Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) nenagrinės Sausio 13-osios perversmininko Stanislavo Mickevičiaus skundo prieš Lietuvą.
2003 metų gruodį Strasbūro teismas nusprendė iš bylų sąrašo išbraukti du pareiškimus prieš Lietuvą, o iš viso per praėjusius metus šis teismas išbraukė keturis pareiškimus prieš Lietuvą, pranešė Vyriausybės atstovė Europos žmogaus teisių teisme Danutė Jočienė.
Gruodį buvo išbraukti S. Mickevičiaus ir Jakaterinos Saltykovos pareiškimai prieš Lietuvą. Anksčiau EŽTT iš bylų sąrašo išbraukė ir buvusio bankininko Romo Juškos, taip pat Vinco Bagdono ir Vido Pacevičiaus pareiškimus prieš Lietuvą.
Kaip žinoma, 1999 metų rugpjūtį Vilniaus apygardos teismas S. Mickevičių nuteisė 4 metus kalėti už antivalstybinių organizacijų kūrimą ir dalyvavimą 1991 metų sausio 13-osios sąmoksle. Tačiau nuosprendžio išvakarėse S. Mickevičius išvyko į Rusiją, kur slapstosi iki šiol.
Strasbūro teismui S. Mickevičiaus skundėsi, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos vilkino jo atžvilgiu iškeltos baudžiamosios bylos tyrimą bei teisminį nagrinėjimą. Anot pareiškėjo, tuo buvusi pažeista jo teisė į teismą per "įmanomai trumpiausią laiką", kaip to reikalauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis.
S. Mickevičius taip pat teigė, kad jis buvo nuteistas už veiksmus, kurie tuo metu nebuvo laikomi nusikaltimais pagal valstybės vidaus teisę. S. Mickevičiaus nuomone, jo nuteisimas neatitiko Konvencijos 9 (minties ir sąžinės laisvė), 10 (saviraiškos laisvė) ir 11 (susirinkimų ir asociacijos laisvė) straipsnių, imant atskirai ir kartu su Konvencijos 14 straipsniu (diskriminacijos uždraudimas). Anot S. Mickevičiaus, jis buvęs teisiamas už savo, kaip TSRS komunistų partijos nario, įsitikinimus, taip pat už komunistinę veiklą ir už jo, kaip komunisto, veiklą bei žurnalisto darbą.
Beje, dar du iš šešių nuteistųjų už Sausio 13-osios įvykius bei kitus nusikaltimus prieš Lietuvą - Mykolas Burokevičius bei Juozas Kuolelis - taip pat yra pateikę pareiškimus EŽTT dėl analogiškų Konvencijos nuostatų galimų pažeidimų. Ar jų skundai priimtini nagrinėti, Strasbūro teismas dar nenusprendė.
J. Saltykova skundėsi, kad jai, keturiolikmetei, paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas) neatitiko vidaus teisės nuostatų, todėl jos atžvilgiu esą nesilaikyta Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Ji taip pat tvirtino, jog kardomojo kalinimo (suėmimo) laikotarpiu Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-auklėjimo darbų kolonijoje patyrė orumą žeminantį elgesį, kurį draudžia Konvencijos 3 straipsnis.
Tačiau EŽTT per nustatytą laiką negavo pareiškėjos ar jos atstovo pastabų dėl Vyriausybės pozicijos šioje byloje, todėl nusprendė, kad J. Saltykova nepalaiko savo pareiškimo. Nematydamas pagrindo toliau nagrinėti bylą, teismas išbraukė ją iš bylų sąrašo.
Pareiškimą Europos žmogaus teisių teismui dėl reikalavimo išnagrinėti baudžiamąją bylą per "įmanomai trumpiausią laiką" pažeidimo buvęs "Balticbank" vadovas R. Juška pateikė 2000 metų gruodžio 10 dieną. Šią bylą buvo nuspręsta išbraukti po to, kai pats pareiškėjas du kartus informavo teismą, jog atsisako savo pareiškimo. R. Juška nurodė, kad jis nebeturi skundų prieš Lietuvos valdžios institucijas dėl jo teisių pažeidimo, nes praėjusiųjų metų gegužę įsigalioję nauji Baudžiamasis ir Baudžiamojo proceso kodeksai išsprendė jo skundą.
V. Bagdonas ir V. Pacevičius buvo nuteisti kaip nelegalaus asmenų gabenimo organizatoriai ir pagrindiniai vykdytojai. Jie skundėsi EŽTT, kad jų atžvilgiu nebuvo užtikrintas teisingas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, nes jie buvo pripažinti kaltais už nusikaltimą, kurį, jų nuomone, juos padaryti sukurstė valstybės pareigūnai, veikę kaip slaptieji agentai.
Tačiau pareiškėjai nesureagavo į teismo prašymą pateikti pastabas dėl Lietuvos Vyriausybės pozicijos dėl jų pareiškimo priimtinumo bei pagrįstumo ir neprašė pratęsti termino jų pateikimui. Todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tęsti šios bylos prieš Lietuvą nagrinėjimą, ir išbraukė ją iš bylų sąrašo.
ELTA
