Stipriausias gyvūnas pasaulyje - kopepodų (lot. copepod) rūšies zooplanktonas - yra vos 1mm ilgio. Tačiau vertinant santykiniu požiūriu, jo jėga artimiausius konkurentus lenkia daugiau kaip 10 kartų.
Kopepodai taip pat yra greičiausiai judantys ir labiausiai planetoje paplitę daugialąsčiai mikroorganizmai. Taigi kas lemia tokią jo milžinišką jėgą?
"Evoliucinė šio gyvio sėkmė slypi gebėjime pabėgti nuo grobuonių. Sprukdami jie atlieka itin galingą ir efektyvų 'šuolį' ", pasakoja Danijos techninio universiteto Nacionalinio vandens resursų instituto (DTU Aqua) profesorius Thomas Kiørboe. Kartu su kitais savo kolegomis jis bendradarbiauja su to paties universiteto fizikais - tyrinėtojai, naudodami didelės spartos vaizdo kameras, analizuoja copepod'ų "pabėgimo" mechanizmą. Šis galingas šuolis tyrinėtojams padarė išties neblėstantį įspūdį.
“Šuolio greitis siekia pusę metro per sekundę; prireikus šuolis įvykdomas per kelias tūkstantąsias sekundės dalis", sako Thomas Kiørboe ir priduria: “Tai rodo, kad kopepodai, atsižvelgiant į jų matmenis, yra daugiau kaip 10 kartų stipresni nei bet koks anksčiau tirtas gyvūnas. Netgi žmogaus gaminami varikliai ne visada išvysto tokią santykinę galią...". Išsamūs tyrimo rezultatai publikuoti moksliniame žurnale Journal of the Royal Society Interface.
Tyrimų metų nustatyta, jog santykinė kopepodų jėga artimiausius konkurentus lenkia nuo 10 iki 30 kartų. Be to, maksimali generuojama galia yra neįtikėtinai pastovi. “Tai paaiškinti galima tuo, kad kopepodai turi du atskirus judėjimo mechanizmus", aiškina Thomas Kiørboe. Kitų rūšių gyvūnai judėjimui paprastai naudoja vieno tipo mechanizmą (pavyzdžiui, paukščiai - sparnus, arklys - keturias kojas ir t.t.). Tačiau tiek sparnus, tiek kojas sudaranti medžiaga turi ribinį mechaninį atsparumą, todėl pastoviai naudojamas tokio tipo judėjimo mechanizmas turi ribotą maksimaliai išvystomą galią - vien tik "apsidraudimui" nuo potencialaus persitempimo.
Tuo tarpu kopepodai turi specialias vibruojančias galūnes, kurios sukuria pastovią maitinimuisi reikalingą vandens srovę - taip gyvūnai filtruoja vandenį, sugaudami visas jame pasitaikančias maistines medžiagas. Tuo pat metu šios galūnės gyvūnui leidžia plaukioti beveik niekada nesustojant. Papildomai gyvis turi 4-5 poras plaukimui skirtų kojų, kuriomis atliekami šuoliai siekiant pasprukti nuo priešų, arba medžiojant kitus mikroorganizmus. Šios kojos naudojamos rečiau ir labai trumpai. Šiose dviejose judėjimo sistemose naudojami raumenys yra panašūs, tačiau "pavaros" ir "mechanika" yra suderinta trumpiems didžiulės jėgos pliūpsniams.
“Kopepodai nepatiria kojas sudarančios medžiagos nuovargio - tokį efektą jie pasiekia tarpusavyje derindami šias dvi atskiras judėjimo sistemas. Be to, mikroorganizmų kūno forma pasižymi itin geromis hidrodinaminėmis savybėmis, kas padeda jiems efektyviai išnaudoti turimos energijos išteklius.
Nors kopepodai mūsų supratimu yra akli ir tokie mažyčiai, kad vanduo savo klampumu jiems prilygsta sirupui, šios būtybės sugebėjo išvystyti neprilygstamą "pabėgimo nuo grobuonių" meną. Judėjimo mechanizmus puikiai papildo itin jautrūs jutimo organai, padedantys greitai interpretuoti aplinkos signalus ir inicijuoti reikiamą judėjimo reakciją. Nervinė jų sistema yra neįtikėtinai sparti, lyginant su kitais bestuburiais gyvūnais. Mokslininkai mano, jog reakcijos spartą lemia išskirtinė nervų sistemos struktūra.
