Pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuva pralaimi Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjamas bylas, yra jų vilkinimas. Strasbūro teismui nesuvokiama, kaip teisminis procesas gali užtrukti 6, 10 ar daugiau metų. Lietuvai tas brangiai kainuoja, nes už tokius pažeidimus tenka daug sumokėti. Prezidentė dėl to reiškia susirūpinimą ir ragina imtis skubių priemonių padėtį taisyti.
Piliečiai dėl tariamai pažeistų jų teisių ir laisvių gali skųstis Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT). Strasbūras skundų prieš Lietuvą sulaukia šimtais. Dažniausiai skundžiamasi dėl bylų vilkinimo.
Būtina stiprinti pasitikėjimą
„Teisėsaugos darbo spragos prezidentei kelia susirūpinimą, – akcentavo šalies vadovės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė. – Dėl to prezidentė dar pernai teisingumo ministrą paragino paskubinti teismų reformą, teikti Teismų įstatymo pataisas, taisyti Civilinio proceso kodeksą, kad būtų panaikintos net menkiausios galimybės bylas vilkinti. Tada visuomenė labiau pasitikės teisine sistema, mažiau kils nepasitenkinimo, sumažės ir skundų Strasbūrui.“
Greta to patarėja pabrėžė prezidentės raginimą efektyvinti teismų administracinę kontrolę, peržiūrėti teisėjų darbo krūvius. „Planuojama sujungti keturis Vilniaus apylinkių teismus, Kauno miesto ir Kauno rajono apylinkių teismus, – pridūrė S.Cirtautienė. – Tai leis suvienodinti darbo krūvius. Nes dabar vienas teismas perkrautas bylomis, o kitas nelabai turi ką veikti.“
Lietuviai mėgsta skųstis
Kasmet Europos teismą pasiekia per 200 skundų prieš Lietuvą – skundų gausumu patenkame į labiausiai besiskundžiančių Europos šalių penketuką. Tai rodo, kad daug piliečių nepasitiki savo valstybės teisine sistema, nepatenkinti čia esančiu žmogaus teisių ir laisvių gynimo lygiu. Anksčiau skundų prieš Lietuvą Strasbūras sulaukdavo dar daugiau. Pernai EŽTT tęsė 35 bylų prieš Lietuvą, kurios buvo perduotos Vyriausybei, nagrinėjimą. Priimti 8 sprendimai dėl bylų esmės ir 6 nutarimai, kuriais užbaigtas teismo procesas.
„Kai Vyriausybei perduodama byla, tikėtina, kad Teismas joje įžvelgė pažeidimų, mato problemų, – teigė Lietuvos Vyriausybės atstovė Europos teisme Elvyra Baltutytė. – Todėl nelaukdami Teismo sprendimo imamės priemonių, kad atkreiptume dėmesį į galimus pažeidimus ir būtų užkirstas kelias kitiems pažeidimams.“
2010 metais Strasbūro teismo priimti sprendimai dėl neturtinės žalos ir teismo išlaidų atlyginimo pareiškėjams, kurių atžvilgiu pažeidimai buvo pripažinti, Lietuvai atsiėjo per 107 tūkst. litų.
Kuo žmonės skundžiasi
Net ir tada, kai EŽTT imasi bylą nagrinėti iš esmės, nereiškia, kad bus nustatytas Konvencijos pažeidimas. Tarkime, pareiškėja G. skundėsi, kad Lietuvos teismai, nustatydami jos dukterų gyvenamąją vietą su tėvu, vadovavosi ne vaikų interesais, o jos religiniais įsitikinimais, teigė esanti diskriminuojama religinių įsitikinimų pagrindu. EŽTT nerado nė vieno Konvencijos pažeidimo.
Piliečio G. skundas (dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės) buvo atmestas konstatavus, kad pareiškėjas prarado „aukos“ statusą, mat dar vykstant bylos nagrinėjimui Strasbūre Lietuvos teismas jam priteisė 8000 litų neturtinės žalos ir 2200 litų teismo išlaidų. Tačiau net 7 bylose buvo rasti pažeidimai (dėl pernelyg ilgos mokestinio ginčo nagrinėjimo trukmės; per ilgos baudžiamojo proceso trukmės; per ilgo suėmimo laiko ir kt.), dėl kurių Lietuva įpareigota atlyginti pareiškėjams neturtinę žalą.
Ne visada Strasbūro teismas priteisia piniginę kompensaciją. Kartais konstatuojamas tik pažeidimo faktas, tada galima Lietuvoje atnaujinti procesą, kuriame atsižvelgiama į EŽTT išvadas.
Netrūksta ir keistų skundų. Kaliniams neįtinka prastos gyvenimo sąlygos, draudimas auginti barzdą ar kad nėra pataisos namuose interneto. Šios bylos nagrinėjamos, bet E.Baltutytė tiki, kad bus atmestos.
Skundai Strasbūrui – pamokos mums
Stasys Šedbaras, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas:
Kad Strasbūras sulaukia daug skundų prieš Lietuvą, nieko baisaus. Svarbu, kad tik nedidelė jų dalis pripažįstami pagrįstais. O mes, aiškindamiesi rastus pažeidimus, mokomės, ko ateityje nedaryti.
Pernai įsigaliojo Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, dėl kurių skundų prieš Lietuvą tikrai mažės. Pakeitimuose numatyti daug griežtesni baudžiamojo proceso terminai, jų kontrolė, todėl bylų tyrimo neišeis vilkinti. Gerokai pailginti ir senaties terminai, mat kol jie buvo trumpesni, įtariamieji kaip įmanydami tempė, kad sulauktų senaties. Dabar jos laukti beprasmiška. Šiuo metu Strasbūro teisme nagrinėjami skundai prieš Lietuvą, rašyti prieš kelerius ar daugiau metų, todėl dabar, toms gudrybėms uždarius vartus, ir panašių skundų turėtų nelikti.
Mūsų komitetas kas pusmetį rengia posėdžius, kuriuose dalyvauja Vyriausybės atstovė Strasbūro teisme. Aptariame, kokių veiksmų imtis, ką taisyti, kad Europos Teismo pastebėti Konvencijos pažeidimai nesikartotų.
Iš Strasbūro patenkintų skundų norėčiau išskirti tuos, kuriuos Lietuva pralaimėjo dėl bereikalingo politikų įsikišimo. Išsprūdo vienam ar kitam žodelis, kol byla dar teisme – ir Strasbūras konstatuoja, kad tai poveikis teismui. Tiesa, dabar politikai jau atsargesni, vengia kištis, kur neturėtų.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
