Liūdnos pasekmės
Albertas iš Ignalinos pasinaudojo galimybe tv3.lt portale užduoti klausimą profesoriui A. Unikauskui: „Gerbiamas profesoriau, ačiū už Jūsų laidas. Tikrai pradėjau sveikiau maitintis. Bet niekaip neprisiruošiu sportuoti. Žmona pirštu badikuoja į pilvą, bet motyvacijos vis dar nerandu. Gal sportas nebūtinas? Užtenka tik sveikai maitintis? Tas man beveik gaunasi. Iš karto dėkoju už Jūsų atsakymą.“
Perskaitęs šį klausimą, laidos vedėjas pripažino, jog su pastarąja problema susiduria vis daugiau jaunų, darbingo amžiaus žmonių. Vis dėlto, per mažas judėjimas gali turėti pragaištingų pasekmių.
„Pernelyg mažą fizinį aktyvumą aš vadinu sofos sindromu. Deja, per mažai judant gresia daugybė negalavimų: diabetas, kepenų suriebėjimas, vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, insultas, demencija, nuotaikų kaita, padidėjusi lūžių tikimybė, virškinimo problemos, erekcijos sutrikimai ir t.t.“, – įspėja A. Unikauskas.
Judėjimas – sveikata
Reguliarus judėjimas turi daugybę privalumų, pavyzdžiui:
- judant organizmas gauna daugiau deguonies,
- mažinamas oksitacinis stresas, nes organizme padaugėja antioksidantų,
- pagerėja neurogenezė, kitaip tariant, gerinama atmintis ir nuotaika,
- gerėja kraujagyslių, sąnarių ir raumenų elastingumas,
- ištaisomos DNR klaidos,
- didinama augimo hormono gamyba,
- pagerėja testosterono ir insulino rodikliai.
Žinoma, jeigu jau kuris laikas gyvenate labai sėsliai, gali būti, kad prieš imantis didesnio fizinio krūvio iš pradžių vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju.
„Norint sportuoti reikia pasiruošimo. Labai dažnai pacientas, nusprendęs, kad jam reikia sportuoti, pradeda nuo batelių ir sporto klubo abonemento įsigijimo. Vis dėlto, man atrodo, iš pradžių vertėtų savęs paklausti – ar aš esu pakankamai sveikas, kad galėčiau sportuoti?“, – pastebi laidos viešnia, „Antėja“ šeimos gydytoja Alma Astafjev ir priduria, kad jeigu pradėjus sportuoti pacientas jaučiasi blogai, tačiau neturi jokių gretutinių ligų, būtina atlikti išsamius kraujo tyrimus – patikrinti feritino atsargas, vitaminą D, magnį, skydliaukės hormonus bei inkstų funkciją.
Pasak specialistės, daugeliu atvejų, maisto papildų vartojimas gali pagerinti organizmo atsistatymą po sporto bei padėti jaustis geriau.
Linkę persistengti
Tuo tarpu „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė sako, kad į vaistines žmonės dažnai kreipiasi jau po bandymų sportuoti.
„Dažniausiai klientai skundžiasi patempimais, persitempimais, raumenų skausmu, sąnarių patinimais ir panašiai“, – teigia „Eurovaistinės“ vaistininkė ir pastebi, kad kai kuriais atvejais maisto papildai vartojami itin didelėmis dozėmis, tačiau net nežinant ar organizme yra kokių nors medžiagų trūkumas.
Pasak J. Aleknienės, sportuojantis žmogus savo vaistinėlę turėtų papildyti šaldančiu produktu, elektrolitais ir vaistais nuo skausmo. Tuo tarpu, magnį, kalį ir kitus mineralus bei vitaminus reikėtų įsigyti tik pasitarus su šeimos gydytoju.
„Pradėti sportuoti reikėtų pamažu ir nepersistengti pirmų treniruočių metu“, – vaistininkei pritaria profesorius.
Laida „Kviečiame daktarą!“ – šeštadieniais, 11.30 val. per TV3!
