Panevėžio pradinukai vis dar nešioja per sunkias kuprines – tik menka dalis jų į mokyklą jau nebesitempia viso turto.
Ne pirmus metus pastebima, kad yra iškrypę pradinių klasių moksleivių stuburai, netaisyklinga jų laikysena ar vargina kitos problemos. Viena svarbiausių priežasčių – per sunki kuprinė ir higienos normų, taikytinų mokyklinei kuprinei, nesilaikymas.
Reikalavimai – griežti, bet ignoruojami
Vaikai nuo 7 iki 10 metų vis dar sparčiai auga, tad stuburas tebėra ne visai sukaulėjęs ir lankstus. Dėl šios priežasties pradinių klasių mokinukams rekomenduojama nešti ne sunkesnę kaip 10 procentų savo svorio kuprinę: su dviem diržais, taisyklingai užsidėjus.
Panevėžio visuomenės sveikatos biuro specialistai antrus metus iš eilės tikrino, ar miesto pradinukai į mokyklą vaikšto su tinkamo svorio kuprinėmis. Minėto biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Aušra Grikštaitė apibendrina, kad šiemet 31 procentas mokinių turėjo sunkesnes nei 10 procentų jo kūno masės kuprines, iš jų 25 procentai turėjo sunkią kuprinę – 11–15 procentų savo kūno masės, o 6 procentai – daugiau nei 15 procentų kūno masės.
Iš viso tikrintos 1 737 pirmų ir trečių klasių mokinių kuprinės.
Tokie duomenys rodo, kad didžioji dalis vaikų į mokyklą jas nešėsi tinkamo svorio. Be to, palyginti su praėjusiųjų metų duomenimis, stebimas ir tam tikras mažėjimas: pernai per sunkias kuprines nešiojo 37 procentai vaikų.
A. Grikštaitė neatmeta galimybės, kad pernykštė biuro akcija, vykdyta antrose ir ketvirtose klasėse, paskatino ir pačius, dabar jau paaugusius, mokinukus pagalvoti, ką jie nešasi į pamokas. „Gal apžiūrėjo su auklėtojomis, ką nešasi, padarė išvadas – tikėkimės, kad taip yra“, – svarstė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė.
Kuprinės rekordininkės
Specialistai pastebi, kad tėvai stengiasi pirkti gražesnes kuprines, su daugybe įvairių papuošimų. Tokios ir tuščios nėra itin lengvos. „Rekordininku“ šiuo atžvilgiu yra tapęs vienos Panevėžio mokyklos trečiokas. Jo pilna kuprinė svėrė 6,5 kilogramo. Tačiau anaiptol ne dėl to, kad vaikas į ją buvo prisidėjęs nereikalingų daiktų – tiesiog jo tuščia kuprinė svėrė 3,5 kilogramo.
„Neįsivaizduoju, kokio dydžio ji turėjo būti“, – stebėjosi A. Grikštaitė ir pridūrė, kad, jos žiniomis, net kuprinės su ratukais nesveria daugiau kaip du kilogramus.
Kita vertus, dauguma vaikų į mokyklines kuprines vis dar prisikrauna per daug ir gana sunkių daiktų – nesinešioja daug vadovėlių, o padaugina pieštukų, flomasterių (nors pamokose užtenka penkių pagrindinių spalvų, viena moksleivė į mokyklą nešiodavosi ne vien įvairiausių atspalvių pieštukų, bet ir flomasterių, spalvotų kreidelių ir dar vandeninių dažų). Taigi kritinė masė, anot specialistų, pasiekiama labai greitai.
Dažnas vaikas į mokyklą atsineša užkandžių – vaisių, sumuštinių, sausainių. Neretas dar ir kokio gėrimo. Tai nėra blogai, tačiau, A. Grikštaitės teigimu, tėvams reikėtų pagalvoti, kaip sumažinti atžalos pečiams tenkančią naštą. Pavyzdžiui, gaiviuosius gėrimus pilti ne į gertuves ar litrines talpyklas, o į 0,25 ar 0,33 litro buteliukus.
Pastebėta, kad daugiausia vaikų nešioja kuprines su pakietinimais. Kaip ir minėta, jos yra sunkesnės. Tačiau, daugeliu atvejų, ir tinkamesnės. „Nėra niekur parašyta, kad nepakietintos yra blogai, – pripažįsta A. Grikštaitė, – tačiau jei daiktų į kuprinę prisikraunama per daug, tai geriau jau į pakietintą.“
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė svarstė, kad galbūt vertėtų patikrinti ir vyresnių klasių moksleivių kuprines. Ji neatmetė galimybės, kad to imsis kitais metais. Taip pat specialistai norėtų pasverti ir vadovėlius. Pagal higienos normą, vienas vadovėlis neturi būti sunkesnis nei 300 gramų.
Verčia pasirūpinti
Kol kas Panevėžio visuomenės sveikatos biuras neturi duomenų, kokia šiemet vaikų sveikata – pažymos dar nešamos.
Praėjusių metų duomenimis, miesto mokyklose mokėsi 897 antrokai ir 1 000 ketvirtokų (šių klasių moksleivių kuprinės pernai ir buvo sveriamos). 621 vaikas turėjo problemų dėl stuburo. Dvylikai antrokų diagnozuota skoliozė, 106 – netaisyklinga laikysena. Tarp ketvirtokų skolioze sirgo 23 vaikai, o 256 nustatyta netaisyklinga laikysena.
„Viena gera pradinukų klasė serga skolioze“, – nerimą keliančiais patikrų duomenimis dalijasi visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė A. Grikštaitė.
Panevėžio miesto poliklinikos, aptarnaujančios maždaug pusę miestiečių, turimi duomenys irgi liudija, kad situacija prastėja. Pasak poliklinikos direktorės Irenos Čeilitkienės, ne pirmus metus vaikai daugiausia problemų turi dėl regos, o antroje vietoje yra ydinga laikysena. 2006 metais regos sutrikimų turėjo 26,8 procento poliklinikos vaikų, o 2010-aisiais – jau 30 procentų. Netaisyklinga laikysena 2006 metais buvo nustatyta 15,7 procento vaikų, pernai – 22 procentams. Skoliozės atvejų tiek prieš penkerius metus, tiek pernai buvo panašiai – apie 3,5 procento. I. Čeilitkienės teigimu, tokią situaciją lemia ir sunkios kuprinės, ir nepritaikyti suolai.
Daiva Savickienė
