Ir visgi, kas yra ŠTI?
Pasak klinikos „Asmeda“ šeimos gydytojo Renato Dainiaus, šlapimo takų infekcija – plati sąvoka, apimanti tiek inkstų, tiek šlapimo takų ligas: ūminį ir lėtinį pielonefritą, cistitą, uretritą, prostatitą ir kitas. Ligoniai, kurių šlapimo ir lyties organų sistemą apėmusi infekcija, sudaro didžiąją urologinių pacientų dalį. Tai vienos dažniausių infekcijų, kurios gali pasireikšti nuo kūdikystės iki gilios senatvės.
Serga moterys ir vyresni vyrai
Pastebėta, kad dažniau serga moterys. Pasak mediko, kodėl taip yra, suprasti nesunku, jeigu nors šiek tiek žinome žmogaus anatomiją. Juk moters šlaplė – kanalas, kuriuo iš šlapimo pūslės išteka šlapimas – yra trumpesnė nei vyrų, taigi ligą sukeliantys mikrobai lengviau patenka į šlapimo takus. Moksliniai tyrimai rodo, jog beveik kas penkta moteris kartą per metus perserga šlapimo takų infekcine liga. Vaisingo amžiaus grupėje sergamumas šlapimo takų infekcijomis tarp moterų yra 10 kartų didesnis negu vyrų.
Vyrams infekcijos dažnesnės tuomet, kai prasideda senėjimo procesai. Priežastis – priešinės liaukos padidėjimas (prostatos hipertrofija), dažnai prasidedantis apie penkiasdešimtuosius metus. Prostata gali taip užspausti šlaplę, kad visas šlapimas iš pūslės nebeišbėga. Jo likutyje susidaro sąlygos daugintis infekcijos sukėlėjams.
Tačiau yra ir daugiau priežasčių – tai ir įgimtos anatominės šlapimo takų problemos (paprastai kalbant, šlapimo takų ilgis, plotis), kai kurios ginekologinės ligos, akmenligė, būklės, kai susilpnėja organizmo sugebėjimas priešintis infekcijai, pvz., peršalus, sergant cukriniu diabetu, taip pat, kaip akcentavo gyd. dermatovenerologas Algirdas Šumila, ir didelis lytinis aktyvumas, ypač jei dažnai keičiami partneriai.
Kaip infekcija plinta?
Infekcija į šlapimo takus patenka keliais būdais: kylančiu būdu, kraujo keliu, kai infekcija išplinta į šlapimo takus po persirgtų infekcinių ligų ar iš organizme esančių lėtinių pūlinių židinių. Kiek rečiau pasitaiko limfogeninis infekcijos patekimo būdas, kai mikrobai patenka į šlapimo pūslę per tiesioginį limfinį ryšį tarp šlapimo pūslės ir dubens organų.
Pasak šeimos gydytojo Renato Dainiaus, dažnai šlapimo takų infekciją galima diagnozuoti atlikus paprastą šlapimo tyrimą. Kartais tenka atlikti šlapimo pasėlį – šlapime ieškoma ligą sukeliančių mikroorganizmų. Tyrimo metu taip pat sužinoma, kokiems vaistams jautrūs ligos sukėlėjai. Dažniausias sukėlėjas (apie 80 proc. atvejų) yra taip vadinama žarnų lazdelė (E.coli).
Kaip vienas iš ligos diagnostikos metodų gali būti naudojamas trumpalaikis gydymas. Jei jis neveiksmingas, ligonį reikia tirti išsamiau, aiškintis, ar nėra kitų šlapimo takų ligų.
Kaip gydyti ŠTI?
Negydoma šlapimo takų infekcija gali pereiti į lėtines formas, kurios yra sunkiai gydomos. Kartais ligonis tiesiog pripranta prie varginančių ligos simptomų ir manydamas, kad jų negalima pašalinti, jau nebeieško pagalbos. Taip tikrai nėra. Bendromis ligonio ir gydytojo pastangomis ligą galima išgydyti arba bent jau sušvelninti jos simptomus.
Gyd. Renatas Dainius pasakojo, jog sergant šlapimo takų infekcijomis, dažniausiai skiriamas antibakterinis vaistas, kurį reikės vartoti nuo keleto iki dešimties ar keturiolikos dienų, o retkarčiais ir žymiai ilgiau. Labai svarbu suvartoti visą vaistų kursą, net jeigu simptomai ir išnyksta anksčiau. Priešingu atveju, liga pereina į lėtinę formą, o tada simptomai kartojasi, tenka gerti vis naujus ir naujus vaistus (dažnai – vis brangesnius). Sunkesniais atvejais ligonis gydomas ligoninėje, jam vaistai švirkščiami į veną, vėliau pereinant prie geriamų vaistų. Daugelis žmonių tiki, kad šlapimo takų infekciją galima išsigydyti namie, geriant įvairias arbatas, sultis. Deja, šių priemonių efektyvumas nebuvo įrodytas, nors šlapimo takus dezinfekuojančios arbatos, pvz., su spanguolėmis, nepakenks. Rekomenduojama gerti daug skysčių – apie 2,5 – 3 l per dieną. Taip pat galima taikyti šilumines procedūras inkstų srityje. Bet svarbiausias antibakterinis gydymas.
Tad svarbu nekentėti, laiku pasitarti su gydytoju ir, žinoma, kaip priminė dermatovenerologas Algirdas Šumila, nepamiršti asmeninės ir lytinių santykių higienos, laikytis gydytojo paskirto režimo, išgerti visą skirtą vaistų kursą. Įsidėmėtina, kad ligos eigą sunkina alkoholis, pomidorai, prieskoniai, šokoladas, kava, citrusiniai gėrimai, saldikliai ir tabakas. Šeimos gydytojas Renatas Dainius palinkėjo išvengti peršalimų, o svarbiausia – nebūti abejingiems savo sveikatai.
