Profesinės sąjungos grasino nuo kovo 3 d. pradėti neterminuotą streiką.
Likus mėnesiui iki planuojamos neterminuoto mokytojų streiko pradžios kai kurios profesinės sąjungos žada reikalauti atskirų derybų su Vyriausybe.
Dvi pedagogų organizacijos pasitraukia iš vyriausybinės darbo grupės ir jungiasi prie streikuoti nusiteikusios Alekso Bružo Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS).
A. Bružo vadovaujama LŠDPS dalis, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS) ir Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (KŠDPS) teigia trečiadienį besikreipsiančios į Vyriausybę reikalaudamos „atskirų aukščiausio lygio derybų“, kurios vyktų be Rūtos Osipavičiūtės vadovaujamos LŠDPS dalies.
A. Bružo atstovaujami mokytojai jau anksčiau pasitraukė iš vyriausybinės darbo grupės, derinančios pedagogų atlyginimų kėlimo klausimą. Jis piktinasi, kad grupės darbas – tik derybų imitacija, ir joje yra ignoruojami visi, išskyrus R. Osipavičiūtę.
LMPS, vienijančios apie 2 tūkst. narių, pirmininkė Jūratė Vološkevičienė teigė, kad Vyriausybė apgavo mokytojus – pažadas nuo sausio 1 dienos padidinti atlyginimus 15 proc. buvo neįgyvendintas.
„Atsirado išskirstymas, kad į tuos 15 proc. įeina šalies bazinės algos kėlimas. Bet logika yra tokia: jei visiškai nebūtų kalbama apie mokytojų atlyginimų pakėlimą, tai bazinė alga visiems šalies biudžetininkams būtų kelta. Logiška, kad turėjo būti 11,3 proc. plius žadėtieji 15 proc.“, – sakė ji.
J. Vološkevičienė teigė, kad LMPS dažnai prikaišiojamas jos dydis. Dėl to paties skundėsi ir pusantro tūkstančio narių turinčios KŠDPS pirmininkė Rimutė Šileikienė.
Jos teigia, kad valdžios institucijos tuo dažnai manipuliuoja, darbo grupėje joms skiriamas antraeilis vaidmuo, o bendradarbiavimą su R. Osipavičiūtės vadovaujama LŠDPS dalimi vadina nepavykusiu.
„Klausimai, kuriuos mes sprendžiame, susiję su visais šalies pedagogais, tad visiškai nesvarbu, kiek už mūsų nugarų yra mokytojų profsąjungos narių“, – sakė J. Vološkevičienė.
A. Bružas spaudos konferencijoje sakė, kad jo organizacijos lyderiai jaučia „diktatūrinio pobūdžio“ valdžios institucijų spaudimą ir teigė, kad „pagal apklausas“ mokytojų streikus palaiko 81 proc. Lietuvos gyventojų.
„Socialinis gyvenimas yra toks, kad sprogimai ne už kalnų – mes jaučiame iš to palaikymo“, – sakė jis.
Besivienijančios profesinės sąjungos grasino nuo kovo 3 dienos pradėti neterminuotą streiką, tačiau reikalaudamos atskirų derybų su Vyriausybe sako, kad šią datą „galbūt reikės pakoreguoti“.
„Yra vienas mėnuo. Jeigu įvyks normalios demokratiškos derybos, tada galbūt galima daugumą problemų išspręsti“, – sakė R. Šileikienė.
Streikais grasinantys mokytojai reikalauja, kad jų atlyginimai siektų nuo 2,5 tūkst. iki 3 tūkst. litų ir būtų sudarytas ilgalaikis jų kėlimo planas.
Ignas Krasauskas
