Pasak Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos (AGPĮA) atstovų, Lietuvos stipriųjų alkoholinių gėrimų pramonėje – krizė. Pranešama, kad stipriojo alkoholio pardavimai šiais metais krito apie 15 proc.
„Krizinę situaciją stipriųjų alkoholinių gėrimų pramonėje iššaukė akcizo mokesčio stipriesiems alkoholiniams gėrimams padidėjimas 20 proc., apie 15 proc. išaugę bendrieji kaštai, infliacija ir perkamosios galios mažėjimas. Per pastaruosius dvylika mėnesių dėl nuolat kilusių žaliavų, energetinių resursų kainų bei logistikos ir darbo užmokesčio kaštų, stipriųjų gėrimų kainos, neįskaičiuojant padidėjusio akcizo mokesčio alkoholiui, jau padidėjo 15–20 proc. Tai savo ruožtu turėjo tiesioginės įtakos akivaizdžiai sumažėjusiems stipriojo alkoholio pardavimams“, – teigia AGPĮA prezidentas Laurynas Vilimas.
Pasak AGPĮA atstovo, krizė Lietuvos stipriųjų alkoholinių gėrimų pramonėje dar didės ir tai atsispindės į valstybės biudžetą surinktuose mokesčiuose, kurių bus daug mažiau nei tikėtasi.
„Akivaizdu, kad nepasitvirtina Finansų ministerijos prognozė, kad nuo šių metų pradžios 20 proc. padidinus akcizą stipriesiems alkoholiniams gėrimams, į valstybės biudžetą papildomai pavyks surinkti 150 mln. Lt. Valstybės mokesčių inspekcijos duomenimis, pirmąjį pusmetį akcizo mokesčių priskaičiuota 388,6 mln. Lt. Tai tik 3,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2007 metais“, – sako AGPĮA prezidentas.
AB „Stumbras“ marketingo direktoriaus Algirdo Čiburio teigimu, šiais metais didėjo faktiškai visų žaliavų kainos ir gamybos kaštai. „Didžiausią įtaką savikainos didėjimui turėjo nuolat brangstančios pakavimo medžiagos – buteliai, kamšteliai, dėžės. Jos šiemet jau pabrango apie 20 proc. ir dar brangs. Taigi alkoholio kainų didinimas taip pat buvo neišvengiamas, o nesikeičiant situacijai bus svarstomas dar kartą“, – aiškina A. Čiburys.
„Didelę įtaką produkcijos kainai turi energetinių resursų kainos, didinančios ne tik gamybos kaštus, bet ir visų žaliavų kainas“, – sako AB „Alita“ rinkodaros ir pardavimo direktorius Darius Vėželis. Jam pritaria ir AB „Vilniaus degtinė“ komercijos ir marketingo direktorius Laurynas Miškinis: „Energetinių išteklių kainos padidėjo apie 25 proc., o darbo užmokestis apie 15 proc. Esant tokiai ekonominei situacijai, produkcijos kainos gali būti didinamos norint padengti gamybos kaštus, bet ne siekiant didesnių pelnų“.
Savo ruožtu gėrimus importuojančios UAB „Bennet Distributors“ generalinis direktorius Marekas Kuklis pažymi, kad įvežamų gėrimų kainoms įtakos turi užsienio gamintojai. Pasak jo, iš skirtingų valstybių importuojamo alkoholio skirtingos ir kainos. M. Kuklis taip pat atkreipė dėmesį, kad pasaulyje alkoholio kainos kyla dėl infliacijos ir apyvartinių lėšų brangimo.
„Norėdami išlaikyti tolygias alkoholio kainas, ieškome vidinių rezervų. Tačiau jei tiekėjai ir toliau jas didins, importuotojai bus priversti prisitaikyti prie pakitusios situacijos“, – sako „Bennet Distributors“ generalinis direktorius.