Tai STT pareigūnai nustatė atlikę tyrimą, kaip Kauno savivaldybė administruoja nekilnojamąjį turtą, taip pat ir socialinį būstą bei vykdo jo nuomą.
STT nurodė, kad didžiausią korupcijos rizika kyla dėl savivaldybės numatytos tvarkos, pagal kurią nustatoma pirmenybė, kas gali gauti socialinį būstą.
Minėtoje tvarkoje numatyta, kad pirmenybė nuomojantis būstą tenka buvusiems našlaičiams ar be globos likusiems vaikams, po jų eina daugiavaikės šeimos, neįgalieji, jaunos šeimos ir kt. Tačiau STT nurodo, kad nėra nustatyta, koks procentas socialinių būstų skiriamas kuriam sąrašui, tad, pavyzdžiui, neįgalieji išsinuomoti būstą gali tik tuomet, kai jo atsisako visi pirmuose dviejuose sąrašuose esantys asmenys.
Kaip teigiama STT išvadose, savivaldybė taip pat nėra visiškai tiksliai apibrėžusi, kokius dokumentus pageidaujantiems nuomotis socialinį būstą reikia pristatyti. Todėl savivaldybės darbuotojai esą turi galimybę neskaidriai vykdyti funkcijas ir teikti pirmenybę pasirinktiems asmenims.
Savivaldybė kritikuojama ir dėl to, kad nėra užtikrinamas „vieno langelio“ principas, t.y. asmenys ir toliau gali tiesiogiai bendrauti su socialinio būsto klausimus sprendžiančiais tarnautojais. Taip pat nurodoma, kad savivaldybė nėra nustačiusi kai kurių administracinių procedūrų terminų, tad prašymų nagrinėjimas gali būti tyčia vilkinamas.
STT kliuvo ir tai, kad nėra nustatyta, kaip prašymus dėl socialinio būsto nuomos pateikusieji turėtų būti informuojami, t.y. informuojami tik tie, kurių prašymai atmesti.
Taip pat nereglamentuojama tvarka, kaip turėtų būti informuojami asmenys atsilaisvinus socialiniam būstui - neapibrėžta, kokiu principu asmenys, kuriems siūloma nuomotis laisvą būstą, atrenkami, nenustatytas jų skaičius ir pan.
Neapibrėžus, koks vaidmuo tenka specialiai savivaldybės Komisijai socialinio būsto problemoms spręsti. STT teigimu, sudaro prielaidas piktnaudžiauti tarnyba Ekonomikos skyriaus darbuotojams - jie esą gali patys spręsti, ar reikia klausimą svarstyti komisijoje, ar ne.
Taip pat savivaldybė nenumačiusi reikalavimo, kad socialinio būsto prašytojai privalo pateikti metų pajamų deklaraciją, tad galimybė nuomotis būstą suteikiama ir didesnes, nei nustatyta įstatymuose, pajamas gaunantiems gyventojams.
STT turėjo priekaištų ir dėl kito Kauno savivaldybės nekilnojamojo turto (žemės sklypų, pastatų ir statinių) administravimo. Esą, nėra nustatyta, kaip turi būti prižiūrimi uždari turto nuomos konkursai, o tai sudaro prielaidas konkursą prižiūrinčios komisijos narių korupcijai. Taip pat nėra nustatyti reikalavimai komisijos nariams derinti viešus ir privačius interesus.
Korupcijos riziką STT nuomone kelia ir sudarytos galimybės turto nuomininkams pasirašius sutartį išlaikyti iki tol buvusias nuomos sąlygas. Sudarant panaudos sutartis esą savivaldybės tarnautojams taip pat leidžiama vertinti pretendentus į turtą savo nuožiūra, pagal nevisiškai apibrėžtus kriterijus, neužtikrinamas išsamus visuomenės informavimas apie panaudos sutartis.
Korupcijos rizikos analizę STT Kauno valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio pareigūnai vykdė šių metų kovo 3 - birželio 17 dienomis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
