Šeštadienį (02.15) Lietuvos televizija pradeda savo naująją epopėją - paleidžia apyvarton antrąją programą. Kaip pati skelbė įvairiomis progomis, bus orientuojamasi į kultūrą ir jos ištroškusius žiūrovus. Tačiau, kad ir kaip man tos kultūros būtų negana, nelabai ką tame LTV2 kol kas atrandu per visą savaitę - tik senų laidų kartojimus.
Be to, girdėjau, kad ši programa pirmiausia aprėps Kauno miestą. Jei taip - matyt, TV vadovai nusprendė, kad tai pati nekultūringiausia šalies duobė, tiesiog tamsybės epicentras, juodoji skylė. O televizija aiškiai dedasi dar vieną paukštuką prie kultūrinės misijos, tačiau kad būtų programa apgalvota ir pagrįsta realia kultūra - duok Dieve, mums jos sulaukti.
Amerikos mitai
LNK savaitės su Bruce’u Willisu tęsiasi. Šioji veikiau pažymėta ne tokiais ypatingais jo vaidmenimis, kaip praėjusi (turiu omenyje nors kiek pakeitusį aktoriaus amplua “Hadsono vanagą”, leidusį jam tapti ir visai sąmojingu, o ypač puikiu jo kalibrui “Penktajame elemente”), tačiau pažymėta filmais, kuriais jis ir garsėjo. “Paskutinis skautas” (LNK, šeštadienis, 19.00 val.) pasakoja apie buvusio slaptųjų tarnybų agento saulėlydį, kada tenka grumtis su kasdienos rutina, tačiau raumenys dar nelabai nusilpę, - tai ir pakiša jam likimas drauge su “Mirtino ginklo” scenaristu Shane’u Blacku užduotį susidoroti su sporto verslo rykliais. Jis tai atlieka pasigėrėtinai, o filmo žiaurumai, stiprus montažas juostą paverčia tikrai pažiūrima. O “Paskutinis iš gyvųjų” (LNK, šeštadienis, 21.45 val.) prikelia atmintyje senąjį filmą “Už saują dolerių”, pasakojantį apie samdomą žudiką, kuris bando dirbti abiem Teksaso miestelio gaujų pusėms. Režisierius Walteris Hillas retro atspalviais stilizuoja Laukinių Vakarų mitologiją, tačiau neišvengia ir nuobodį varančio ekrano, bet ne kepinančios saulės poveikio.
Kukluksklano epocha - dar viena skaudi JAV rykštė, kurią režisieriai taip pat sugebėjo mitologizuoti. Rasistų išprievartauta juodaodė, neišlaikęs neteisybės jos tėvas ir todėl vienas pats bandęs keršyti, užsivedusi ir teismų mašina. Šie trys segmentai taip pat senokai rutuliuojami kinematografe, kartais sėkmingiau (“Deganti Misisipė”), kartais - ne taip įspūdingai. “Laikas žudyti” (LTV, sekmadienis, 20.55 val.) kaip tik buvo sėkmingas Sandrai Bullock, kuri, dar netapusi vien eiline gražuole šalia Keanu Reeveso ar šiandienos Hugh Granto, čia suspindi visomis advokatės, aršios gynėjos spalvomis. Prieš kiek laiko vienos mūsų televizijos reklamuota savaitė su Sandra Bullock buvo bevaisė meno požiūriu (nekalbu apie komerciją) ir laimė, kad šis filmas kiek paneigia jau susiformuotą nuomonę apie šią aktorę ir apie temą, - vis dėlto tai viena sėkmingiausių neblogo Johno Grishamo romano ekranizacijų. Juolab kad režisavo detektyvinio žanro kietas riešutėlis Joelis Schumacheris, o šalia Bullock išsirikiuoja visas žvaigždynas -Samuelis L. Jacksonas, Kevinas Spacey, Ashley Judd ir tėvas bei sūnus Sutherlandai.
Grishamo epopėja kinematografe - dar vienas mitas, kaip ir teismų epopėjos, kurioms šis romanistas labiausiai ir nusipelnė. “Pelikano byla” (LNK, pirmadienis, 20.20 val.) - vėl apie studentę teisininkę, tiriančią ir bylas, ir iškart kurpiančią naujas, susijusias su Aukščiausiuoju teismu ir korupcija jame. Studentė šįkart bus (vos neparašiau - Sandrą Bullock vaidina...) Julia Roberts, o jos antrininką - blankokas Samas Shepardas. Detektyvą tikriausiai įdomiau skaityti, nes filmas vis dėlto išsikvepia dar prieš finalą.
Bet yra žvaigždės, kurios spindi, tačiau neįvertinamos, ir yra kur kas ryškesnės, nors nesipuikuoja kiekvieno blizgaus žurnalo viršeliuose. Jackas Nicholsonas, jau nesuskaičiuosiu kelintąsyk šįmet vėl nominuotas “Oskarui” už įspūdingą vaidmenį filme “Apie Šmitą”, “Hoffoje” (TV3, šeštadienis, 21.05 val.) tiesiog trykšta savo aktorystės fontanais. Ir gelbsti silpnoką Davido Mammeto scenarijų apie profsąjungų lyderį Jamesą R. Hoffą didžiosios JAV depresijos laikais, ir užburia patį režisierių. Tačiau kadangi filmą suko aktorius Danny de Vito, jis, matyt, pernelyg ir pasitikėjo kolega. Vis dėlto sunkokai gali įskaityti tokios kontroversinės asmenybės kaip Hoffa, daugelio poelgių motyvus profsąjungų, vyriausybės ir mafijos tinkluose. Regis, į juos pakliuvo ir pats de Vito, tačiau Nicholsonas gelbsti.
Kad ir ką vaidintų Seanas Connery, “Tekančioje saulėje” (TV3, šeštadienis ,19.05 val.) jis ir liks tik džentelmenu ar, tiksliau, JAV samurajumi XX a. Japonijoje. Amerikiečiai JAV yra pavojingiau už italus Rusijoje. Detektyvas su keistais jakudzų papročiais, persekiojimais ir ritualais turėtų žadėti neblogą reginį (prisiminkime kad ir Ridley Scotto “Juodą lietų”), tačiau čia aktoriai - o kokie! - Harvey Keitelis, Wesley Snipesas, - taip ir lieka tik statistais abejotiname trileryje be jokios dvasios, pasiklydusiame kažkur tarp Ramiojo vandenyno ir JAV. Marianų įduboje, ko gero.
Europos pasakos
Vienas įdomiausių šių dienų Italijos pasakotojų yra Giuseppe Tornatore. “Malenoje” (LNK, ketvirtadienis, 22.35 val.) jis bando sekti Italijos mitą apie Antrąjį pasaulinį, bet ne tradiciškai, o koncentruodamasis į karo nenusiaubtą Sicilijos regioną. Likusi be vyro miestelio gražuolė Malena susilaukia ir teismų, ir apkalbų, ir vojeristų (kad ir kaip naiviai Tornatore tai bandytų maskuoti vaikišku susižavėjimu). Bet Malena to ir nusipelno, jei ją vaidina šių dienų Mis Italija Monica Belucci. Deja, figūra neišgelbsti vaidybos, o silpnokas režisūrinis pasakojimas - aktorės. Paauglys prisimena savo susižavėjimą brandžia moterimi, bet nostalgiškas epas vėliau išvirsta į paprasčiausias verksmingas poliucijas.
Užsiminus apie kauniečius ir kultūrą jiems, vis dėlto reikia pavydėti, kad KTV rodo mano mėgstamo ironiko ir sąmojų bei skambių vardų nevengiančio Roberto Altmano filmą. “Gosfordo parkas” (KTV, pirmadienis, 21.00 val.) - apie paskutines tikrosios aristokratijos dienas nuošalioje Anglijos vietovėje 1932 metais. Aristokratai apsigyvena viename dvaro fligelyje, jų tarnai - kitame. Be režisieriaus akies, britų aristokratijos papročius savo ruožtu tyrinėja ir vienas herojų. Ir jauti, kaip vieną fligelį pasaulio istorijoje pakeičia kitas, tarnų aristokratijos. Filmas - Altmanui būdinga iš daugelio personažų sulipdyta mozaika, kuriai vis dėlto pritrūksta aštrumo. Tačiau prieš akis - visas britų scenos ir kinematografo žvaigždynas: nuo Michaelo Gambono, Dereko Jacobi iki Kristin Scott-Thomas, Hellen Mirren ar Emily Watson.
Europos šiaurėje gyvenantis aristokratas Ingmaras Bergmanas LTV toliau pateikia savo ankstyvąsias juostas. “Vasaros žaidimas” (LTV, antradienis, 21.30 val.) - tarsi paties Bergmano atsiminimuose “Laterna magica” prisiminti vaikystės ar jaunystės įspūdžiai. Taip čia į praeitį, į jaunystę šalia Stokholmo ir pirmąją meilę sugrįžta Mari. Tapusi žymia balerina, ji vėl prisimena, ką išgyveno aną vasarą, pasibaigusią tragiškai. Trumpa vasara egzistuoja kaip nemenkas motyvas naujojoje Švedijos mitologijoje ir net patys Bergmano filmai (“Vasara su Monika”, “Vasaros nakties šypsena”) tam pritaria. Šis filmas - vienas iš šviesesnių jaunystės atsiminimų.
Rytoj buvo karas
“Intermergaitė” (TVC, sekmadienis, 20.00 val.) jau gerai mums žinoma, žinoma ir Baltijos atstovė Maskvos viešbučiams, kurią sukūrė Ingeborga Dapkūnaitė, taip žaviai kalbėjusi rusiškai “s baltijskim akcentom”. Bet nors vėliau jai, kaip ir šios juostos herojei (tik, apsaugok Dieve, neieškokite jokių analogijų!), ir pavyko itin sėkmingai ištrūkti už tos valiutinės uždangos, į Londoną, ir filmuotis net ir Holivudo filmuose (“Misija neįmanoma 2”, “Septyneri metai Tibete”), ji - dažna viešnia Rusijoje, artimesniame mums, bet jau pusėmis nepadalytame pasaulyje.
Kartais jai pavyksta sublizgėti tiesiog kerinčiai (čia aš ne apie jos šypseną) kaip Piotro Todorovskio “Pamaskvio vakaruose”, kartais ji būna gražus fonas senstančiam Nikituškai Michalkovui Gediminovičiui (“Nualinti saulės”), o kartais jos žingsniai tiesiog nesuprantami. Ir dalyvavimą - kitaip jos vaidmens “Kare” nepavadinčiau - galiu suprasti kaip tik draugystės rusų režisieriams ir aktoriams išraišką. Tačiau “Karas” (ORT, šeštadienis, 22.15 val.) pakvimpa rusišku šovinizmu, atvira propaganda prieš čečėnus, ir nors nebesuprasi, kas yra tėvynės gynėjas, o kas - teroristas, Ingeborgai Dapkūnaitei turėjo suveikti patriotizmo geresniam kinui jausmas. Nors, ratui pasisukus kitaip, ji ir vėl kalba su akcentu. Šįkart - angliškai. Keičiasi papročiai. Ir po perspėjimų Maskvai musulmoniškieji Rytai juda link Londono.
