Nors TV premjerų šią savaitę beveik ir nematyti (o gal - būtent dėl to), repertuaras - visai padorus. Pavyzdžiui, įmanoma netgi išvysti praleistų šedevrų.
Šeštadienis
Tai, kas pasakyta, visiškai neliečia šios dienos: turbūt jeigu antrasis San Remo dainų vakaras (LTV, 21.00 val.), visi privalo pamiršti kiną ir tralialiuoti sau itališkai, pritardami televizoriui.
Galima nebent išskaičiuoti pavadinimus - ir jie tuoj pasakys viską. „Kikboksininkas“ (LNK, 20.45 val.) - šimtametė žanro ir Jeano-Claude‘o Van Damme‘o klasika. „Girtas meistras“ (LNK, 16.55 val.; kartojama antradienį, liepos 12 d., 10.45 val.) - Honkongas, kovos, Jackie Chano miela jaunystė: bet kada tai buvo... „Įpykęs policininkas“ (LTV, 0.55 val.) - taip, Chabrolis, taip, tipiškas prancūzų detektyvas, bet silpnesnis negu anksčiau, o be to, rodytas prieš kelias savaites. Be to, man panašu, kad nuolatinis personažas inspektorius Lavardenas neturi tiek charakteringumo, kad galėtų pretenduoti kad ir į belgo Erkiulio Puarė ar ruso Fandorino šlovę.
„Gamtos šėlsmas: žemės drebėjimas“ (BTV, 20.15 val.) - ką tik rodytas banalus katastrofų filmas, nuteikiantis dar niūriau, kadangi tai dabartinės Lietuvos kino studijos kažkokių tarptautinio incesto pastangų vaisius. Palyginkit kad ir su prasčiausia juosta iš LTV2 teberodomos Retrospektyvos ir jūs viską suprasit.
Na, dar paerzinsiu: ne pati rimčiausia, ne pati geriausia lenkų televizija „TVN Siedem“ vis dėlto šiandien, vidurvasarį, įsigudrina parodyti kvapą gniaužiantį Alfredo Hitchcocko trilerį „Šiaurė - Šiaurės Vakarai“ (21.00 val.). Niekad nepamiršiu klasikinės ir klasiškos scenos, kurioje Carry Grantas bėga nuo vis žemėjančio lėktuvo, kur, atrodo, už šturvalo sėdi tokie neapykantos apsvaiginti tipai, kad ir patys suvokdami tuoj įsirėšią į kukurūzų lauką vis dėlto nebegali susivaldyti, persekioja vargšą herojų be perstojo. Puikus kinas!
Sekmadienis
Man kažkaip net nepatogu įtarinėti jus, kad esate nematę kai kurių reikšmingiausių šios dienos kino juostų. Betgi ne visuomet pasitaiko, kaip nori. Be to, turbūt ne vienam kinui, kaip kokie nors stepokai, ir gyvenate...
Manau, kad kone tobulas prancūzų komedijos pavyzdys, po to ne kartą bandytas perfilmuoti, bet be to būtojo efekto, be to talento polėkio yra Franciso Webero „Žaisliukas“ (LTV, 16.40 val.). Nieko ypatinga, bet Pierre‘as Richard‘as - pačiame savojo keisto talento žydėjime, o ir problema - kaip įveikti kitų egoizmą, paaiškinti, kad turtas ne visuomet yra viskas, draugystės už pinigus nepirksi - tokia paprastutė, kad beveik jau elementari. Bet ne, kai žvelgi į kai kuriuos šiuolaikinių turčių išpaikintus vaikus, taip nepasakysi. Vargšai turčiai, juk tai galiausiai prieš jus pačius ir atsisuks! Bet viena, kai tai didaktiškai teigiu aš, ir visai kita, kai tai pačiu savo buvimu ekrane įrodo keistas, neproporcingas, kažkoks „nesustyguotas“, o kartu toks mielas ir nepakeičiamas Richarde‘o herojus.
Ne kartą šiuose puslapiuose teko minėti vieną garsiausių dabartinės Vokietijos kino kūrinių „Sudie, Leninai!” (LNK, 20.25 val.). Šiltas, kartais - dramatiškas (jauno herojaus mama - ištikta komos, o kaip tik tuo metu griuvo Berlyno siena, ir atsipeikėjusios laukia dar vienas šokas). Apie meilės jėgą, leidžiančią net viename bute beprotiškomis pastangomis atkurti „socializmo sąlygas“, kai nebūdavo žirnelių, nebūdavo sekso (t.y. prezervatyvų), kai dieną naktį iš standartinių TV imtuvėlių aidėdavo nykios standartinės pasiekimų ataskaitos.
Vakarai, su tokiu entuziazmu sutikę tragikomediją „Sudie, Leninai!“, lyg pasufleravo senojo naujojo Rytų Europos kino vystymosi kelius - ne ta prasme, kad visi kartotų vokiečių siužetą, bet kad neapeitų to lūžio į Vakarus ir skaudžiųjų, ir komiškųjų pusių. Žinoma, nepaprastai specifiškai Lietuvai, dar ne taip seniai iš rimtųjų diskutavusiai Grūto parko egzistavimo teisę, pasirodė, kad jos tai neliečia. Ir visai veltui.
Prarastą savalaikę galimybę šiandien įrodo išeivijos rašytojo Antano Škėmos talentingos tragiškos pjesės „Pabudimas“ (LTV2, Retrospektyva, 19.25 val.; kartojama trečiadienį, liepos 13 d., 15.25 val.) 1989 metų net nebemeniškai utriruota ekranizacija. Ne, lietuvių kančia NKVD užgrotėse buvo ypatinga, su niekuo pasaulyje nesulyginama, o budeliai (vargšas vargšas Liubomiras Laucevičius) - tikri šėtonai, tiek, kad kelnėti. Šis Jono Vaitkaus filmas kadaise galėjo daug padaryti, suartindamas mus su Europa, nes visi žmonės, jūsų žiniai, - su dviem rankom ir dviem kojom, bet noras būtinai išsiskirti tik atbaidė užsienio žiūrovą, paliko ekrane prastą žiaurumo teatrą, apgyvendintą ne žmonių - ženkliukų. Net keista, kaip iš protingos literatūros ekrane įmanoma išlukštenti tik išorinius efektus. Beje, nemanyčiau, kad nesibaigiantys kankinimų, masturbavimo ir t.t. vaizdai tiktų jūsų augančiai kartai. Apie istorinius Lietuvos likimus ji vis tiek čia nieko esminio nesužinos, o tik abejingai pastatys „Pabudimą“ į prastų vakarietiškų trilerių gretą (maždaug: o ten buvo dar žiauriau).
Tuo tarpu amerikiečių brolių Coenų linksma juosta „O, broli, kur tu?“ (TV3, 22.00 val.) prie augančiųjų žiūrovų visai neblogai gali priartinti „sunkų, nuobodų“ Homerą. Mat filmas, sąmojingai perkeliantis kai kuriuos daugiapūdės „Odisėjos“ motyvus į 4-ojo dešimtmečio Ameriką, nualintą ekonominės krizės, žiūrimas dinamiškai ir patraukliai. O atpažinus, tarkim, sunkiasvorio Johno Goodmano povyzoje patį Kiklopą, pagalvojus, kad „Penė“ gali reikšti ir „Penelopę“, - tai reikš ne nuobodžią iliustraciją, o galbūt pirmąjį gyvenime savarankišką kultūrinį atradimą.
Nors „O, broli, kur tu?“, net nusikaltėlių žargonu ir pavadintas, - Johno Turturro, George‘o Clooney ir kitų robinzonada įdomi anaiptol ne vien augančiam žiūrovui, bet ir kiekvienam išprususiam - išmanančiam istoriją, menus, kino kultūrą.
Pirmadienis
Amerikiečių „Sielvartą“ (BTV, 22.05 val.) berods namuose jau irgi esame žiūrėję. Nickas Nolte, šįkart susirinkęs krūvą premijų, tarp jų ir „Oskarą“, pagaliau įrodė esąs reikšmingas aktorius. Juolab kad šioje atmosferinėje dramoje į partnerius jam atiteko pirmo ryškumo žvaigždės - Sissy Spacek, Willemas Dafoe, Jamesas Coburnas. Vis dėlto labiausiai įsimeni būtent Nolte policininką, turintį tik tėvą alkoholiką, vagonėlį gyventi ir baisų nuolatinį dantų skausmą. Žinoma, kad herojus praregėtų - reikia kažką keisti - prisireikė nusikaltimo, ir tai kiek apvilia, nors tokia jau amerikiečių kino tradicija.
Gal kiek užpolitikuota niūri airių drama apie Olsterį „Informatorius“ (kabelinės televizijos, 21.00 val.), bet, matyt, toks sunkiai dviprasmiškas pats tas būtinumas tarnauti IRA gretose. Žinoma, kad panašiame kare negali būti jokių laimėtojų, juosta irgi įrodo.
Šiame nelinksmame pirmadienio fone šiek tiek išsiskiria prancūzų tragikomedija „Žmogus su lietumi batuose“ (TV1, 21.00 val.), taip originaliai apibūdinanti ekscentriškos aktorių profesijos atstovus, taip pat, žinoma, senasis Milošo Formano šedevras, ne sykį demonstruotas „Valmonas“ (1 Baltijos kanalas, 21.55 val.), į XVIII amžiaus europinės aukštuomenės intrigas pažvelgęs ir linksmai, ironiškai, ir vis dėlto be galo liūdnai. Dvipusę nuotaiką palieka dar viena dokumentinė juosta apie Hitlerio favoritės, režisierės Leni Riefenstahl gyvenimą, šįkart pavadinta „Sapnai apie Afriką“ (STB, 19.55 val.), ir perkelianti į tą narsiosios nesugniuždytos meno ilgaamžės tarnaitės epochą, kai ji, iš visur išvyta, ieškojo natūralaus gyvenimo tarp primityviausių išlikusių Afrikos genčių.
Antradienis
Vėl kelios tikrai puikios juostos. Žinoma, apie dramą „Per jauna mirti“ (5 kanalas, 20.15 val. ir kitądien 16.00 val.) galiu kalbėti ką tinkamas, - pavyzdžiui, kad nepilnametės nusikaltėlės gyvenimo peripetijos kartais atrodo kiek dirbtinokai sukonstruotos, - bet tai niekam nebus svarbu: juk visiems norisi pamatyti, kaip prasidėjo tviskančios Brado Pitto ir Juliette‘os Lewis ekrano karjeros.
Ne kartą esu jau minėjęs tikrai neprastą Roberto De Niro režisūrinį darbą „Bronkso istorija“ (TV1, 21.00 val.), kuriame pats autorius vaidina autobuso vairuotoją, o jo sūnaus vardu rutuliojasi pasakojimas. Deja, vaikui daro įspūdį ne paprastas ir sąžiningas tėvo egzistavimas, kiek Bronkso kvartalo kriminalinės nuoviros, kurių ten pakanka. Labai intymi kūrinio intonacija, romantiškas ir drauge ironiškai kartus žvilgsnis į vaikystės metą. Aišku, tai jums ne „Krikštatėvio“ kone operinis užmojis, bet vis dėlto...
Kitas paauglys - tik visai iš kitur, iš vargingo anglų kalnakasių miestelio - irgi buvo įvardijamas šiuose puslapiuose jau ne vieną kartą. Herojaus vardas ir pagarsėjusio filmo pavadinimas - „Bilis Eliotas“ (TV3, 23.15 val.). Šįkart vyriškumo prireikia ne renkantis grūdus nuo pelų, bet atkovojant savo teisę - dulkinoje miestelio aplinkoje atrodančią absurdiškai - tapti klasikinio baleto šokėju.
Na, o „Didysis Lebovskis“ (TangoTV, 22.00 val.), kuris šią savaitę, po „O, broli, kur tu?“, - apskritai antrasis gabiųjų brolių Coenų filmas - gali pasitarnauti patiems įvairiausiems tikslams. Kategoriškai taisyti prastą nuotaiką - bene pagrindinė jo užduotis. Bet pagal „Didįjį Lebovskį“ įmanoma įsivaizduoti, kuo po daugybės metų Amerikoje gyvena buvusieji hipiai. Kad išliko jų draugiškumo kodeksai. Kad gyvenimas apskritai yra visai smagus dalykas, nors, persiėmus ta nuotaika, tau būtinai kas nors norės ją sugadinti - šiaip, iš neturėjimo ką veikti. Ir tuomet reikės duoti atkirtį. Smagūs ir tie filmo herojų atkirčiai, ir mes, jų prisižiūrėję, galime imti atrodyti sau kur kas šaunesni, negu iš tiesų esame.
Trečiadienis
Gana menkoki šios dienos filmai dažniausiai turi po alibi. „Cunami“ (LNK, 20.20 val.), matote, publikai nepatiko, nes jaučiamas katastrofų filmų perteklius. Fantastinis veiksmo filmas „Samurajai“ (kabelinės televizijos, 21.00 val.), kuriam kaip buteliukui „susimetė“ Ispanija, Vokietija ir Prancūzija, vis dėlto negalįs konkuruoti su amerikiečių panašaus pobūdžio produkcija - ir kapitalai, ir specialieji efektai dar ne tie. Be to, į dabartinį Paryžių išsprūdusio kokį tūkstantmetį kalėjusio blogo demono negerų veiksmų atpasakojimas apvilia dar ir todėl, kad italų režisierius Giordano Gederlini - vos debiutantas.
Komiška žiūrėti vengrų ir amerikiečių bendros gamybos neįvykusį hitą „Liūto guolyje“ (1 Baltijos kanalas, 21.55 val.). Jo herojai - vengrų čigonai, vienu metu bendradarbiaujantys ir su rusų mafija, ir dar „prisiduriantys“ iš FTB. Bet pagrindinio „čigono“, kurį kažkodėl sutiko vaidinti Bobas Hoskinsas, pavardė - Darius Paškevičius...
Kiek įdomesnė, profesionalesnė, originalesnė šiandien nebent nenauja, bet užtat smarkiai juodo atspalvio komedija „Galva virš vandens“ (TV1, 21.00 val.). Jau vien aktoriai - ohoho - Harvey Keitelis, Cameron Diaz, Billy Zane‘as. O kur dar jų vaidinami ekscentriški, keistai besipainiojančių tarpusavyje santykių personažai, tarp kurių ypač įsimeni... lavoniuką. Svarbiausia: nesijaudinti ir laikyti galvą virš vandens.
Ketvirtadienis
Mistinį japonų trilerį su simpatišku vaiku vaiduokliu - „Tamsius vandenis“ (5 kanalas, 20.15 val. ir kitądien 16.00 val.) - jau taip neseniai esame čia aptarę, kad labai nesinori kartoti to paties. Malonu, kad per savaitę pasirodo bent vienas Tolimųjų Rytų filmas.
Gana smagiai skamba pagyvenusi (1996 metų) amerikiečių, bet kartota irgi gana senokai komedija „Mykolas“ (TV1, 21.00 val.). Mat „Michael“ šįkart iš tiesų verstina „Mykolas“, nes kalbama apie... patį tikriausią arkangelą, apsigyvenusį vienoje paprastų amerikiečių (tarp jų - ir Andie McDowell) šeimoje. Mieliausia, kad šventasis turi visus paprasčiausiam piliečiui būdingus bruožus: jo leksikonas - chamiškas, jo polinkis alui ir dailioms moterims - išskirtinis. Nieko nuostabaus: Mykolą arkangelą su geru humoru vaidina Johnas Travolta, o jo turbūt neįsivaizduotumėte išminčiaus barzda ir Oksfordo manieromis.
Ispanų mistinis trileris „Kai laikrodis muša tryliktą“ (kabelinės televizijos, 20.15 val.) irgi turi „pasiteisinimą“ režisieriaus Xavier Villaverde jaunystės ir nepatyrimo motyvais, bet jie, tenka pažymėti, reikalingi tik vangiai pradžiai, dar kaip reikiant „neįsikirtus“ į liguistą herojaus skulptoriaus vaizduotę. Taigi panuobodžiavus pradžioje, galima kanalo vėliau ir neperjunginėti. Žinoma, dėl kito patologinio filmo, žiaurumu net prašokančio lietuvišką „Pabudimą“, - prancūzų aktorės (pamenat „Žiurkyną?“) ir režisierės Marinos de Van „Savo odoje“ (RenTV, 23.15 val.) - net sunkiai suformuluočiau nuomonę. Meistrystė yra, herojė kelia nerimą, bet kodėl ji išvien drasko, pjausto, kramto save ir savo vargšę lygią odą - čia turbūt vis dėlto reikalingas psichiatras. Pasufleruokit man, kvailiui.
Penktadienis
Nepamatytų šedevrų laikas aiškiai išseko.
Lieka rodyti išrodyti filmukai su Woopi Goldberg iš „vienuolės“ ciklo (TV3, 21.35 val.), su amerikiečių viengungių ir senbernių infantiliais žaidimėliais. Čia ir „Vyrai ieško moterų“ (kabelinės televizijos, 20.45 val.), nors jeigu jie būtų ieškoję, būtų dar anoje eroje suradę. Ir „Užkietėję viengungiai“ (TangoTV, 22.00 val.), primenantys aiškiausią muilo operą, nors prieš realistišką komiką Johną Candy niekad neturiu nieko prieš.
Reliatyviai savitesnės dar dvi dienos komedijos. Tiesa, „Edo televizija“ (TV3, 23.40 val.) priklauso toms pastaruoju metu labai išplitusioms kino juostoms, neva kritikuojančioms „realybių šou“ idiotizmą, o iš tiesų tik padidinančioms tokių populiarumą. Iš viso to ciklo buvo tik vienas tikrai geras kūrinys, atmintinas Peterio Weiro „Trumano šou“, kur patyčia - negailestinga, o analizė gili. Bet vargšas Weiras tikriausiai būtų nekūręs šios juostos, jei tik būtų įsivaizdavęs, į kokią vulgarią „pogrupę“ išsirutulios jo nekvailas ir net liūdnokas atradimas.
„Eimosas ir Endriu“ (TV1, 21.00 val.) gali pasigirti sumania užuomazga. Kai prestižinio rajono gyventojai pamato gretimame name juodaodį, jų mąstymo štampai suveikia standartiškiausiu būdu: plėšikas! Kad Samuelis L. Jacksonas gali būti ne tik juodaodžiu, bet dar ir turtingu rašytoju, tą namą tiesiog įsigijusį, - tiek toli banalaus piliečio vaizduotė nesiekia. Įdomu, kiek galėtų pasiekti mūsų... Ir filmo autorių taip pat, nes, įdomiai pradėję juostą, jie aiškiai nebežino, kuo užbaigti. Nebe pirmas toks atvejis: mums, lietuvių kino žinovams, turbūt yra tekę matyti ir kai ko baisesnio.
Ir apskritai: pirmyn į San Remą!
