Pernavai, gal ne juokink? Isrinktas koncervu, siuncia istatymu pataisas koncervu daugumai. O gal ir nesiuntei? Melo saknys ilgos!

Tokie blogi įstatymai, kad pralošė visus vogtus pinigus ir negali rasti galų.

į tokias kėdes leidžia atsisėsti tik tiems, kas gerai apsivogęs ir / arba tvirkina vaikus.

Tad, kurie čia variantai?

Nacionalinio stadiono griuvėsiai- paminklas Vilniaus rinkėjų apolitiškumui. Abejingi jie viešiesiems reikalams. Renka bet ką...

Kaip apibūdinti Vilniaus statomo ir niekaip nepastatomo, tačiau „iš lempos“ vis brangstančio stadiono istoriją? Stadionas-vaiduoklis? Stadionas - miražas? O gal tiesiog stadionas - fantomas (prisiminus Nausėdos pomėgį brangiai kultūrintis už svetimus pinigus)? O gal trumpai ir aiškiai - aukso veršis arba višta, dedanti aukso kiaušinius gudriems berniukams ir mergaitėms?
Bet kuriuo atveju šiuo mometu – tai tikras cirkas, ir pagrindinis klounas – „meras be cirkų“, kurį kai kas jau vadina net„velnio advokatu“, dirbančiu ne miestui, o verslo rykliams. Buvęs ilgametis sostinės tarybos narys Žilvinas Šilgalis primygtinai siūlo Benkunskui susiimti ir baigti tuos cirkus čia ir dabar – lipti iš to jį įtraukusio liūno ir neužkarti vilniečiams dar didesnių bėdų.
Be kita ko – kelinta ta astronominė indeksacija, kuri numatyta dabar? Tai jau tikrai nebe pirma! Imti vis daugiau verčia kažkokios nenugalimos gamtos jėgos, ar tiesiog taip liepė dievulis? O gal tikrai - statybinėms medžiagoms pingant jau reikėtų tą kainą mažinti, o ne didinti?
Galų gale - kiek ta prabangi nesąmonė iš tiesų kainuos mums visiems, kai tie patys konservatoriai nesukrapšto pinigų nei pareigūnams, nei pedagogams, nei pensininkams, nei gynybai? Su visais įsipareigojimais to kosmodromo kaina iš tiesų bus koks trečdalis milijardo, įsitikinęs Šilgalis.

Kaip „meras be cirkų” virto cirko meru
„Nebus geresnio šios situacijos sprendimo, negu objektą pastatyti ir pradėti eksploatuoti”, – neseniai pareiškė premjerė Ingrida Šimonytė. Pareiškė ne apie tai, ko šiandien išties skubiai reikia Lietuvai, o apie valstybės egzistencijai palyginti nereikšmingą, apgailėtinai mažą ir skandalingai brangų pramoginį blizgutį – „nacionalinį stadioną” Vilniuje.
Net nuosavas premjerės patarėjas Raimondas Kuodis šio stadiono statybų istorijas vadina aferomis.
„Visa Vilniaus [stadiono] istorija yra aferos. […] Mes ir toliau lendam į visokias partnerystes. Daug debesėlių, greičiausiai viskas baigsis teismuose“, – apie pemjerės laiminamo statyti stadiono perspektyvas sako jos patarėjas.
Tai kas čia vyksta? Truputį perfrazuojant premjerės žodžius – nejau nėra geresnio situacijos sprendimo, nei tęsti dešimtmečius trunkančią aferą ir ją vainikuoti nepadoriai brangaus ir valstybei egzistenciškai nebūtino žaisliuko statybomis?
Važinėjamės baisiomis gatvėmis ir baisias keliais. Užsienio svečiai Lietuvoje šiurpsta nuo mūsų apgailėtinos susisiekimo infrastruktūros. Įvažiavus automobiliu į Lietuvą iš Lenkijos, susidaro įspūdis, kad grįžtame į balanos gadynę.
Vilniaus be cirkų Liudo Giros ir Ateities gatvių sankryžoje jau keturis mėnesius trunka Benkunsko cirkas: ten tiesiog nėra kelio ženklinimo! L. Giros gatvė toje vietoje išsiplečia į kelias juostas, bet tų juostų tiesiog nėra, ir vairuotojai turi jas sugalvoti. Už tokį cirką šią Vilniaus miesto tarybą turėtų bausti Kelių policija.
Tuo metu valdantieji politikai džiaugiasi, kaip vaikai, idiotiškais traukinukais į Rygą, dėl kurių greičio ir grafiko bet kuriai kitai Europos šaliai ir vyriausybei būtų be galo gėda. Susisiekimo ministras tik valdžios kadencijai baigiantis prisiminė apie Molėtų plentą, kuris seniai virto lietuviškąja inžinierine fortifikacijos priemone prieš rusus. Kurie ten greičiausiai nepravažiuos neįklimpę, o lietuviai, po galais, priversti važinėtis.
Nieko tokio: šalies infrastruktūra nususo, ginkluotei nerandama pinigų, bet brangaus aferistinio stadiono Vilniuje būtiniausiai reikia. Ir dar tokioje miesto vietoje, kurią jau dabar nuolat puošia transporto spūstys. O kas bus, kai ten atsiras stadionas, kurio taip ilgisi politikai be cirkų – Benkunskas su Šimonyte?
„Aš ne sau stadioną statau. […] Visų pareiga yra baigti darbą iki galo”, – sako Benkunskas apie save, galą ir visų pareigą.
--„Meras be cirkų” pasiryžęs tapti cirko meru, kad tik atsirastų tai, ko niekam, išskyrus jį bei tuos, kurie iš to užsidirbs arba pasilinksmins, nereikia. „Panem et circenses!” – šaukia meras be circenses.
Ir štai kas dar įdomu. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis iškart po „BaltcCap” it Šarūno Stepukonio istorijos elektroniniu paštu kreipėsi į parlamentarus, siūlydamas aptarti parlamentinių tyrimų galimybę. Komisijos narių susirašinėjimuose, kuriuos matė naujienų agentūros ELTA žurnalistai, Stončaičio pasiūlymą skeptiškai įvertino būtent valdantieji konservatoriai. Kodėl jiems tai taip jautru?
„BaltCap” apskritai turėjo svarbių reikalų projektuose, kuriuose vienaip ar kitaip dalyvavo valstybė su savo interesais ar / ir finansais. Neatrodo truputį įtartinas tas ryšys?..
[...]
Po naujausio cirko be cirkų Antikorupcijos komisijos pirmininkas Stončaitis TV laidoje per daug nevyniojo galimų įtarimų į vatą ir viešai užsiminė, kad parlamentinio tyrimo gali būti vengiama todėl, kad nacionalinio stadiono statybos, o gal ir kai kurie kiti su „BaltCap” susijusių istorijų epizodai gali byloti apie politikų „lesyklas”:
„Neturiu čia kokių nors įrodymų, kad yra kažkokių sąsajų. Tačiau supraskime: ta istorija buvo. „BaltCap” tokią mokyklą statė ir išnuomojo. […] Ar iš tiesų nėra tų įtakų pasirenkant, ateinant į tokius didelius [kaip nacionalinio stadiono Vilniuje] projektus ir toliau juos ginant? […] Politikai ir paprasti žmonės šitą projektą [nacionalinio stadiono] jau tapatina su galima politikų finansavimo lesykla”.

Tai šitas nuppeza sugrįžęs iš Londono jau spėjo ir į šį ppostą įsitrinti? Geriau lai išsitrina įdegio aliejais ir pozuoja žurnalams, bent Lietuvos moterėlės apsidžiaugs šiuo su anabolikais sugadinta sperma ir sėklidėmis... Kaip koks bajarūnas, sprigtas į nosį ir išvirstų šitas mažaūgis "paukštis"...

Lošimų visa teisėta "šaika" turi įnešti į valstybės kasą visus praloštus Stepukonio pinigus.

Į šito asmeninius norus visada buvo atsižvelgta - ir mokėsi, ir pompavosi, ir užsienyje niekam nereikalingą darbo vietą įkūrė...