Geras nuotykių kinas - visuomet malonumas. Tikėsimės, tokį patirs ir žiūrovai, susipažinę su nauja lietuviška licencine vaizdajuoste “Keturios plunksnos”.
Moralinės nuotykių išvados
Įvairios nacijos susibūrė “Keturių plunksnų” filmavimo aikštelėje. Atrodytų, pagrindas - jau toks tipiškai britų romanas, parašytas maždaug prieš šimtmetį Alfredo Edwardo Woodley Masono, primenantis kolonijinę imperiją, tiek kartų ekranizuotas (šis filmas - jau penktoji versija), ryškiai piešiantis tipišką anglo charakterį, bet štai naujoji juosta vadinama pirmiausia amerikietiška, o jos režisierius - apskritai indas.
Shekharas Kapuras su populiariuoju Raju Kapooru neturi nieko bendra. Anas buvo tipiškas indų moralistas, o ponas Shekharas net skandalingai pagarsėjo tuo, kad pirmąsyk indų kine parodė apsinuoginusią gražuolę. Triukšmas buvo didelis, tėvynę teko palikti, o dabar Sh. Kapuras stato nemažo biudžeto, visai respektabilias juostas Anglijoje ir Amerikoje. Dažniausiai jam patikimos egzotiško atspalvio produkcijos, o “Keturiose plunksnose” to pakanka: čia tau ir Rytų Afrika, ir karas Sudane.
Pagrindinis herojus, jaunas karininkas Haris (populiarusis Heathas Ledgeris) ne laiku palieka savo kovinį postą, o todėl gauna iš draugų simbolinį siuntinuką su keturiomis plunksnomis, tuomet ir toje vietoje reiškusiomis panieką, atsižadėjimą. Dinamiškų nuotykių žymėtas bandančio reabilituotis jaunuolio kelias, galiausiai jį vis dėlto atvedantis į gražuolės Etnos (legendinės Goldie Hawn duktė Kate Hudson, atrodo, tikrai paveldėjo mamos talentą) glėbį, įdomus ne vien tik pačiais įvykiais. Herojus nuolat patenka į dviprasmišką padėtį, jam prisieina net revizuoti pačią patriotizmo sampratą, žodžiu, lėkti šuoliais ant šaunaus žirgo per vaizdingus smėlynus, ne tik rodant fizinę ištvermę, bet ir mintijant, darant moralines išvadas.
Galbūt šis momentas ir lėmė, kad “Keturios plunksnos” ekranizuojamos noriai ir dažnai.
Morali politika
Pastarųjų metų veiksmo filmuose moralės, t.y. moralaus žudymo (jei toks apskritai gali būti) supratimas nyksta. “Laikrodiniame mechanizme” (šeštadienis, LNK, 19.00 val.) Stevenas Seagalas turi teisę žudyti - jis, kaip dažnai jo personažams nutinka, jau netekęs žmonos ir sūnaus detektyvas. Todėl dorotis su nusikaltėliais jam - vienas malonumas, nors veidas ir spinduliuoja pykčiu “be išeities”. Triuškinami kiaušai, laužomi kaulai ir triumfuoja teisybė. Seagalas pastūmėjo akcijos žanrų filmus moralės mažėjimo linkme: anksčiau dar tik atsargiai būdavo mušami tik itin kalti, dabar jo personažai dirba be ceremonijų. Tiesa, scenarijai kuriami lygiai taip pat be jų.
Johnas Woo jau užsitarnavo veiksmo filmų aso etiketę ir visai pelnytai. Bet vargu ar “Lūžusios strėlės” dėka (ketvirtadienis, TV3, 20.20 val.). Itin blogą berniuką vaidinantis Johnas Travolta ima šantažuoti savo vadovybę dėl to, kad jo nepaaukština, ir grasina panaudoti jo pavogtą branduolinį ginklą. Režisierius puikiai susidoroja su įtampos epizodais, bet Travolta atrodo - ir dėl scenarijaus - visiškai bukas, ir nesuprasi, ar tai buvo pritaikyta aktoriui sąmoningai, ar tai - didžiausia filmo smegduobė.
Todėl iš gausių veiksmo (čia jau - sąlyginis nurašymas šiam žanrui) filmų šią savaitę išskirčiau Roberto Rodriguezo “Nuo sutemų iki aušros”. Kuriame moralė ir filmo moralas iš tiesų visiškai pakrinka, tačiau kaip tik tuo ir žaidžia Rodriguezas, Tarantino mokinys ir pasekėjas, pakvietęs ir mokytoją nusifilmuoti šioje juostoje. O kur dar George’as Clooney - kiek bukas, bet savo vietoje esantis gražuolis, o ne vaikštantis po erdvėlaivį naujajame “Soliaryje” ir bandantis vaidinti, kad galvoja. Jis čia traiško vampyrus išties užkrečiamai, lygiai taip pat, kaip ir geria tekilą. Neužsikrėskite! O Rodriguezas šaiposi: burtai išsisklaidė, gerieji (nors iš esmės - tikrieji banditai) laimėjo, bet šeima iššaudyta ir Lolitos amžiaus mergina (Juliette Lewis) lieka viena pradėti savo kelią. Gal laimė - laisvėje? Kinematografinėje - be abejo.
O Johnatano Demme’o “Hanibalas” (šiandien, penktadienį, 1 Baltijos kanalas, 22.00 val.) blogio pergales apskritai kvestionuoja. Žudikas maniakas (“Oskaru” apdovanotas Anthony Hopkinsas) įsigudrina pabėgti iš kalėjimo neįmanomu būdu ir sugavusi jį policijos detektyvė Jodie Foster (dar vienas “Oskaras”) vis dėlto jo nesugauna. Šioje prieštarų grandinėje pabaigos nėra. Kaip jos nėra ir gyvenime - jau pasirodė trečioji “Hanibalo” dalis, o po metų pamatysime ir tą lietuvio širdžiai brangų Lietuvos (kaip ją įsivaizduoja amerikiečiai) kampelį, kur gimė ir užaugo Hanibalas Lekteris. Taigi maniakai artėja prie mūsų! O jei kas pasiilgo tikrųjų šio amžiaus maniakų - jiems, manau, bus įdomu susipažinti su prancūzų dokumentiniu filmu “Saddamas Husseinas, Bagdado valdovas” (pirmadienis, LTV 2, 21.00 val.).
Pinigų karta
Ji jau pas mus atėjo ir ne tik kaip televizijos laida. Šaknys neabejotinai nuves iki pinigų gatvės Volstryto. Tuomet, kai mūsų kino ekranuose pasirodė šis filmas - “Volstrytas” (sekmadienis, “RenTV”, 23.45 val.), dar mažai kas iš žiūrovų žinojo, kas yra akcijos, bankrotai, kaip kyla ir smunka kursai, tikėjo, kad bosas gali būti ir geras, kad pinigai draugystės nenugalės. Šiandien filmą įdomu žiūrėti kaip šiandienos cinizmo ir pragmatiškumo atspindį, kuriame puikiai jaučiasi tiek pagrindinio vaidmens atlikėjas Michaelas Douglasas, tiek ir pats režisierius, sulig kiekvienu nauju filmu vis labiau primenantis racionalųjį Billą Gatesą - Oliveris Stone’as.
Douglasas bando atskleisti ir vienos kompanijos paslaptį “Žaidime” (šeštadienis, TCV3, 22.000 val.), kur už solidžias pinigų sumas tau siūloma išsitirti, kur esi verčiamas eksperimentuoti. Tačiau žaidimas užsitęsia ir deja, filmas taip pat. Neva mįslingas, įtemptas, vis dėlto jis nepasiekia nei įdomesnio siužetinio vingio, nei leidžia atsiskleisti aktoriams (šalia Douglaso - Seanas Pennas). Eksperimentuoja visi.
O ką daryti su atsiradusiais 5000 dolerių? Juos juodaodis vaikinas atiduoda buvusiam šeimininkui Ogiui kaip skolą, bet ir šiam jie jau nelabai reikalingi, kai svajonė nuplaukė. Todėl jis perduoda juos savo menamai dukrai (kuri galbūt išvis ne dukra, bet buvusi moteris jam taip įteigė, o ir Ogis nesipriešina - juk vieną svajonę galima pakeisti kita, jau įvykusia...). Taip ir keliauja tie pinigai ratu, kaip ir melai, kol visi herojai tampa iki ausų apsimelavę, bet - melavę kito dėlei ar netyčia, nes visi žino, kad viskas - tik dūmas. Wayno Wango “Dūmas” (šeštadienis, TV 1000, 17.00 val.) - tiesiog paprastas išmintingas filmas, susuktas už mažas lėšas ir dėl brangių jausmų. Kurių dar neištaškė į šalis ir į nieką neiškeitė senoji Bruklino karta, kaip ir senoji Lee Strasbergo vaidybos pasekėjų ar mokinių aktorių mokykla.
Atgal į klasiką!
Ar atkreipėte dėmesį, kad šie metai mūsų teatruose - po “Romeo ir Džuljetos” ženklu? Bent keturi pastatymai Lietuvoje, dar pora - Lenkijoje, Latvijoje ir t.t. Matyt, visiems po katastrofų ir karų prireikė meilės. Australų režisieriui Buzui Luhrmanui, dabar geriau žinomam “Mulen Ružo” dėka, jos prisireikė anksčiau. Bet todėl ir jo Šekspyro tragedijos ekranizacija yra kitokia - grubi, drastiška, agresyvi, kur Montekius su Kapulečiais pakeičia gatvės gaujos, rasiniai konfliktai ir - tyra saldi kaip popmuzika Claire Danes ir Leo di Caprio meilė (pirmadienis, TV3, 20.20 val.).
Kennethas Branagh, matyt, nuo vaikystės prisiekė ištikimybę Šekspyrui. Tačiau šalia tikrai ginčytinų ekranizacijų “Henrikas V” (sekmadienis, LTV, 20.50 val.) išsiskiria vieningu rūsčios nuotaikos stiliumi, santūria ir gera vaidyba, už kurią Branagh buvo apdovanotas ir “Feliksais”, ir “Oskarais”. Nors nuobodulio vis dėlto neišvengta ir tai, atrodo, vien dėl tos ištikimybės ir noro sekti kiekvienos dramos eilutės žodžiu.
Jasne Smiley romanas “Tūkstantis akrų”, dar viena “Karaliaus Lyro” variacija, pelnė Pulicerio premiją. Filmas, nors ir kiek stokojantis charakterių pagrįstumo, vis dėlto išlaiko Lyro tragedijos liniją, kad ir gerokai amerikonizuotą. “Tūkstančio akrų” (šiandien, penktadienį, TV3, 23.35 val.) tėvas nusprendžia palikimą paskirstyti ne taip, kaip mano teisingai būsią jo dukros. Bet siužeto vangumą ir fermerių problemas gelbsti puikus Michelle Pfeiffer ir Jessicos Lange darbas.
Ir šiek tiek romantikos
“Gerasis Vilas Hantingas” (šiandien, TV1000, 16.50 val.) - tiesiog mokyklos talentas, kuris vietoj matematikos labiau domisi krepšiniu ir yra gerokai užsidaręs. Todėl matematikos profesorius jį nusiunčia pas psichiatrą, kad šis jį atvestų į “doros” kelią ir pramuštų tą atsitvėrimo nuo pasaulio luobą. Puiki istorija ir “pramuštas” dar vienas “Oskaras” už geriausią antro plano vaidmenį Robinui Williamsui, nors Mattas Damonas jam niekuo nenusileidžia.
Ji - politikos komentatorė, gerai žinoma pasaulyje, jis - žemiškas sporto komentatorius, niekaip jos neišmokantis perprasti beisbolo taisykles. “Metų moteryje” (trečiadienis, “RenTV”, 0.25 val.) Spenceris Tracy ir Katharine Hepburn susitiko drauge filmuotis pirmąkart. Puikus aktorių duetas ir istorija taip sužavėjo visus, kad vėliau filmas susilaukė perdirbinio - miuziklo Brodvėjuje.
O “Vieša moteris” (antradienis, LTV, 22.15 val.) - apie kūrybos kančias. Režisierius stato Dostojevskio “Velnius”, bet negali rasti pagrindinės vaidmens atlikėjos. Manekenė tiktų, bet ji nieko nenutuokia apie gyvenimą, neturi patirties. Ir tada režisierius nusprendžia pats sumodeliuoti jai gyvenimą dėl gero vaidmens. Režisierius Andrzejus Zulawskis pasižymėjo perversiškomis istorijomis, keistais personažais, įdomiais siužetais ir ne kartą kūrė filmus pagal Dostojevskį. Bet gali įtarti šį filmą ir kai autobiografinį - “pamodeliavęs” Sophie Marceau likimą jis vėliau ją vedė.
Romantikos ištroškę ir rusai. Jie niekaip negalėjo susitaikyti su faktu, kad kasmet per naujuosius bent keliais kanalais rodoma “Likimo ironija”. Matyt, tai ir paskatino užpernai aktorių Olegą Jankovskį tapti režisieriumi ir sukurti kalėdinį filmą su juokingu siužetu, gražia pabaiga ir gražiais aktoriais. Jankovskis čia nevengia vaidinti savęs (nors matėme ir geresnių jo vaidmenų), bet kur kas įdomesnės Irina Kupčenko ir Jekaterina Vasiljeva. Po “Paprasto stebuklo” aktoriai susirinko vėl - gal kas nors ateis į juos pažiūrėti?
