Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje teikiamų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę vyksta ne taip sklandžiai kaip tikėtasi.
Pasak URM Konsulinio departamento l.e.p. direktoriaus Tauro Pajaujo, paslaugų teikimo elektroniniu būdu sistemos e.konsulatas įgyvendinimas stringa, nes dauguma konsulinių paslaugų susieta su žmogiškuoju faktoriumi.
„E.konsulas kaip projektas yra, tačiau ten tikrai yra problemų, nes konsulo veiksmai susiję su dokumentų išdavimu asmeniškai žmogui, su dokumentais, kurie liudija žmogaus tapatybę arba paliudija žmogaus parašu. Todėl ne visas funkcijas galima perkelti į elektroninę erdvę“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė T. Pajaujis.
Anot jo, į elektroninę erdvę šiuo metu perkelta ta dalis, kuri prašo, pavyzdžiui, pažymų, kuriomis patvirtinamas koks nors faktas - pažyma dėl šeiminės padėties, teistumo ar kiti dokumentai, susiję su notariniais veiksmais. Be to, pastebima kad ir patys žmonės nepakankamai aktyviai išnaudoja e.konsulato sistemą.
Vyriausybė tarpinstitucinės darbo grupės pasiūlymams dalį Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje teikiamų paslaugų perkelti į elektroninę erdvę dar pritarė sausio pabaigoje.
Į Lietuvos atstovybes užsienyje Lietuvos piliečiai daugiausia kreipiasi su prašymais išduoti (pakeisti) pasus, įtraukti į apskaitą civilinės būklės aktus, išspręsti pilietybės klausimus, išduoti įvairias konsulines pažymas.
Teigta, jog šis Vyriausybės sprendimas leis užsienyje esantiems Lietuvos piliečiams sutaupyti laiko ir lėšų, nes paslaugas bus galima gauti greičiau, be to, kai kuriais atvejais nereikės asmeniškai atvykti į atstovybę. Taip pat bus taupomi ir atstovybių resursai, paslaugos bus teikiamos efektyviau ir kokybiškiau.
Asmens tapatybė nustatoma per interneto bankininkystės sistemą arba naudojant asmens tapatybės kortelę, turinčią integruotus skaitmeninius sertifikatus.
