„Jeigu galėtume miestą apibūdinti kaip žmogų, tai Vilnius būtų jaunas, veržlus karjeristas, o Kaunas – apsukrus, kiek netašytas provincialas“, - sako viešųjų ryšių agentūros EFCOM vadovė Jurga Chomskytė-McGeever komentuodama kartu su partneriais, viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija FACTUS, atliktą tyrimą.
Metų pradžioje atliktos apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką daro stereotipai apie miestą priimant verslo sprendimus.
Stereotipai vis dar gajūs
Kauniečių surengtoje apklausoje dalyvavo daugiau nei 400 įmonių vadovų – iš Kauno (45,5 proc.), Vilniaus (26,2 proc.) bei kitų didžiųjų Lietuvos miestų (28,3 proc.). Respondentams tyrimo metu buvo siūloma patvirtinti ar paneigti viešumoje vyraujančius stereotipus apie Vilnių ir Kauną, pasvarstyti kokiame mieste kurtų verslą ir dėl kokių priežasčių.
„Atlikus tyrimo metu surinktų duomenų analizę, galima daryti išvadas, kad stereotipai apie didžiuosius Lietuvos miestus yra gajūs ir versle. Nors daugelis apklaustų verslininkų, rinkdamiesi partnerius, didesnę reikšmę teikia jų profesionalumui, rekomendacijoms ar kainai, tačiau svarstydami naujo verslo galimybes – jie prioritetus dėlioja jau kiek kitaip“, - sakė Marius Baltrušaitis, FACTUS projektų vadovas.
Daugumos respondentų įsitikinimu - Vilniuje verda kultūrinis gyvenimas (86,6 proc.), vilniečiai yra laisvesnių pažiūrų (80, 7 proc.), Vilnius yra prekybos ir pramogų sostinė (68,3 proc.), tačiau sostinė dūsta nuolatinėse spūstyse (80,4 proc.).
Vertindami Kauną, apklausos dalyviai išskyrė tokius aspektus: Kaunas – duobių (73,3 proc.), konservatorių (63,1 proc.) ir verslių žmonių (58,2 proc.) miestas. Tačiau nors kauniečiai ir yra apsukrūs (79 proc.), Kauno verslininkai yra linkę laiku vykdyti įsipareigojimus (58,2 proc.).
„Įdomu tai, kad apklausos metu bene trečdalis respondentų iš Vilniaus pareiškė, jog Kaune nėra nei kultūrinio gyvenimo, nei pramogų. Bene pusė vis dar mano, kad Kaunas – banditų miestas. Panašiai Kauną vertina ir kitų miestų gyventojai. O tai jau verčia rimtai susirūpinti miesto įvaizdžiu“, - sakė J. Chomskytė-McGeever.
Vertindami savo miestą, kiekvienas rado daugiau pliusų nei minusų. Daugiau kaip pusė vilniečių teigė, kad jie yra diplomatiški ir taktiški (54,7 proc.), dauguma - jog yra laisvesnių pažiūrų nei kauniečiai (85,8 proc.). Tuo tarpu kauniečiai save vertino nuosaikiau - kaip apsukrius (81 proc.), linkusius laiku vykdyti įsipareigojimus (76,1 proc.), verslius (71,7 proc.), o Kauną - kaip konservatorių miestą (70,7 proc.). Beje, kad kauniečiai apsukrūs, sutinka ir vilniečiai (71,7 proc.) bei respondentai iš kitų miestų (84,3 proc.).
Miesto įvaizdis ir verslo sprendimai
Respondentai taip pat buvo prašomi įvertinti miesto įvaizdį priskiriant jam žmogiškas savybes. Vertinant bendrus rezultatus: Vilnius - šiuolaikiškas (50 proc.), inovatyvus (43,6 proc.), kosmopolitiškas (42,6 proc.), veržlus (42,3 proc.), susireikšminęs (51,7 proc.). Kaunas gi vertinamas labiau neigiamai: konservatyvus (44,3 proc.), provincialus (32,9 proc.), apsileidęs (21,3 proc.), susireikšminęs (33,2 proc.), apsukrus (30,2 proc.).
Pasak J.Chomskytės – McGeever, verslininkai vis dar per mažai suvokia ir įvertina, kaip konkretaus miesto įvaizdis daro įtaką su jų verslu susijusiems sprendimams. „Kaip Prezidento įvaizdis reprezentuoja ir pristato šalį, padeda pritraukti investicijų, taip ir susiformavusi nuomonė apie miestą gali prisidėti prie verslo sėkmės ar nesėkmių“, - palygina ji. Ryšių su visuomene konsultantė įsitikinusi, kad kiekviena miesto bendrovė turėtų jausti atsakomybę už miesto įvaizdį ir sveikintų jungtines verslo iniciatyvas, skirtas vieniems ar kitiems stereotipams keisti – tai vertintina kaip investicija ir ilgainiui galėtų sugrįžti didesne apyvarta ir pelnu.
„Miesto įvaizdis – tai nėra vien gražus logotipas ir skambus šūkis. Tai per ilgą laiką stichiškai susiformavęs, ar tikslingai suformuotas įspaudas mūsų galvose apie konkretų miestą. Ir nebūtinai jis teisingas. Pavyzdžiui, Paryžius yra turistinių maršrutų viršūnėje, nors pagal tyrimus – mažiausiai svetingas ir vienas brangiausių miestų“, - sako J. Chomskytė-McGeever ir priduria, jog tyrimai JAV rodo, kad renkantis, kur vystyti verslą, vadovų sprendimui įtakos turi ne vien ekonominė logika, bet ir jo emocijos, susijusios su vienu ar kitu miestu.
Specialistės teigimu, JAV Kanzaso valstijoje Vičitos universiteto (Wichita State University) atliktas tyrimas rodo, kad verslo sprendimą investuoti lemia jo patrauklumas ir gyvenimo kokybė. Tarp pagrindinių kriterijų įvardinami tokie, kaip saugumas ir sutvarkytos gatvės. Toliau labai svarbus aspektas – aukštosios ir profesinės mokyklos, kurios gali verslui garantuoti kvalifikuotus darbuotojus. Galiausiai – sutvarkytos miesto žaliosios erdvės, parkai ir architektūriniai miesto sprendiniai.
„Remiantis Vičita universiteto tyrimu – nereikėtų stebėtis, kad Kauną mieliau rinktųsi stambios gamybos ir pramonės įmonės. Joms patraukli aplinka ir gyvenimo kokybė mažiau aktuali. Pramonės įmonėms svarbesnė gera geografinė padėtis ir kvalifikuoti specialistai – o Kaunas tai gali duoti“, - sakė J. Chomskytė-McGeever.
Vilnius – prekybininkams, Kaunas – gamybininkams
Respondentų vertinimu, Vilniuje yra patrauklesnis verslo sąlygos nei Kaune (66,1 proc.) ir aukštesnė verslo kultūra (42,3 proc ). Tuo tarpu pagrindinis Kauno privalumas respondentų manymu – palanki geografinė padėtis (69,1 proc.). Čia naują verslą pradėtų 39,1 proc. įmonių vadovų, tuo tarpu dauguma (60,9 proc.) – rinktųsi sostinę. Tyrimas atskleidžia, kad Vilnių rinktųsi dauguma prekybos (86 proc.) ir paslaugų (68,5 proc.) įmonių, o švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (51,9 proc.) bei gamybos ir pramonės įmonės (53,2 proc.)– Kauną.
„Kauną verslininkai rinktųsi dėl pigesnės darbo jėgos, mažesnės konkurencijos ir patrauklesnių NT kainų. Vilnius gi patrauklesnis verslui dėl platesnės rinkos, aukštesnės perkamosios galios, stambių ir tarptautinių įmonių koncentracijos“, - respondentų atsakymus vardino M. Baltrušaitis.
Lygindami Vilniaus ir Kauno patrauklumą respondentai vardino ir labiau su emocijomis susijusius, nei logika paremtus, argumentus. Vilniuje žmonės mato daugiau skaidrumo, vertina polinkį į naujoves, renginius ir laisvės pojūtį. Kaune verslą linkę pradėti patys kauniečiai, nes čia jiems žinoma aplinka, jie yra lojalūs savo gimtam miestui ir žavisi jo vertybėmis – lietuviškumu, tautiškumu.
Neišnaudotos miesto įvaizdžio galimybės
Ryšių su visuomene specialistės teigimu, tyrimo rezultatai rodo, kad Kaunas neišnaudoja savo potencialo ir nedirba su įvaizdžiu. J. Chomskytės-McGeever vertinimu, Vilnius patrauklesnis ne tik dėl to, jog turi sostinės privalumus (verslo, finansų, politikos ir kultūros centras), bet ir todėl, kad gali pasiūlyti miestiečiams miesto viziją, perspektyvą, idėją.
„Prie emociškai patrauklaus miesto prisideda ir oranžiniai dviračiai, ir sutvarkytas Bernardinų sodas, ir Europos kultūros sostinės statutas ir svajonės apie metro ar tramvajų ar nuosavas avialinijas“, - vardina specialistė.
Jos teigimu, kuriant miesto įvaizdį reikia nusiteikti, kad tai ilgas ir brangus procesas. Susijęs visų pirma su geresnės gyvenimo kokybės užtikrinimu, koncentracija. „Nereikia žiūrėti toli, pagalvokime kaip padaryti, kad į miestą atvažiavęs studentas norėtų čia likti, dirbti, kurti šeimą ir auginti vaikus. Vėliau galėsime pasvarstyti, kaip prisivilioti Ryanair lėktuvais į Kauno oro uostą besileidžiančius ir dažnai į Vilnių „nutekančius“ turistus. Kaunas turi visus stipraus miesto atributus: idealią geografinę padėtį, susisiekimą oru, vandens, keliais ir geležinkeliu, universitetus, tarptautinius kultūros festivalius, žaliąsias erdves, upes ir, svarbiausia, savo miestui lojalius miestiečius. Reikia tik nesiblaškyti ir miesto komunikacijoje išryškinti šiuos privalumus“, - sakė J. Chomskytė-McGeever.
