Korupcijos rizikos analizę departamento Vilniaus skyriuje atlikusi STT nustatė, kad inspektoriai, sudarydami metinį patikrinimų planą, nesivadovauja nustatytais kriterijais, planuodami nesinaudoja Registrų centro informacija ir neįsitikina, ar įmonės iš tiesų vykdo veiklą.
„KPD nėra bendrosios ir aiškiai reglamentuojamos administracinių teisės pažeidimų bylų inicijavimo, nagrinėjimo ir forminimo praktikos, pastebima kontrolės sistemos efektyvumo stoka. Dėl šių korupcijos rizikos veiksnių inspektoriai tikrindami gali piktnaudžiauti turimais įgaliojimais“, - nurodo STT.
Taip pat pažymima, jog 2015 metais nėra atliktų neplaninių ūkio subjektų veiklos patikrinimų.
STT atkreipia dėmesį, kad visiškai nėra tikrinama ir nekontroliuojama prekyba antikvariniais daiktais internetu, kadangi nėra aiškaus teisinio reguliavimo, o inspektoriai per patikrinimus nepildo kontrolinių klausimynų.
„Ši praktika antikorupciniu požiūriu ydinga, nes susidaro prielaidų skirtingai interpretuoti tikrinamų subjektų svarbą ar padarytos žalos dydį, reikšmingumą visuomenei ir tapačius objektus vertinti skirtingai“, - nurodo STT.
Anot pareigūnų, KPD Vilniaus skyriaus pareigūnai užfiksavę pažeidimus kai kuriais atvejais nesurašo administracinio teisės pažeidimo protokolo, o tai lemia, kad dėl tų pačių pažeidimų taikoma skirtinga atsakomybė. Taip pat analizė atskleidžia, kad paveldosaugininkai, nepaisydami tapačių pažeidimų, vienu atveju surašo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui, o kitu atveju – fiziniam. Tokiu atveju atsakomybė taip pat taikoma nevienodai, nes piniginės baudos dydžiai fiziniam asmeniui net dešimt kartų mažesni nei juridiniam.
Tarnyba KPD Vilniaus skyriui rekomendavo ištaisyti nurodytus trūkumus.
