Šiuolaikinės vaikų vasaros stovyklos – komerciniai projektai, jų organizatoriams antireklama nereikalinga, todėl smulkūs incidentai griežtai slepiami, o rimti, nebepaslepiami įvykiai sukrečia.
Skaitytojų teismui – vienos vaikų vasaros stovyklos jaunos vadovės pasakojimas apie savo kraupoką patirtį.
Rūkalai ir svaigalai
Cigaretės – tikra šiuolaikinių mokyklų ir vasaros stovyklų rykštė. Nuo 12–13 metų rūkyti pabando beveik visi, o daugelis įjunksta.
Mergaitės rūko kiek mažiau, bet jei prireikia patikti rūkantiems berniukams, nedvejodamos čiumpa cigaretes. Stovyklose auklėtojai cigaretes atiminėja, už rūkymą baudžia siųsdami rinkti šiukšles bei nuorūkas, uždrausdami eiti į diskoteką. Tačiau įkliuvėliai tik pašniurkščioja nosimi ir, žiūrėk, vėl už kampo čiulpia cigaretę.
Vis dėlto nuo cigarečių bent neapsvaigsta, o svaigalai stovyklose – ne mažesnė bėda. Šiuolaikinėse vaikų vasaros stovyklose išgėrinėja ir vadovai, ir vaikai. Vadovai – ne naujiena, jie nespjaudavo truktelėti velnio lašų visais laikais. Susirinkę į kokią nuošalią vietą vadovai paprastai vaišinasi naktimis, kai pagaliau išsidūkę globotiniai suminga nameliuose.
Na, anksčiau bent jau vaikai negėrė. Dabar auklėtojai nuolat tikrina spinteles bei rankines – niekas nepadeda, vaikigaliai sugeba butelius kažkur pasislėpti ir slapta prisigerti. Svaigalų atveža ir stovyklautojų draugai. Beje, net ne alaus, o degtinės. Arba neaiškių tablečių, nuo kurių vaikai tampa apduję.
Gerti paaugliai nemoka, dažnai neapskaičiuoja jėgų, o po to voliojasi apsiseilėję. Šiandien vaikų vasaros stovykloje privemtas tualetas ar vėmalais dvokianti patalynė – nebe retenybė.
Beje, mergaitės geria ne mažiau nei berniukai. Smagiausia būna matyti tėvų veidus, kai netikėtai atvykę užtinka savo dukreles su kvapu. Nutaisę skausmingus veidus gimdytojai rypuoja, kad jų gerosios dukrelės iki išleidžiamos į stovyklą svaigalų esą net nebuvo ragavusios. Ir daro skubotas išvadas, kad stovykloje kažkokie niekšai jas iš kelio išvedę.
Kokia meilė be sekso?
Visais laikais stovyklose netrūko vaikiškų įsimylėjimų, bet anksčiau užtekdavo romantiškų raštelių, pasivaikščiojimų aplink stovyklą ir tik retais atvejais – drovių bučinukų. Pasak vadovų, šiandieniai vaikai tokiems niekas laiko negaišta. Stovyklų diskotekose vadovai akylai stebi, kad susikukavusios porelės nedingtų krūmuose. Arba kad naktį vaikinai nelakstytų į mergaičių namelius. Šiuolaikiniai paaugliai nebesigėdi šmurkštelėti pas panelę į lovą, net jei tame kambaryje būna ir daugiau mergaičių. Ne kartą auklėtojai stovyklautojų poreles yra užklupę pačiame lytinio akto įkarštyje... Kaip tokiu atveju elgtis, vadovėliuose, deja, nerašoma.
Paauglių moralė tiek kritusi, kad kai kurie įžūlesnieji kabinėjasi net prie vadovų! Ir net mergaitės!.. Vadovai ir vadovės su auklėtiniais, žinoma, šiukštu neprasideda. O nuo tada, kai prieš kelerius metus vienas puskvailis šešiolikmetis naktį atsėlinęs vos neišprievartavo būrio auklėtojos, vasaros stovyklose vyresnių stovyklautojų būrių vadovais moterys nebeskiriamos.
Pernai buvo kilęs skandalas – viena penkiolikmetė, grįžusi iš vaikų vasaros stovyklos, pasijuto besilaukianti. Tad vadovai atvykusius stovyklauti paauglius ragina susilaikyti nuo kūniškos meilės, dėl visa papasakodami ir apie prezervatyvus.
Vaikiškos išdaigos
Stovyklose vaikai naktimis išdykauja, ir nieko čia nepadarysi. Tačiau kartais ribos peržengiamos.
Neseniai vienas berniūkštis sugalvojo įmigusiam draugui veidą ištepti dantų pasta. Tik nežinojo, kad šiuolaikinės dantų pastos nebe sovietinės, ne iš kreidos miltelių, o balinančios, poliruojančios, nervų kanalus blokuojančios – žodžiu, pilnos velniai žino kokių chemikalų. Paklauskite šeimininkių – dantų pastos užsitėškęs ant drabužio, dėmės su jokiais skalbikliais nebeišplausi.
Taigi berniūkštis miegančiam draugui su pasta ant kaktos išvedžiojo nešvankų rusišką žodį iš trijų raidžių. Kilo baisi alerginė reakcija... Paskui nelaimėlis net miegojo su beisbolo kepuraite, nes raudonos alergiškos žymės neišnyko iki pat stovyklos pamainos pabaigos.
Ūkauti po langais ar gąsdinti šiandieniniams vaikams nebeįdomu. Štai tualete į kampą įspeisti ir išrengti mergaitę – kitas reikalas, tai vienas populiaresnių šiuolaikinių „žaidimų“.
Renginiai nebedomina
Pasak vadovų, šiuolaikiniai vyresnieji paaugliai tapę abejingi ir tingūs. Vienintelis, kurį visi vaikai vasaros stovyklose mėgsta – tai televizorius. Daugelį dar domina žaidimai kompiuteriais ir „mobiliakų“ mygtukų maigymas. Dar madinga medžių paunksnėje pasitiesus užklotą drybsoti ir plepėti. Na, berniukai retkarčiais pakyla paspardyti kamuolį. Tačiau išgirdę kvietimą įsitraukti į kokį nors renginį vis dažniau atšauna, jog į stovyklą jie atvažiavę pailsėti, o ne Miško šventėse vaidinti ar gerkles kvailomis dainomis plėšyti.
Tad vadovams organizuoti renginius – tikra katorga. Gelbsti jaunesnieji – tie dar sutinka šokti ir dainuoti, vaidinti ir piešti ar dalyvauti varžybose.
Vaikai agresyvėja
Berniukai visais laikais pešdavosi. Bet šiuolaikiniai akceleratai vienas kitą puola stengdamiesi sužaloti. Nebeatsilieka ir mergaitės. Pernai dvi stovykloje nepasidalino kavalieriumi, tai užlipo išsiaiškinti ant stogo... Laimė, namelis buvo tik vieno aukšto. Vikresnioji „amazonė“ silpnesnę nustūmė ant žemės. Pasekmės – sulaužyta ranka.
Vaikų vagystės – ne naujiena, jų netrūko visais laikais. Šiuolaikinis jaunimas į stovyklas atsiveža daug brangios technikos – mobiliųjų telefonų, grotuvų, kompiuterių. Vagystės paprastai prasideda baigiantis pamainai, kai ilgapirščiai būna nusižiūrėję norimą daiktą ir apmąstę, kur jį už stovyklos teritorijos saugiai paslėps, kad po pamainos grįžę galėtų pasiimti.
Liko dar nepaminėta keikimosi problema, tačiau po visko, ką perskaitėte, į riebų paauglio žodį tikriausiai galima numoti ranka.
Tėveliai, neišsigąskite. Čia aprašyta ne Lietuvos, o kaimyninės Baltarusijos vaikų vasaros stovyklos jaunos pedagogės Tatjanos Prudnik patirtis vaikų vasaros stovykloje netoli Minsko. Lietuvos vaikų vasaros stovyklų vadovai savo patirties publikuoti kažkodėl nedrįsta...
Sigitas STASAITIS
