Kas jums kelia didžiausią stresą šiandien? O šią savaitę? Šį mėnesį? Dabar pat stabtelkite ir skirkite truputį laiko pagrindiniams savo streso šaltiniams įvardyti. Žinodami, kas jums kelia stresą, žinosite, nuo ko pradėti streso mažinimą.
Vaikai pešasi ir kelia triukšmą, automobiliui reikia naujų padangų ir draudimo, užduočių sąrašas darbe ilgėja greičiau nei spėjate suvokti, jog reikėjo pasakyti „ne“, artėja projekto pabaigos terminas ar egzaminas, tėvai priekaištauja, kad per retai užvažiuojate aplankyti... Kiekvienas šį sąrašą dar galėtume pratęsti ne vienu punktu. Suvokimas, kas mums kelia stresą: vidiniai ar išoriniai, ilgalaikiai ar trumpalaikiai dalykai, svarbūs reikalai ar smulkmenos, yra pirmas ir svarbus žingsnis į streso valdymą.
Netikėtai didelė sąskaita už ryšio paslaugas dar nėra stresas. Stresas – tai mūsų reakcija į sąskaitą. O pačią sąskaitą moksliniais terminais galėtume vadinti stresoriumi – situacija ar įvykiu, kuri iššaukia mūsų reakciją.
Ko gero, reakcija atvertus sąskaitą ir pamačius sumą būtų staigi. Tai reiškia, kad mus užklupo momentinis stresas. O nuolatinę įtampą, kuri lydi galvojant, kaip subalansuoti šeimos biudžetą po to, kai pakilo būsto paskolos palūkanų normos, galime vadinti lėtiniu stresu.
Ūmus ir lėtinis stresas
Vienas momentinio streso epizodas neturėtų rimtai pakenti sveikam suaugusiam žmogui. Nebent stresas toks stiprus, kad gali sukelti potrauminį streso sutrikimą, psichikos problemas (pavyzdžiui, laikiną atminties praradimą ar psichozę) ar rimtą sveikatos sutrikimą, pavyzdžiui, infarktą ar insultą. Rimtą žalą gali padaryti keli stresą keliantys įvykiai per trumpą laiko tarpą. Kai kurie įvykiai virsta ilgai besitęsiančiomis situacijomis ir tampa lėtiniais stresoriais. Pavyzdžiui, tą pačią dieną, kai gavote sąskaitą, sužinote, kad jūsų vaikas jau kurį laiką siunčiasi mokamas žaidimų programėles telefonui, bėga iš pamokų ir auklėtoja kviečia jus pasikalbėti.
Deja, susitarimas su auklėtoja atidžiau sekti vaiko elgesį, rimtas pokalbis su atžala ir numatytas namų areštas neduoda laukto rezultato. Taip jūsų momentinis stresas pamažu virsta nuolatiniu nerimu dėl vaiko elgesio. Imate jausti, kad vakarais sunku užmigti, jaučiate susirūpinimą ir nerimą dėl vaiko, galbūt šiuos jausmus seka mintys, kad esate nevykęs tėvas ar motina, apima bejėgiškumas, jaučiatės praradęs kontrolę. Šie jausmai gali persikelti ir į kitas sritis: darbą ar santykius su aplinkiniais.
Stop! Stabdykime slydimą žemyn
Efektyvus streso mažinimas prasideda nuo stresorių įvardinimo. Tą ir padarykime – skirkime šiek tiek laiko užsirašyti 10 dalykų, kurie šiuo metu kelia didžiausią stresą. Jūs greičiausiai pastebėsite, kad vieni stresoriai yra išoriniai įvykiai, kiti kyla iš jūsų vidaus.
Išoriniai stresoriai gali būti:
Svarbūs gyvenimo pokyčiai (vedybos, kūdikio gimimas, persikraustymas, artimo žmogaus mirtis, rimta liga);
Aplinkos faktoriai (triukšmas, apšvietimas, asmeninės erdvės trūkumas, šaltis ar karštis);
Netikėti pasikeitimai (netikėti svečiai, nelaukta sąskaita, staigus nuomos sutarties nutraukimas);
Šeimos santykiai (nuolat priešgyniaujantys vaikai, kivirčas su antrąja puse, privalomi ir nelabai malonūs giminės pobūviai);
Darbas (didelis krūvis, neaiškūs ar prieštaringi nurodymai, menkas kontrolės jausmas, prieš pat pridavimo terminą iškilę nesklandumai);
Bendravimas (naujo partnerio paieška, gimtadienio organizavimas, pareigos kokioje nors neformalioje grupėje).
Šiuos dalykus suvaldyti gali padėti prioritetų susidėliojimas, laiko planavimas, bendravimo įgūdžių ir emocinio intelekto ugdymas, gebėjimas paprašyti pagalbos ar pasidalinti darbus, gebėjimas spręsti konfliktus ir bendradarbiauti. Ne mažiau svarbu ir rūpintis savo kūnu: sveikai maitintis, išsimiegoti, sportuoti.
Vidiniai stresoriai – tai mūsų stiprios reakcijos į tam tikrus įvykius, į kuriuos kiti žmonės reaguoja žymiai ramiau. Pavyzdžiui, turintis uždarų patalpų baimę žmogus negalės važiuoti liftu ir ten atsidūręs gali patirti stiprų stresą ar net panikos ataką. Tuo tarpu dauguma į liftą žengia net neužfiksuodami to momento.
Vidiniai stresoriai gali būti:
Baimės (skrydžio, aukščio, viešo kalbėjimo, buvimo tarp nepažįstamų žmonių);
Neapibrėžtumas, nežinia (tyrimo rezultatų laukimas, dalyvavimas konkurse dėl darbo, po skyrybų atsirandantis netikrumas ar pavyks susirasti kitą partnerį);
Nuostatos, įsitikinimai ir lūkesčiai („aš turiu darbą atlikti tobulai“, „santykius reikia išlaikyti bet kokia kaina“, „aš turiu būti visiems malonus“, „jis/ji turi padaryti mane laimingu“).
Savo nuostatų mes galime netgi gerai nesuvokti, bet jos veikia mūsų elgesį, o pasikartojantis elgesys tik įtvirtina jį nulėmusias nuostatas. Nuostatų išgryninimas ir keitimas gali būti ilgas procesas. Vienas pagrindinių sėkmę lemiančių veiksnių yra noras keistis. Čia gali padėti mąstymo keitimas, negatyvių minčių keitimas pozityviomis, pokalbis su artimu draugu ar specialistu, atsipalaidavimo technikos.
Taigi, kur tas lapelis su 10 stresą keliančių situacijų? Jei dar neužsirašėte, padarykite tai dabar. Sveikinu, pirmas žingsnis jau žengtas. Dabar pradėkite ieškoti jums geriausiai tinkančio būdo.
