Jeigu buvo “Musė”, vadinasi, turi būti ir “Voras”: pamanys žiūrovas, ant naujos lietuviškos vaizdajuostės viršelio perskaitęs žymaus Kanados režisieriaus Davido Cronenbergo pavardę. O štai ir ne visai.
Vidinės metamorfozės
Nors “Musėje” užsieksperimentavęs herojus mokslininkas ir citavo Kafką: “Aš vabzdys, kuriam sapnavosi, kad jis žmogus, o dabar sapnas pasibaigė”, vis dėlto didžiausią įspūdį šioje baisioje juostoje darė ne filosofinės potekstės, o išorinių žmogaus permainų į musę techniškai tobulos detalės. Kaip ir tos keistais vabzdžiais virstančios rašomosios mašinėlės kitame iškiliame Cronenbergo filme “Nuogi pietūs”.
Bet “Voras” kaip tik neturi nieko bendra nei su minėtų juostų efektais, nei su nauju “Žmogumi-voru”, pavadinimą traktuojančiu tiesiogiai. Cronenbergo prigimčiai tai netgi kuklus filmas, su nepaprastu meniniu santūrumu, psichologine įtaiga panardinantis į psichiškai sergančio žmogaus vidinį pasaulį, tą jo neaiškią biografiją - it sudriskusį voratinklį, kurį jis vis bando vėl suraišioti. Ar nesimpatiškas vaikas Denis Klegas, mamos (Miranda Richardson, čia kurianti ne tiek tris vaidmenis, kiek skirtingas moteriškosios esybės puses) meiliai vadinamas Voriuku, tikrai kažką nužudė? Ir ką būtent? Išėjęs iš psichiatrijos ligoninės po daugelio metų Klegas bando tai išsiaiškinti, o jo nežmoniškas, nors beveik bežodes pastangas talentingai perteikia kone geriausią vaidmenį savo karjeroje sukūręs Ralphas Fiennesas.
“Vorą” paignoravo pernykštis Kanų festivalis. Kaip ir daugumoje tokių pasaulio renginių, čia ėmė veikti atvira politinė konjunktūra: pernai Kanai prizais glaistė Izraelio ir palestiniečių konfliktą, nors visi suprato, kad stipriausi meno kūriniai buvo “Žmogus be praeities” ir tas pats “Voras”. Šiemet žiuri graudžiai kompensavo savo šalies “antiamerikonizmą”, neva pasireiškusį per Irako krizę, nors iš tikrųjų laimėjo Larso von Triero “Dogvilis”. Žinoma, prizai - reliatyvūs dalykai, bet kam meno šventei grimzti į politinius žaidimus?
Žmogaus vidinių mįslių, permainų motyvą sėkmingiau arba ne itin sėkmingai liečia nemažai šią savaitę rodomų per televizijas filmų.
Ar į Klegą savaip nepanaši ieškanti tėvo ir pasiryžusi keršyti už baisią vaikystę prancūzų filmo “Eliza” (“TV centr”, šeštadienį, birželio 21 d., 22.00 val.) herojė (Vanessa Paradis)? Ar buvęs konclagerio kalinys, lenkų intelektualas (Danielius Olbrychskis) įstrigs ties civilizacijos baigmės idėja, ar pasinaudos dar vienu atgimimo šansu, kurį skaudžiame filme “Kraštovaizdis po mūšio” (“TV Polonia”, trečiadienį, birželio 25 d., 14.00 ir 21.30 val.) jam duos autorius Andrzejus Wajda? Ar simpatiška moteriškė ispanė Dolores, dalijanti vyrams džiaugsmą, iš tikrųjų yra šventoji ar kekšė (ispanų “Seksas iš gailesčio”, “RenTV”, šeštadienį, birželio 21 d., 0.10 val.), ir kodėl nuo jos savaip priklauso kaimo gerovė? Ar puikiai Beno Kingsley (net nominavo “Oskarui”!) suvaidinta “Seksuali pabaisa” (“TV centr”, trečiadienį, birželio 25 d., 19.00 val.), truputį demoniškas pilietis, intriguojantis, kad į mafijos veiklą grąžintų pasitraukusį kolegą, iš tikrųjų tėra tik svetimos valios pildytojas?
Keista, bet vidinės herojų permainos kartais žymi net ir pramoginius, žanrinius filmus. Štai stebuklingas senukų jaunėjimas “Kokone” (“TV centr”, šeštadienį, birželio 21 d., 17.50 val.) - smagi komedija. Bet gal ne tiek kosminiai ateiviai lemia tai, kad vienas žmogus jau gimsta tarsi suvargęs, o kitas niekaip nepasiduoda niūrioms amžiaus išdaigoms, tarsi sakytų režisierius Ronas Howardas. Reikia pamatyti, su kokiu tikėjimu bei entuziazmu savo atsijauninimą piešia tokie Holivudo veteranai kaip Donas Ameche, Jessica Tandy ir kiti.
O kas vyksta kitų ne visai sveikos psichikos žmonių, tokių kaip “voras” Klegas, viduje? Į tai, padedamas puikaus aktoriaus Jameso Cagney, bando atsakyti klasikinis amerikiečių gangsterinis filmas “Baltoji karštinė” (“The White Heat”), kurią rusų kanalas “RenTV” (trečiadienį, birželio 25 d., 0.25 val.) visiškai veltui pervardijo tiesmuku “Pamišėliu”. Ir net mįslingą, fantastiškai juodą prancūzų režisieriaus Henri-Georges’o Clouzot trilerį “Velniškos sielos” ar “Velnietės” (“Les Diaboliques”) labai įdomu žiūrėti, nes išvysti, kokios tamsios aistros gali kunkuliuoti dailiosios lyties atstovėse, vaidinamose tokių gražuolių kaip Simone Signoret ir Vera Clouzot. Kitas pavadinimas “Apsėstieji” (TV4, ketvirtadienį, birželio 26 d., 14.40 val.) čia irgi ne itin tinka - tada jau geriau būtų “Apsėstosios”.
Tie, kurie per “Vilniaus kino pavasarį” neišvydo beveik naujos prancūzų režisieriaus Francois Dupeyrono “Karininkų palatos”, dabar gali tai kompensuoti (“TV centr”, sekmadienį, birželio 22 d., 22.40 val.). Kad ir užtęstas, filmas gerai perteikia Pirmojo pasaulinio karo atmosferą, o pirmiausia imponuoja į tą mėsmalę patekusio, išlikusio gyvu, bet sužaloto veido jauno leitenanto Adrieno (Ericas Caravaca) paveikslą. Palatoje ne veltui nėra veidrodžio. Ar jaunuolis susitaikys su nelaime? Ir ar kita jo išorė nesikėsins į pačią individualybę?
Karo motyvai
Kai pasaulyje tokia įtempta tarptautinė padėtis, natūralu, kad karai liepsnoja ir kiekvienos savaitės televizijose.
Vis dėlto šią savaitę jų lyg ir daugiau. Mat mūsų teritorijose dar ne per seniausiai reali Antrojo pasaulinio karo pradžia (1939 metų rugsėjo 1 dieną, Hitleriui užpuolus Lenkiją) būdavo tarsi ignoruojama, visaip pabrėžiant “Didžiojo tėvynės karo”, skaičiuojamo nuo 1941 metų birželio 21-osios, kai buvo peržengta Sovietų Sąjungos siena, svarbą. Šios tendencijos atgarsiai - ir ateinančią savaitę. Apstu sovietinių rusiškų juostų, skirtų šiai temai. Išskirčiau gal ne išpūstą ir patetišką Sergejaus Bondarčiuko “Žmogaus dalią” (“TV centr”, sekmadienį, birželio 22 d., 10.45 val.), bet paprastą Aleksandro Ivanovo “Žvaigždę” (“TV centr”, sekmadienį, birželio 22 d., 6.30 val.). Būtent nuoširdumu, autentika, dar neseniai prabėgusio karo dūmų kvapu ši 1949 metų E. Kazakevičiaus apysakos ekranizacija sėkmingai skiriasi nuo naujosios, pernykštės, labai tapybiškos, techniškesnės, bet lyg negyvos. Žinoma, dideliam specifiniam kino mylėtojui Josifui Stalinui pirmoji “Žvaigždė” negalėjo patikti dėl savo kuklaus priešinimosi tradicinei mitologijai ir filmas, tuoj uždraustas, išvydo ekranus tik 1954-aisiais, po “mylėtojo” mirties.
Apie dabartinius ginkluotus susirėmimus Kaukaze - gana realistiškas, kad ir nekritikuojantis Kremliaus, Aleksandro Rogožkino “Blokpostas” (TVS, sekmadienį, birželio 22 d., 16.00 val., ir kitądien, 12.10 val.).
Gana aktualiai skamba 2000 metų amerikiečių “Kovos taisyklės” (1 Baltijos kanalas, šeštadienį, birželio 21 d., 22.05 val.) apie karinį konfliktą musulmoniškoje “trečiojo pasaulio” šalyje, - todėl, kad rodo ne vien karinę garbę ir kovinį fanatizmą, bet ir tuo, kad šiandien viską pirmiausia lemia politinės intrigos. O tie, kurie nori pamatyti jauną Tomą Cruise’ą, galės pasidžiaugti jo ankstyva “Karo akademija” (TV3, šeštadienį, birželio 21 d., 23.10 val.) ir įtvirtinusia aktorių žvaigždės statusu.
Apie kiną
Deja, šį kartą - vien tik filmai ir laidos apie kaimynus. Apie, deja, vidutinį baltarusių kino aktorių Nikolajų Jeriomenką vyresnįjį (Baltarusijos TV, šeštadienį, birželio 21 d., 19.00 val.), sovietinio “Švarco”, irgi Nikolajaus, tėvą. Apie nuoširdžių kolūkiečių ir šiaip mergelių kūrėją ekrane Liusjeną Ovčinikovą (TVS, antradienį, birželio 24 d., 18.30 val.). Įdomiausia turbūt bus pasiklausyti neseniai matytų “Kvailių namų” autoriaus režisieriaus Andrejaus Končialovskio (RTR, antradienį, birželio 24 d., 23.30 val.) tradicinės demagogijos...
Prasidėjus Maskvos tarptautiniam kino festivaliui, 1 Baltijos kanalas nuo sekmadienio (birželio 22 d.) kas vakarą (23.50 val.) demonstruos šio visada prieštaringo renginio televizinį dienoraštį.
Nors šio skirsnio turinys - ir gana vienapusiškas, kitur kino žmones bent jau gerbia. O tai, kad lietuvių dokumentininkui Gediminui Skvarnavičiui sukako 70 metų ir kad tam bus skirtas bent jau “Kultūros namų” siužetas, iš niekur negalėjai sužinoti - na, nebent netyčia įsijungei teledėžę.
Retesni susitikimai
“Namų kine” kartą jau prisipažinėjau meilėje australų kinui, dejuodamas, koks jis retas mūsų svečias. Tai štai šią savaitę - net du, tiesa, kiek senesni šio žemyno filmai.
Nuotaikingoje juostoje “Timas” (TVN7, šeštadienį, birželio 21 d., 18.05 val.), kurioje simpatišką vaikiną pamilsta ne visai jo amžiaus dama, debiutuoja Melas Gibsonas - dar turintis savito Australijos tolių šviežumo, dar ne toks didingas kaip dabar, kai skalambija savą nuomonę apie viską - pradedant nuo lietuvių nacionalinio mentaliteto ir baigiant iki šiol neteisingai traktuotomis paskutinės Kristaus valandomis. Atėjo Gibsonas, dabar traktuotė bus teisinga. Žvaigždžių didybės manijų formos visuomet būna labai komiškos. Ne, geriau jau pabendrauti su nepretenzingu Timu.
Peterio Weiro “Automobiliai, suėdę Paryžių” (TV4, pirmadienį, birželio 23 d., 15.00 val.) - labai retai kur užtinkamas puikus komiškas siaubelis. Žinoma, su tikruoju Paryžiumi jis neturi nieko bendra; taip tiesiog vadinasi kažkokia Dievo užmiršta australų kontinento skylė, į kurią teveda vieškelėlis per savaną, išdidžiai reklamuojamas “vienpusiu judėjimu”. Taip, iš čia jau nebeišsigausi...
Ryšium su “Automobiliais...” pastebėjau keistą ir turbūt išaiškinamą kino žiūrovo bruožą: jeigu žmogutis matė Weiro poetinį mistinį šedevrą “Piknikas prie kybančios uolos”, duokš jam antrą seriją, ir tiek. Mano argumentai, kad “Automobiliai, suėdę Paryžių” - gal ne blogesnis, tik visai kitoks kūrinys, neįtikina. Geriau, sakau, lyginkit australus su dabar kino teatruose rodomu filmu “Greiti ir įsiutę 2”, kur herojai - irgi automobiliai, pagalvosit, kuri juosta kurią (formaliai nežiūrint į sukūrimo metus) parodijuoja. Ne, žiūrovas - pati žiauriausia Žemės populiacija, nepripažįstanti menininko teisės keistis, ieškoti kitų plotų.
Iš naujų filmų, demonstruojamų per TV, pažymėtinas “Surastas rojus” (kabelinės televizijos, sekmadienį, birželio 22 d., 21.00 val.). Pasitelkę populiarius aktorius Kieferį Sutherlandą ir Nastassją Kinski, autoriai pasakoja apie baigiamąjį dailininko Paulio Gauguino gyvenimo etapą. Bet tai tiesiog ryškių asmenybių kino biografijų (kaip “Frida”) mados atspindys. Irgi egzotika, tik jau nebe “manoji” Australija, o Taitis. Kitokia - gruziniška - egzotika klesti mieloje retro komedijoje “Robinzonada, arba Mano anglas senelis” (RTR, VTV, antradienį, birželio 24 d., 14.00 val.). Ir šiandien pasaulyje tebepopuliari režisierė Nana Džordžadzė tuomet, 1987-aisiais, pelnė Kanų - nekonjunktūrinį! - prizą už geriausią debiutą.
Ateinančią savaitę - du spalvingi superfilmai, iš pačių geriausių. Lenkai (TVN7, ketvirtadienį, birželio 26 d., 10.00 val.) kažkodėl nutarė nei iš šio, nei iš to vėl pademonstruoti “Vėjo nublokštus”. Kitas lenkų kanalas kinomanams primena vieną gražiausių pasaulinio kino ekranizacijų, puikiu demokratišku stiliumi, charakterių sodrumu (koks įstabus čia jaunasis Albertas Finney!), įžūlumu, humoru tiesiog pribloškiantį “Tomą Džonsą” (TVP1, sekmadienį, birželio 22 d., 0.15 val.), Tony Richardsono sukurtą pagal - kas galėjo pamanyti - gana nuobodoką Henry Fieldingo romaną su visu jo švietėjišku (juk rašyta XVIII amžiuje) įkarščiu. Štai ką reiškia “nupūsti dulkes nuo knygos”!
Retas susitikimas - ir švedų režisieriaus Roy Andersono “Dainos iš antrojo aukšto” (LTV, antradienį, birželio 24 d., 22.00 val.). Man juosta, nepaisant prizų, pasirodė tik menkai meniškai organizuotu absurdistinių bei siurrealistinių juodų anekdotų, kiek trenkiančių naftalinu, rinkinuku. Tada jau geriau žiūrėti pradžioje aprašinėtą “Vorą”, besiremiantį tegul beprotiška, bet vis dėlto logika.
Retai matome ir šį bei tą iš gausiai išnarpliotos sensacingos biografijos (jis ir režisierius, ir dailininkas, ir gėjus, ir kalėjęs disidentas) Sergejaus Paradžanovo realiai sukurtų negausių kino juostų. Viena tokių - “Ašikas Keribas” (RTR, VTV, ketvirtadienį, birželio 26 d., 22.00 val., ir kitądien, 10.00 val.). Iš esmės tai sodrus kino koliažas, visiškai ignoruojantis tradicinę dramaturgiją, kurio nebanalus grožis atsiskleis arba ir ne. Iš dalies dėl žiūrovo, kuris galbūt iš principo nemėgsta koliažų, bet labiausiai - dėl banalių techninių dalykų: geros nenuvalkiotos kopijos, demonstravimo kokybės ir panašiai. Ką jau žiūrėti sudriskusį tokį filmą - geriau pasisklaidyti puošnų Paradžanovo darbų albumą.
