Teneapgaus jūsų neutralus, beveik poetiškas naujos licencinės vaizdajuostės “Miestas prie jūros” pavadinimas. Tai ne apie lyriškus pasivaikščiojimus pakrante, tai gana retas žanras - policinė melodrama.
Kriminaliniai bei kariniai žaidimai
Kai kuriose šalyse šį naują žinomo režisieriaus Michaelio Catono-Joneso filmą pavadino tiesiau, “Paskutine Lamarko byla”, bet ir tai mažai ką teišaiškina. Scenarijų (kai kas pasakys - išgalvotą, kitam jis pasirodys originalus) perpasakoti būtų nesąžininga, pasakysiu tik, kad reto padorumo policininką Lamarką šiame kūrinyje tarsi persekioja šeimos prakeikimas, kadaise padaręs nusikaltėliu jo tėvą, o dabar - sūnų.
Robertas De Niras, nors tai jau ir nebe “Taksisto” ar “Įsiutusio buliaus” laikai, “Mieste prie jūros” turi ką vaidinti. Labiausiai - tragišką žmogaus, kurio stropiai statytas pasaulis ima griūti akyse, pasimetimą. Herojui savaip padeda aktorės Frances McDormand kuriama moteris. Bet vis dėlto šiai meistrei geriau dirbti brolių Coenų, vienas kurių - dar ir jos vyras, juostose. Ten ji būna ironiška (kas pamirš nėščią “Fargo” policininkę, atnešusią F. McDormand “Oskarą”?), o tokiuose nebloguose filmuose kaip “Miestas prie jūros” - vien tik profesionali.
Primygtinai nepiršdamas “Miesto prie jūros” vis dėlto pripažinsiu, kad iš vienodų kaip du vandens lašai dabartinių “policinių” juostų serijų jis gerokai išsiskiria, nes čia svarbiausia ne taiklus šūvis, o tikslus charakteris.
Atrodytų, kur kas paprastesnė prancūzų policininko, dar 1986 metais filme “Vienišius” (“RenTV”, šeštadienį, liepos 12 d., 18.15 val.) suvaidinto Jeano-Paulio Belmondo, situacija. Bet irgi ne visai: atkeršijus už kolegos žūtį, prisiekusiam vienišiui dar teks rūpintis šio sūneliu...
Šią televizinę savaitę kai kurios žvaigždės pasirodo ir ne po vieną kartą. Štai tą patį Belmondo bus galima pamatyti jau gražiai pražilusį naujoje komedijoje “Amazonė” (LNK, pirmadienį, liepos 14 d., 19.10 val.), kur aktorius pasirodo, atvirkščiai, vagimi, labai nelengvai bandančiu pakeisti gyvenimo būdą. O Robertas De Niro pasirodys ir visai realistinėje, be žaidimų, juostoje iš socialinių Amerikos žemumų gyvenimo “Stenlis ir Airis” (ketvirtadienį, liepos 17 d., 11.00 val.), tik ten jo partnerė bus dar ne visai pamiršta Jane Fonda. Įdomu, kai įmanoma pasekti aktorių evoliuciją, ar ne?
Su vyrija paprastai siejami ne tik sportiniai, bet ir kriminaliniai, kariniai žaidimai, dažnai - pavojingi ir žiaurūs. Tiesa, kartais jie prasideda “nekaltai”.
Jei kas nematė moderniosios klasikos - 1983 metų Johno Badhamo filmo “Karo žaidimai” (TV3, šeštadienį, liepos 12 d., 11.00 val.), - tikrai verta pažiūrėti šį labai meistriškai sukaltą kūrinį. Jo herojus - dar net ne vyras, o genialus paauglys (to meto Matthew Broderickas) - savo kompiuterine išmone vos nesukelia Trečiojo pasaulinio karo, aišku, branduolinio. Žaidimais jau nebepavadinsi naujo filmo “Galvažudžiai” (“RenTV”, trečiadienį, liepos 16 d., 21.05 val., ir kitądien, 9.15 val.) antiherojų veiksmų: ketindami nuversti JAV vyriausybę, jie šantažuoja šalį pasigrobtomis atominėmis raketų galvutėmis. Įtempti įvykiai ir tradicinis aktoriaus Rutgerio Hauerio mįslingumas atkreipia dėmesį karinėje dramoje “Taktinis užpuolimas” (“TVcentr”, šeštadienį, liepos 12 d., 21.00 val.), nukeliančioje dar į 1991 metų Iraką.
Kriminaliniai motyvai įdomiai bei profesionaliai narpliojami dar keliuose savaitės filmuose. Naujame “Žvėrių fabrike” (kabelinės televizijos, sekmadienį, liepos 13 d., 21.00 val.), kurį režisavo visų puikiai žinomas kreivadantis aktorius Steve’as Buscemi, gerai perteikta slegianti kalėjimo santykių atmosfera. Gana dažnai kine pasitaikantis motyvas: gangsteris negali “išeiti į pensiją”, jam visada atsiras dar viena “paskutinė” užduotis - visai šviežiai suskamba prieš keletą metų Kanuose rodytame Gary Flederio kūrinyje “Ką veikti Denveryje, kai tau galas?” (“TV1000”, pirmadienį, liepos 14 d., 19.00 val., ir kitądien, 5.00 val. - seansas, matyt, vien tik “vieversiams”).
Nors mano minimų filmų nepavadinsi kameriniais, jie neblogai žiūrimi ir TV ekrane, “namų kine”. Bijau, kad to niekaip nebepasakysi apie epinę karinę drobę “Mūšis dėl Britanijos” (“Tango TV”, šeštadienį, liepos 12 d., 21.35 val.). Antrojo pasaulinio karo vaizdai, tarp kurių šmėkščioja gausybė ano meto (1969) žvaigždžių, meistriškai režisuoti vieno iš “bondianos” kūrėjų Guy Hamiltono, tačiau jie skirti pirmiausia kino teatrų ekranams. Kad ir turėdamas gigantiškų gabaritų televizoriaus ekraną, įsijungti į epinį vyksmą sėdėdamas namie, matyt, vis dėlto neįstengsi. Čia pirmiausia svarbus tas “dalyvavimo efektas”, kurio televizija, deja, nesuteikia dėl pačios savo prigimties.
Netradicinė orientacija
Pagyvenusį (1968) filmą “Detektyvas” (TV3, penktadienį, liepos 18 d., 11.00 val.), kuriame pagrindinį Niujorko seklį kuria, žinia, ne vien dainavęs, bet ir vaidinęs Frankas Sinatra, kaip tik įmanoma puikiai žiūrėti ir namuose. Juosta savaip įdomi ne vien pagrindine medžiaga, bet ir tuo, kad čia egzistuoja tuomet Holivude dar labai nepopuliarus motyvas: auka, dėl kurios užmezgama byla, - gėjus.
Pastebėjau, kad Lietuvos kino ekranuose tas motyvas tebėra nepopuliarus, kartais net lemiantis įsidėmėtino filmo nesėkmę, kai kitose šalyse į jį savaime jau seniai žvelgiama ramiai: svarbi ne herojų seksualinė orientacija, svarbu, kad filmas būtų geras.
Antai japonų skandalingojo klasiko Nagisos Oshimos dar neseną juostą “Tabu” (kabelinės televizijos, pirmadienį, liepos 14 d., 21.00 val.) galima žiūrėti net ne vieną kartą - ir ne todėl, kad tu prijaustumei homoseksualizmui, šiuo konkrečiu atveju klestinčiam tarp paskutinių samurajų, bet todėl, kad filmas turi sunkiai sprendžiamų filosofinių mįslių, paprastai ir būdingų Oshimos kūriniams. O dar jis pasižymi tokiu plastiniu grožiu, kad dažną jo kadrą norėtųsi sustabdyti, išsikirpti, pasikabinti ant sienos.
Neteko matyti visai naujo jaunos amerikiečių režisierės Julie Davis juostos “Viskas dėl vaikino” (kabelinės televizijos, šeštadienį, liepos 12 d., 23.00 val.), kurioje vaidina dar niekam negirdėti aktoriai, bet interneto atsiliepimai apie filmą, siejantį komedijinius bei melodramos motyvus, rodantį dvi poras - heteroseksualią ir netradicinę, - patys entuziastiškiausi, akcentuojantys kūrinio gyvybę. Pamatysime.
Herojė - moteris
Svarsčiau, kur priskirti žinomą juostą “Vaikinams” (TV3, šeštadienį, liepos 12 d., 23.00 val.). Iš dalies - tai filmas apie karinius vyrų žaidimus, net kelis karus. Jų medinėse estradose pasirodo vis labiau senstanti, o Vietname ir sūnų prarandanti estrados dainininkė, kurią žymi žydų aktorė Bette Midler vaidina, narsiai įvairuodama dramą ir komediją. Gal tai pirmiausia kūrinys apie gyvybę duodančios moters jėgą? Gal nešvaistyti tų gyvybių karams?
Per savaitę pamatysime ir tokių filmų, kurie nekels panašių abejonių, nes moters paveikslas juose - neginčijamai centrinis.
Ryškiausias, originaliausias tarp jų - turbūt “Ištremtoji Siusio” (LTV, antradienį, liepos 15 d., 22.00 val.). Nors šį apie 15 tarptautinių prizų pelniusį kūrinį režisavo kinų kilmės aktorė Joan Chen (“Tvin Pykso miestelis”, “Paskutinis imperatorius”), nors jame vaidina vien kinų aktoriai, o realijos nukelia į 7-ojo dešimtmečio Kiniją, filmas - amerikiečių tautybės. Pačioje liaudies Kinijoje šis nekompromisinis pasakojimas apie apgautą kinų jaunimą, apie jaunutę entuziastę, sumokėjusią labai skaudžią kainą už ištikimybę pirmininko Mao idėjoms, berods taip ir nebuvo parodytas.
Siusio savanoriškai įsitraukia į beprotišką “kaimo ir miesto suartinimo” programą, tad apibūdinimas “ištremtoji” - nelabai tikslus. Ji pati save ištrėmė į kalnus, iš kurių kelio atgal nebėra, kur jos žydinčią jaunystę maigo prakaituotos pagyvenusių partiečių rankos. Paiką 16-metės idėjiškumą ekrane pamažu keičia ateinanti skaudi herojės patirtis, paliksianti žymę visam tolesniam gyvenimui.
Mane visada ekrane labiausiai domina ne statiškai, kaip Jennifer Lopez “Vestuvių tvarkytojos” (1 Baltijos kanalas, šeštadienį, liepos 12 d., 23.00 val. ir pirmadienį, liepos 14 d., 11.15 val.) pateiktas, o dinamiškai besivystąs charakteris. Dabarties žvaigždutės nusitveria kokio vieno bruožo, tad personažą jau puikiai pažįsti ir jo tolesnius poelgius nuspėji nuo pačios filmo pradžios. O tikra aktorė (aktorius) moka įvairuoti paveikslą, suteikti jam net motyvuotų priešingybių.
Toks Bette Davis kadaise (1938) suvaidintas klasikinis senųjų, dar prieš pilietinį karą, Amerikos Pietų jaunos aristokratės Džulijos paveikslas Williamo Wylerio filme “Jezabelė” (“RenTV”, trečiadienį, liepos 16 d., 0.35 val.). Mėgstanti šokiruoti aplinką, beprotiškai pasitikinti savimi, kibiai intriguojanti jos herojė finale vis dėlto parodo tikrąją moters pasiaukojimo jėgą, leidžiančią pavadinti juostą biblinės herojės vardu. Ir tai ne alogiškas šuolis, o raida. Ne veltui Džulijos paveikslą kino istorikai lygina su “Vėjo nublokštų” Skarlete O’Hara.
Aktorystės manierų skirtingumą gražiai demonstruoja naujas biografinis filmas “Airis” (1 Baltijos kanalas, sekmadienį, liepos 13 d., 23.55 val.), pasakojąs apie dramatišką britų rašytojos Iris Murdoch likimą. Jaunosios kartos atstovė Kate Winslet, vaidinanti heroję jaunystėje, labiausiai įsimena nuogomis krūtimis maudynių scenoje, o patyrusi Judi Dench vos pastebimais štrichais perteikia visą rašytojos siaubą, pastebėjus, kad ima prarasti atmintį. Bet ir tarp jaunųjų pasitaiko žvaigždžių-aktorių: tokia man atrodo Natalie Portman, naujoje dramoje “Ten, kur širdis” (LNK, sekmadienį, liepos 13 d., 20.30 val.) įtikinanti savo mergiūkšte su penkiais doleriais kišenėje, vis dėlto pasiryžtančia motinystei.
Žinoma, kur moterų paveikslai - ten netoli iki melodramos. Tokia ir gana elementari rusų juosta “Aš jumis daugiau nebetikiu” (1 Baltijos kanalas, sekmadienį, liepos 13 d., 14.05 val., ir kitądien, 9.25 val.), jau pavadinimu išduodanti, kuo pasibaigs dėstytojo ir studentės romanas. Tuomet jau kur kas modernesnis atrodo Kanados siaubo filmas “Vilkolakis” (“RenTV”, pirmadienį, liepos 14 d., 21.05 val.), kur mielos sesytės savo pamėgtais ekscentriškais poelgiais pačios prisišaukia tamsiąsias jėgas. O moderniausiu turbūt išlieka Luiso Bunuelio dar 1977 metais statytas siurrealistinis pokštas “Tas niūrus geismo objektas”, kuriame tos pačios herojės vaidmenį, tarsi įkūnydamos visų laikų vyrijos svajas, kuria net dvi skirtingo plano aktorės.
Deja, Arūno Žebriūno “Velnio nuotaka”, kurios demonstravimą (šeštadienį, liepos 12 d., 21.00 val., ir kitądien, 11.00 val.) LTV sąmojingai suderino su to paties miuziklo pastatymo transliavimu iš Vingio parko (sekmadienį, liepos 13 d., 20.50 val., ir kitądien, 12.50 val.), nepaisant pavadinimo, nepaisant gerų Vaivos Mainelytės bei Reginos Varnaitės vaidmenų, - irgi labiau ne tiek filmas apie moteris, kiek apie tai, kaip vyrai jas įsivaizduoja.
Dar reikia įspėti, kad kai kurie savaitės rusų filmai, lyg ir žadantys moteriškumo analizę, - “Išlaikytinės išpažintis” (RTR, Vilniaus TV, pirmadienį, liepos 14 d., 14.00 val.), “Keisti Jekaterinos Semionovos vyrai” (1 Baltijos kanalas, penktadienį, liepos 18 d., 0.45 val.), - yra tiesiog labai vidutinio lygio kriminalai, tais pavadinimais vien paspekuliuojantys. Žiūrovės, norinčios išgirsti ką nors nauja apie savą giminę, bus apviltos.
Kas netilpo
Vieno tokių, regis, netelpančių į rubrikas filmų, prisipažinsiu, dar nemačiau. Tai žymaus Izraelio menininko Amoso Gitai 2001 metų “Rojus” (Ukrainos TV, sekmadienį, liepos 13 d., 13.10 val.), panašu, akcentuojantis gana neeilinę meilės istoriją. Veiksmas rutuliojasi Palestinoje pačiose II pasaulinio karo išvakarėse ir vienas personažų - čionai atklydęs jaunas architektas - svajoja užstatyti bevaisę dykumą. Gali būti įdomu, bet garantuoti sunku.
Negalima nepaminėti dviejų klasikinių italų juostų. “Dėl saujos dolerių” (“RenTV”, antradienį, liepos 15 d., 21.05 val., ir kitądien, 9.15 val.) iš bėdos buvo galima įtraukti į skirsnį apie vyriškus žaidimus. Vis dėlto šis pirmasis ryškus italų vesternas, kuriame nepamirštamą “žmogaus be vardo” vaidmenį sukūrė nekalbusis Clintas Eastwoodas, atrodo vertas šio to daugiau. Beje, nuo jo ir prasidėjo trumpa (nes anksti mirė) italų kino režisieriaus Sergio Leonės šlovė.
Tai viena, tai kita televizija vis sugrįžta prie Luchino Visconti garsiojo epo “Rokas ir jo broliai” (šį kartą - Baltarusijos TV, sekmadienį, liepos 13 d., 17.20 val.). Štai tas atvejis, kai, atrodytų, nesuderinami žodžiai “kino romanas” yra visiškai motyvuoti. Literatūra papildo kiną ir atvirkščiai. Aktoriai - jaunas Alainas Delonas, Annie Girardot, Renato Salvatore - tarsi be jokių regimų pastangų kuria geriausius savo karjeroje vaidmenis. Pasakojimas apie valstiečių šeimos persikraustymą į Milaną ir čia, mieste, beprarandamus sveikus moralės principus, yra ilgas, bet tiek prisodrintas dramatizmo ir poezijos, kad, atrodo, žiūrėtum dar ir dar. Pažiūrėkite ir jūs - ypač jeigu jums tai iš viso nauja.
