Kaip per kelionių sezoną apsieisi be Egipto? Licencinės vaizdajuostės “Asteriksas ir Obeliksas: Misija - Kleopatra” herojai, aišku, irgi ten iškeliauja.
Prancūzų komedijos spalvos
Iškeliauja, kad savo gališku genijumi padėtų vietiniams negabiems architektams pastatyti rūmus Kleopatrai. Pirmoji prancūzų kino komikso dalis (“Asteriksas ir Obeliksas prieš Cezarį”) dar imponavo liaudišku humoru: mat jį statė žinomas komediografas Claude’as Zidi. Antrosios dalies Zidi atsisakė. Jo nepatenkino labai jau primityvus scenarijus, o gal ir italų “žvaigždė” Monica Belucci, vaidinanti ne kuo kitu, o labiau tam tikromis kūno dalimis (tiesa, dailiomis).
Kur kas smagesnė kiek senesnė prancūzų komedija “D’Artanjano duktė” (LNK, šeštadienį, rugpjūčio 2 d., 21.40 val.), kurioje pensinio amžiaus susilaukęs klasikinis Dumas herojus (Philippe’as Noiret) pasiduoda žavios dukters (Sophie Marceau) įkalbamas ir leidžiasi į dar vieną trankią avantiūrą. Beje, situacija beveik tiesiogiai atkartoja “Mulkių kerštą” (“TVcentr”, šeštadienį, rugpjūčio 2 d., 15.15 val.): čia “paskutinei” aferai įkalbamas senas sukčius, kurį rimtai, o per tai juokingai kuria nepamirštamas Jeanas Gabinas.
Kadaise prancūzų kino komedija, besiremianti įžymiais komikais - Jacquesu Tati, Louis de Funesu, Fernandeliu, kitais - buvo tiesiog atskiras pasaulis. Iš dalies ji tokia ir išliko, nors dramos aktorių sporadiški pasirodymai juoko stichijoje ne visada būna tokie įtikinantys.
Gražu, kai komedijos žvaigžde apskritai tampa... simpatiškas, neabejingas futbolui šuo kaip juostoje “Didjė” (1 Baltijos kanalas, šeštadienį, rugpjūčio 2 d., 11.15 val.). Arba visai necivilizuotas, Amazonės deltoje išaugęs berniukas, Paryžiaus brokerio (Thierry Lhermitte’as) sūnelis kaip linksmoje, elegantiškoje juostoje “Indėnas mieste” (Baltarusijos TV, ketvirtadienį, rugpjūčio 7 d., 15.45 val.), sumaniai priešinančioje dvi kultūras. Pastaroji aplinkybė šiek tiek sieja šią komediją ir realistiškesnę “Pavojingą profesiją” (“TVcentr”, trečiadienį, rugpjūčio 6 d., 18.55 val.). Ten Gerard’o Depardieu (jis ir Obeliksas!) personažas priverstas dėstytojauti priemiesčio mokykloje, kur mokosi afrikiečių vaikai.
Egzotiškoje komedijoje, kurios veiksmas rutuliojasi ne tik Paryžiuje, o ir Honkonge, - “Angelai sargai” (kabelinės televizijos, šeštadienį, rugpjūčio 2 d., 21.00 val.) kitais pavidalais pasirodo ir Asteriksas (Christianas Clavier), ir Obeliksas (Gerard’as Depardieu). Ypač įdomus čia pastarasis, kuriantis ir naktinio baro savininką, nepagydomą mergišių, ir jo angelą sargą. Panašus dvigubas vaidmuo atiteko ir Ch. Clavier.
Nors profesionalių komikų sistemos prancūzų komedija ir atsisakė, vis dėlto ji išsaugojo savą aromatą. Kai analogiškos situacijos patenka į užjūriečių rankas, jos paprastai erzina sentimentalumu, nė iš tolo neprimena prancūzų gero skonio.
Personos
Kaip matome, ateinančią savaitę galime išvysti nemažai G. Depardieu vaidmenų. Gal tik dabar susimąsčiau, kad per televizijų ekranus žygiuoja ir žygiuoja vis tos pačios kino žvaigždės.
Antai tebesitęsia Sylvesterio Stallonės, kuris - tikra žvaigždė, bet ar aktorius? - benefisas, mano pastebėtas jau prieš porą savaičių. Žemaūgis raumeningas veiksmo filmų herojus pasirodo “Rokyje V” (TV3, šeštadienį, rugpjūčio 2 d., 23.00 val.) bei “Uolakopyje” (“RenTV”, šeštadienį, rugpjūčio 2 d., 21.00 val., ir kitądien, 18.00 val.). Išlįsdamas iš apibrėžtų šio “Namų kino” ribų, painformuosiu, kad S. Stallone pasirodys ir kitą šeštadienį per “RenTV’ rodomame “Kalėjime”.
Niekaip neapsieinama be Jeano-Claude’o Van Dammo (“Nuotykių beieškant”, “TVcentr”, ketvirtadienį, rugpjūčio 7 d., 18.55 val.) ir nenustygstančios kinų garsenybės Jackie Chano, šį kartą besitrankančio su “Užkandine ant ratų” (“RenTV”, penktadienį, rugpjūčio 8 d., 21.05 val.). Kartojamas pseudodokumentinis “Gyvenimas su Michaelu Jacksonu” (TV3, šeštadienį, rugpjūčio 2 d., 21.00 val.). Tai vis komercija, geresnė ar prastesnė. Man įdomiau dukart susitikti su senyvu juodaodžiu aktoriumi Morganu Freemanu, kurio talentas įsikomponuoja ir į stiprų kalėjimo tematikos “Pabėgimą iš Šoušenko” (Baltarusijos TV, šeštadienį, rugpjūčio 2 d., 18.35 val.), ir į naują trilerį “Įtariamieji” (LNK, pirmadienį, rugpjūčio 4 d., 19.10 val.), mikliai suregztą teisminę dramą, kurios nesugeba sugadinti nė visur spėjanti Monica Belucci.
Dar visai neišnaikintus rimtojo kino gerbėjus pradžiugins LTV-2 kanalas. Kartojamas puikus kino esė apie prancūzų modernistą Jeaną Cocteau (šeštadienį, rugpjūčio 2 d., 18.00 val.); gaila tik, kad filmo vertėja L. Pipiraitė visame pasaulyje garsų kino operatorių Henri Alecaną kažkodėl primygtinai vadina dailininku, Federicą Fellini - Frederiku (na, Fredžiu) ir apskritai daro neatleistinų klaidų. Gal jų bus bent mažiau juostoje apie “naujosios bangos” atstovą Claude’ą Chabrolį (LTV-2, pirmadienį, rugpjūčio 4 d., 21.00 val.)? Reikia tikėtis įdomaus pasakojimo ir iš rusų filmo apie garsųjį scenaristą, disidentą, nenuolankių autorinių dainelių kūrėją, negailestingai pavadinto “Aleksandras Galičius. Išvarymas” (RTR, Vilniaus TV, penktadienį, rugpjūčio 8 d., 10.00 val.). O štai buvusios saviveiklininkės, vos du vaidmenis kine suvaidinusios Svetlanos Karpinskajos pasirodymas 1 Baltijos kanale (antradienį, rugpjūčio 5 d., 0.35 val.) verčia suabejoti laidos “Dievaičiai” rimtumu: ar vertėjo taip džiaugtis, kai šią laidą pamalonino Regimantas Adomaitis?
Reikšminga meno persona, tikra asmenybe laikau lietuvių dokumentininką Rimantą Gruodį, kurio keli autoriniai filmai bus pademonstruoti sekmadienį (LTV-2, rugpjūčio 3 d., 19.00 val.). Kodėl šio gilaus kūrėjo pavardė tėvynėje mažiau žinoma už kitų, meistryste bei mąstymo kultūra kartais jam net nusileidžiančių, bet nepalyginamai garsesnių? Matyt, todėl, kad R. Gruodis nekenčia savireklamos, be kurios mūsų dienomis - kaip be duonos kasdieninės...
Reklamos triukai
Dainininkas Josifas Kobzonas - štai iš ko reikėtų pasimokyti Rimui Gruodžiui. Ateinančią savaitę kanalas “TVcentr” net tris dienas paeiliui (rugpjūčio 5-7 d.) transliuoja jo koncertinę programą, trankiu pavadinimu “Dainuoju tau, tėvyne...” Tiesa, nepatikslinta, kuri iš tėvynių - rusiškoji, Braitono Byčo amerikoniškoji ar Izraelis - turima galvoje.
Kai naujosios Lietuvos TV ekranus užplūdo reklama, pirmas mano sutrikimas siejosi su kačių maistu “Viskas”. Labai mylėdamas šiuos padarėlius, maniau, jog tai - kažkas nepaprasta. Ir kaip nusivilta kačių savininkams papasakojus, kad prie “Viskas” keturkojė prisilies nebent visiškai išbadėjusi. Kiek laiko reikėjo marinti tas mielas katytes, kurios reklamoje it pakvaišusios iš džiaugsmo lekia prie konservų!
Panašiai būna ir su filmų reklama. Kanalas įžūliai teigia: “Tik pas mus”, o, tarkim, primirštas detektyvas iš antikvarų aplinkos “Marijos Mediči skrynelė” pasirodo net tą pačią dieną (sekmadienį, rugpjūčio 3 d.) ir per “RenTV” (13.05 val.), ir per “TVcentr” (15.15 val.).
Ypač antipatiška kanalo “TV1000” savireklama. Tiesiog šaukiama: “tik čia!” (nesąmonė), “naujausi!” (melas), “geriausi filmai” (cha cha), o nupirktas toks skurdus juostų paketas, kad tu kiekvieną savaitę gali po kelis sykius pamatyti vis tą pačią “Džekę Braun”, “Nuo sutemų iki aušros”, “Seseris” ir pan. Net tingisi minėti dienas ir seansus.
Šiaip žiūrėtini ir “Komisarė”
Kad prancūzai, dabar sparčiai amerikonėjantys ir atiduodantys režisieriaus krėslus tiesiog pasiturinčioms poniutėms (tokia, deja, ir Nadine Trintignant, kurios aktoriaujančią dukterį Marie, stabmeldžių lietuvių apšaukta kino žvaigžde, Lietuvoje ištiko baisi nelaimė - užjaučiu), kadaise buvo ne tik komedijos, o ir psichologinės dramos meistrai, įrodo gero režisieriaus Claude’o Sautet juosta “muilinu” pavadinimu “Atšalusi širdis” (“TVcentr”, šeštadienį, rugpjūčio 2 d., 23.25 val.). Jaunos smuikininkės (Emmanuelle Bear) ir dviejų jos dūsautojų dvasinis pasaulis piešiamas gana subtiliai.
Fantastikos gerbėjams - ne tik įžymioji Davido Cronenbergo “Musė” (“RenTV”, pirmadienį, rugpjūčio 4 d., 21.05 val.), bet ir kvailoki “Tarakonai” (kabelinės televizijos, penktadienį, rugpjūčio 8 d., 21.00 val.).
Nebloga rusų melodrama “Žiemos vyšnia” (TV4, antradienį, rugpjūčio 5 d., 14.25 val.); visi jos tęsiniai buvo kur kas silpnesni. Tematiškai “Šarlotę Grei” primena kur kas įdomesnis “Kareivio pasakojimas” (TVN7, antradienį, rugpjūčio 5 d., 21.10 val.); tik čia žavi prancūzų Pasipriešinimo dalyvė (Marianne Basler) įtariama kolaboravimu.
Iš senesnių juostų visai pažiūrima “Princas ir aktoriukė” (TVN7, sekmadienį, rugpjūčio 4 d., 12.20 val.) - net ne dėl pačios kokybės, o todėl, kad čia nelauktai susidūrė britų teatro ir kino klasikas, seras Laurence’as Olivier ir tuomet visai dar pradedanti Marilyn Monroe, į kurią partneris žvelgia beveik neslėpdamas pasidygėjimo. Vesterną “Vilis Penas” (TV4, trečiadienį, rugpjūčio 6 d., 14.00 val.) taip pat įdomiau pažiūrėti ne dėl paties filmo, o kad jame išryškėja tikros rasistinės amerikiečių “vanago” aktoriaus Charltono Hestono nuostatos. Užtat senas miuziklas “Vasaros šou” (“RenTV”, trečiadienį, rugpjūčio 6 d., 0.35 val.) - jau savaiminė smagi vertybė, kurią sukūrė bendros režisieriaus Charleso Walterso, aktorių Gene’o Kelly ir Judy Garland pastangos, tiksli amerikinės fermos atmosfera.
Tipiškas socrealistinis anglų režisieriaus Keno Loacho “Mano vardas Džo” (LTV, antradienį, rugpjūčio 5 d., 21.30 val.) kažkodėl verčia mus simpatizuoti chamiškam plebėjui ir chuliganui, dar signalizuojant, kad tai “Elito kinas”. Bet nepamirškime, kad smokinguotoji Kanų publika taip pat plojo šiam neva kovingam filmui, o Peteris Mullanas 1998-aisiais ten pelnė prizą už geriausią vyro vaidmenį. Šiandien tai tokia buržuazijos mada - formaliai prijausti tiems neva nuskriaustiesiems. Filmo ir aktoriaus meistrystė tikrai nebloga, bet pati ištarmė - dirbtinė. Yra dėl ko pasiginčyti. Įdomu, ką K. Loachas pasakytų, kurį laiką pagyvenęs manajame Žirmūnų gale, kur tiesiog trošku nuo tokių asocialių bei agresyvių “Džo”?
Atrodytų, kad rusų (anų) filmas apie pilietinį karą negali būti ne socrealistinis, ne patetiškas. O štai ir ne. Pirmajame ir paskutiniame režisieriaus Aleksandro Askoldovo kūrinyje “Komisarė” (“Naše kino”, penktadienį, rugpjūčio 8 d., 19.30 val.; tikriausiai kartos ir kitą šeštadienį) apstu Pasolinio ar Bunuelio pamokų atgarsių, siurrealistinės išmonės (raudongvardiečiai, šienaujantys... smėlį - ar gali būti geresnis revoliucijos beprasmybės įvaizdis?). Iš esmės filmas rodo Ukrainos paėmimą kaip tikriausią okupaciją, o pačią revoliuciją - kaip baisią nužmoginančią mašiną.
Iš pradžių Nonos Mordiukovos raudonoji komisarė (ar nebus tai geriausias aktorės vaidmuo, išryškinantis ir jos talento veržlumą ir, keista, subtilumą) - lyg androginas, be lyties, be amžiaus, žengiąs per lavonus ir jų tiesiog nepastebįs. Paskui komisarė pastoja, ją apgyvendina daugiavaikėje žydo Magazaniko (Rolanas Bykovas) šeimoje. Marija Magazanik (Raisa Nedaškovskaja) aiškina “madam Vavilovai”: “Vaikus gimdyti - sunkus darbas, čia jums ne karas, kur tik pif-paf”. Aprengta beforme moteriška suknele komisarė tarsi ima įsiklausyti į tokius žodžius, su vaiku ant rankų ji nelauktai primena Madoną, bet komunistinis nuodas toks stiprus, kad galiausiai nustelbia bundantį žmoniškumą.
Labai talentingas tragiškas filmas, užsienyje jį vadina šedevru. Fantastiški aktorių darbai, Alfredo Schnitkės muzika, atonaliųjų dermių ir žydų folkloro derinimu nuolat sėjanti nerimą.
Labai tragiško likimo filmas. Sukurtas 1967-aisiais, jis buvo pasmerktas sunaikinti ir tik rusų filmų fondo darbuotojai, rizikuodami karjera, slapta išsaugojo negatyvą. 1988 metais “Komisarė” buvo užbaigta, po gausių Berlyno festivalio laurų prasidėjo tarptautinė jo karjera. Bet Askoldovą teisė (reali, nors Kafkos plunksnos verta istorija!), nepaisant Mordiukovos ir Bykovo palankių parodymų, pripažino “profesijai netinkamu”, atėmė režisieriaus diplomą, iškeldino iš Maskvos į provinciją “už veltėdžiavimą”. Toliau žinios apie talentingo ir drąsaus kūrėjo kelią nutrūksta...
