branduolinis ginklas kaliningrade - tai rusiskas taikos balandis...

Baltijos šalys – JAV rengiamas placdarmas puolimui?
Pastaruoju metu matome reikšmingą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Baltijos šalyse plėtrą. Lietuvos žiniasklaidoje vis labiau akcentuojamas NATO pajėgumų augimas šalia Rusijos sienos. Baltijos regione vykdomų karinių pratybų ir mokymų dažnis, o taip pat ir dalyvaujančio personalo bei įrangos skaičius esantis įspūdingas.
Pavyzdžiui, vilniečiai galėjo pasijusti kaip karo lauke. Nesenai Vilniuje, Kaune ir Alytuje neįprastas vaizdas - virš miestų skraidė gausybė sraigtasparnių, keliais riedėjo šarvuočiai. Tokį pasirodymą nusprendė surengti 3-ijų mėnesių treniruotę Lietuvoje baigę amerikiečių kariai.
JAV jautėsi kaip namie ir nebūtina atkreipti dėmesį, kad šalia yra vaikai ir gyventojai, pirmiausiai turėtų įkurti poligoną.
Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Artūro Paulausko, kol kas JAV karių skaičius Lietuvoje turėtų nesikeisti, bet rotacija vyksta. Jie bus Lietuvoje tiek, kiek reikės.
Šiuo metu Lietuvoje (Rukloje) dislokuoja 150 JAV karių – viena kuopa.
Be to, į Lietuvą bendroms pratyboms su Lietuvos kariais kovą atvykusi JAV rotacinių pajėgų Baltijos šalyse karių pamaina atsigabeno ir kovos tankus M1A2 „Abrams“ ir kitą sunkiąją bei logistinę techniką. Ši JAV karių sunkioji technika suteikia Lietuvos kariams galimybę mokytis, treniruotis ir būti pasirengus veikti išvien su įvairių tipų sąjungininkų vienetais: nuo pėstininkų iki tankų. JAV tankai vykdė taktikos treniruotes Gaižiūnų poligone greta Ruklos.
Panašia situacija ir Latvijoje. Pavyzdžiui, JAV karinių oro pajėgų atstovai Latvijos karinėje bazėje pademonstravo modernų bepilotį orlaivį MQ-1 „Predator“; pirmą kartą pažangiausių technologijų dronas dislokuotas Europoje. Kol kas dabartinis „Predator“ dislokavimas truks tik dvi savaites, per kurias Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos žvalgybos personalas galės susipažinti su šia sistema.
Du bepiločiai, galintys nuskristi iki 2000 jūrmylių ir pasiekti 135 mylių per valandą greitį, Lielvardėje atliko kelis manevrus per šią parodą, kurioje buvo parodytas ir sausumos taikiniams atakuoti sukurtas lėktuvas A-10 „Warthog“.
Nors Latvijoje dislokuoti dronai yra beginkliai, jie gali nešti įvairius ginklus, kaip pavyzdžiui, „Hellfire“ raketos, atlikti žvalgybos ir stebėjimo misijas.
Žinoma, kad rugsėjo pradžioje šešiose rytinėse NATO narėse, tarp jų ir Lietuvoje, atidarytos vadavietės, kurių pagrindinis uždavinys – pasirūpinti logistika, priimant NATO greitojo reagavimo pajėgas, taip pat planuojant pratybas, renkant žvalgybinę informaciją. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, štabo atidarymui pasirinkęs Vilnių, sako, kad tai dalis didžiausio NATO gynybos stiprinimo nuo Šaltojo karo pabaigos.
Rusija Aljanso gynybos stiprinimą vadina provokacija, nors pati, kaip sako Lietuvos užsienio reikalų ministras, šiais metais planuoja 4 tūkst. pratybų, tuo metu NATO – 300, t.y., daugiau nei dešimt kartų mažiau. NATO generalinis sekretorius interviu „Savaitei“ pripažįsta, kad pasitikėjimas Rusija pakirstas, tačiau nevadina jos prieše. Pasak jo, svarbu yra palikti atviras politinio bendradarbiavimo su Rusija duris.
Tačiau vis dėlto reikėtų skirti prioritetus, nepriklausomai nuo JAV įtakos. Taigi Lietuva siekia, kad ES būtų aktyvesnė reaguodama į konfliktą Rytų Ukrainoje, veikiant kartu ir padedant spręsti probleminius klausimus, susijus su Ukraina.
Tačiau tuo laiku, Baltijos šalys dekojant JAV įtakai dirbtinai sukuria konfrontacijos klimatą.