Po to, kai 40-metį šventusiame sostinės „Lietuvos“ kino teatre paaiškėjo, kad labai daug niekada nemačiusių, atrodė, visur išrodyto Emiro Kusturicos filmo apie čigonus, dingo ir manieji kompleksai dėl pakartojimų.
Šeštadienis
Vasara tebesiaučia su Louis de Funesu, puikiai atitinkančiu jos karštį. Šį kartą žandaras Kriušo ir jo kolegos gauna į policiją žavių merginų stažuotojų - per jas ir komiški rūpesčiai. Filmą „Žandaras ir žandariukės“ rodo LNK (11.30 val.), o trečiadienį, rugpjūčio 3 d., dar kartoja TV1000 kanalas (19.00 val.). Taigi nervingo gudruolio - aukšto lygio komiko, kokio taip stinga šiandieniniam prancūzų kinui, visur pilna.
Šiandien apskritai gausu žanrinio kino pavyzdžių. BTV tebetęsia vidutinį kanadiečių katastrofų ciklą, tik šiandien tokia - be gigantiškų gelmių, ji paprastai vadinasi „Gaisras“ (20.15 val.; kartojama penktadienį, rugpjūčio 5 d., 13.55 val.). Žinoma, tai irgi ne kilimėlio, apanglėjusio nuo neatsargiai numestos nuorūkos, istorija. Fantastiką prezentuoja ją pastaruoju metu pamėgę australai; „Visiška tamsa“ (TV3, 23.30 val.) su kosminiu laivu ir nepalankiomis būtybėmis būtų visai nieko, jeigu ne užtęsta filmo pradžia. Apie Šiaurės Korėją (filmuotą Filipinuose), supermoterų būrį, turintį nuginkluoti šią atominiu ginklu besigiriančią valstybę, nelabai rimtai pasakoja gražaus pavadinimo trileris „Mirusieji nešoka“ (LNK, 19.05 val.). Nei geras, nei labai blogas prancūzų TV filmas „Spąstai“ (LTV, 0.50 val.), kurios herojė mokslininkė nori ir sūnų išsaugoti, ir teroristams nepaklūsti.
Daugiausia, žinoma, komedijų, nuo kokios ir pradėjome. Ir gerokai primirštų, kaip „Rouzų šeimos karas“ (ją rodo ir RenTV - 12.50 val., ir ukrainiečių STB - 23.10 val.), kurioje gerokai jaunesnis negu dabar (1989 m.) Michaelas Douglas pribaigia savo herojaus buvusios žmonelės (Kathleen Turner) mylimą katytę, o žmonelė ne tik nepasigaili Rouzo-Douglaso šuns, tačiau netgi bando jį patį pamaitinti paštetu iš nelaimingojo gyvulėlio. Ir dar naujos, moderniškos komedijos - anglų kriminalinė „Lok, stauk arba šauk“ (1 Baltijos kanalas, 23.15 val.) arba truputį pasakiška, truputį magiška, bet nuotaikinga prancūzų išgarsėjusi „Amelija iš Monmartro“ (TV1000, 21.00 val.).
Rimtąjį kiną, kurio mėgėjai, tikiuosi, dar irgi visai neišmirė, reprezentuoja britų „Mano karalystė“ (5 kanalas, 21.00 val.; kartojama pirmadienį, rugpjūčio 1 d., 23.15 val.). Tai vienas paskutinių žymiojo Richardo Harriso vaidmenų, o kuria jis tokį šiuolaikinį karalių Lyrą, gyvenantį korumpuotame moderniame Liverpulyje ir taip pat turintį įvairiai jo atžvilgiu nusiteikusias tris dukteris. Inspiruotas Šekspyro, režisierius Donas Boyde’as dirba labai įdomiai bei dinamiškai.
Sekmadienis
Norisi pradėti nuo LTV2 retrospektyvos, jau prisiritusios prie 1990 metų, kada ir buvo pastatytas Gyčio Lukšo filmas „Žalčio žvilgsnis“ (19.45 val.; kartojama trečiadienį, rugpjūčio 3 d., 15.40 val.). Ne todėl, kad labai karštai rekomenduočiau, bet anais įtampos laikais filmą turbūt pamatė vienetai. O savaip įdomu ir pasižiūrėti, kaip filosofuojant bandoma atkurti lietuvių tautos praeitis, 1863 metų sukilimas ir panašūs svarbūs įvykiai, kartu padiskutuojant, ar intelektualusis rašytojas Saulius Tomas Kondrotas - tas kūrėjas, kurio netradicinė proza apskritai pasiduoda ekranizuojama. Dėmesio, gerbėjos - plėšiką vaidina tada vos pradedantis Dainius Kazlauskas.
Apskritai rimtiesiems filmams šiandien labiau pasisekė. Britų trileris „Gniaužiantis kvapą“ (BTV, 22.00 val.) keistame duete suveda gydytoją psichiatrę ir jos pacientę prostitutę. Negalima nepaminėti šių aktorių, nuo kurių daugiausia ir priklausė juostos sėkmė. Gydytoja pasirodo Joanne Whalley, kadaise susilaukusi nemažos kritikos už bandymą pakartoti „Vėjo nublokštų“ herojės Skarletės paveikslą: ką gi, prieš visų akis tebestovėjo (ir, matyt, stovės) klasikinė Vivien Leigh, o šiaip Whalley aktorė nėra prasta. Pacientę irgi įdomiai vaidina vakarykštėje „Mano karalystėje“ pasirodžiusi airių aktorė Lorraine Pilkington, buvusi viena moderniojo Lyro dukterų.
Įdomus Argentinos filmas „Rojaus pelenai“ (5 kanalas, 19.00 val.) - žinomo šios šalies kūrėjo Marcelo Pineyro anaiptol ne vien trileris su lavonais, bet pirmiausia įdėmus pasakojimas apie šeimą, lojalumą, pasiaukojimą. Tai dar vienas liudijimas, kad Lotynų Amerikos kine vyksta sveikintini atsinaujinimo procesai, kuriuos galėjome pastebėti ir šių metų „Kino pavasario“ programoje. Aną savaitę rodytą ir aptarinėtą politinę juostą apie „dingusius“ žmones „Svajonių Argentina“ vėl rodo TV1000 (šiandien - 17.00 val., kitądien - 11.00 val.).
Niūrią dramą apie vienišus, niekam nebereikalingus senus žmones „Kieno jūs, seniai?“ (RTV International, 0.05 val.) pastatė psichologinio kino meistras, kadaise ekranizavęs A. Čechovo „Damą su šuniuku“, Josifas Cheificas. Drama, nors išoriškai labai triukšminga, užmigdanti mūsų budrumą, - tai amerikiečių „Reikalingi žmonės“ (LNK, 20.25 val.), kur Alas Pacino, vaidinantis pasenusį, bet vis dar piliulėmis ir alkoholiu besilaikantį viešųjų ryšių specialistą, nevengdamas ir labai juokingų situacijų, iš esmės liūdnai konstatuoja, kaip beprasmiškai įmanoma iššvaistyti gyvenimą.
Ko gero, reikšmingiausias dienos filmas - lenkų kino veterano, vadinamo „kameros virtuozu“ Jerzy Kawalerowicziaus dar 1965-aisiais su nepaprastu užmoju pastatytas „Faraonas“ (I serija - per 5 kanalą 10.30 val. ir rytoj16.00 val.; antrosios turbūt teks palaukti visą savaitę, o gaila, nes tai kūrinys, žiūrėtinas vienu kartu). Filmuota buvo netoli Bucharos, vietiniai gyventojai dalyvavo ir masinėse faraono armijos manevrų, egiptiečių ir libiečių susirėmimų epizoduose, Vidurinėje Azijoje gimė ir nepaprastai įspūdinga, svarbi kūrinio suvokimui saulės užtemimo scena.
Panirdamas į senąjį Egiptą, rodydamas jauno, nusiteikusio reformoms faraono Ramzeso XIII tragišką likimą, jo žūtbūtinę kovą su savo atgyvenusiais, bet vis dar stipriais žyniais, autorius prabyla apie visuomet aktualius dalykus - valdžią, intrigą, viltį, klastą. Neseniai pastatęs irgi superhitą „Quo vadis?“ (apie pirmuosius krikščionis), Kawalerowiczius pastebimai pralošė senajam kūriniui - ir ne vien meistryste, ne tik plastika, kuri „Faraone“ meniškai prislopinta, o „Quo vadis“ kadruose tiesiog rėkia turistinių atvirukų estetika. Žymus menininkas pirmiausia pasidavė popkultūros gniuždymui. Ir tai labai liūdna.
Ar nėra nieko linksmesnio? Neturėkit didelių vilčių, išvydę Tomo Hankso ir Dano Aykroydo pavardes komedijos „Gaudynės“ (TV3, 12.55 val.) titruose. Mat tai daugiau parodijų humoras, iš esmės suvokiamas tiek tiems, kurie yra matę 7-ojo dešimtmečio amerikiečių policinius TV serialus. Taigi seansas skirtas daugiau reemigrantams. Nemanau, kad labai linksma ir prancūzų aktorės bei režisierės Agnes Jaoui komedija „Kitų skonis“ (TV1000, 19.00 val.), nors „geras tonas“ sekso sferoje lyg ir turėtų smaginti. Iš tikrųjų įmanoma gerai pasismaginti ne kartą demonstruotoje narkotinėje komedijoje „Baimė ir neapykanta Las Vegase“ (TV3, 22.40 val.), kur Johnny Deppas, Benicio Del Toro ir... „žolyčių“ tvaikas bei jo provokuojamos situacijos suteikia tikrai daug nepaprastai juokingų momentų.
Pirmadienis
Filmai nauji ir dar naujesni, bet gyventi dėl to ne ką geriau. Banalus „Liaudies verdiktas“ (1 Baltijos kanalas, 23.30 val.) rodo jau tokį hiperrealų „realybės šou“, kuriame galima ne vien spoksoti, ne vien spręsti, tačiau net ir bausti. Gal nesusilauksim tokios realybės, bet ką gali žinoti. Žmonėms, kaip ir senojoje Romoje, reikia „duonos ir žaidynių“, o šiuolaikiniai neronai, žiūrėk, jau už durų.
Nestandartinį „Vaikėzą“ (BTV, 21.55 val.), ne gromuliuojantį kompiuterinių žaidimėlių grumstus, o kažkodėl skaitantį Voltaire’ą, greit pavers standartiniu pats romantinės komedijos žanras. Kiek simpatiškesnės prancūzų „Padūkėlės“, beje, Lietuvoje jau verstos ir „Paleistuvėmis“ (1 Baltijos kanalas, 21.50 val.). Nuo hipių epochos Nathalie Baye ir Josiane Balasko pagyvenusios herojės išsaugojo savo nerimastingą, atvirą pasauliui, humorui bei ekstravagancijai dvasią. Kokios nuobodžios greta jų atrodo modernios dalykiškos panytės! Filmą „Atsargiai, durys užsidaro“ (TV1, 21.00 val.) tikriausiai jau matėte, nors ką gali žinoti. Gwynet Paltrow čia patenka į įvairias situacijas, kai menkutė detalė gali visiškai pakeisti net gyvenimo tėkmę.
Pastaroji juosta - iš įdomesnių. To jau negali pasakyti apie pagal tikrą istoriją pastatytą naują italų dramą „Plačidas Rizotas“ (TV11, 22.30 val. ir kitądien 15.00 val.), kurioje Sicilijos mafija dar 1948 metais susidoroja su profsąjungų lyderiu. Kas suvoks, kodėl pokario italų neorealizmo laikais tokios istorijos įtikindavo, jaudindavo, jas žiūrėdavo visame pasaulyje, o dabar... Ką, negalima antrąsyk įlipti į tą pačią upę? Ko gero.
Antradienis
Buvo geras ispanų filmo pavadinimas, pasiskolinęs muzikinį terminą „Allegro ma non troppo“, tai ne, reikėjo pervardyti juostą ir, pavadinus „Juokinga, bet nelabai“ (1 Baltijos kanalas, 23.35 val.) atskleisti visas kortas (silpnokas). Nors čia ir vaidina dailioji Penelope Cruz, savo grožiu bei erotiškumu galinti netgi „išgydyti“ pradedančio muziko homoseksualumą, po filmo pasijunti nei šiaip, nei taip. Muzikantas - ir britų „Nusikaltėlio“ (kabelinės televizijos, 20.45 val.) herojus, bet jau bent be vienalyčių pagundų. Tiesa, aistringa naktis su moterimi jam irgi baigiasi labai nekaip. Vokiečių neva drama „Slėptuvė“ (5 kanalas, 20.15 val. ir kitądien 16.00 val.) primena prieštvanines melodramas: gyveno laiminga šeima, bet vyrą išsiuntė į komandiruotę, o kaip tik tuo metu ant slenksčio pasirodė kitas aistringas vyriškis. Ak, ir kodėl gi pasipainiojo ta komandiruotė - Barbaros gyvenime taip nieko nebūtų ir atsitikę, ko ji, padori vokietė būdama, labiausiai ir geidė...
„Siaubiaką“, pavadintą „Prarastos sielos“ (TV3, 23.15 val.), taip pat gadina pašaliniai momentai - pavyzdžiui, tas faktas, kad velnio apsėstą moterį vaidinanti Winona Ryder pasirodė tokia ir gyvenime, tiesa, apsėsta ne tiek velnio, kiek kleptomanijos. O gal tai viena nelabojo apraiškų? Šiaip ar taip, šiandien žinodamas realiąją istoriją, be šypsnio žiūrėti šito baisaus filmo negali.
Dėl žiauraus rusų kinematografininkų susiskaldymo, vidinių šios sferos intrigų 2000 metais Aleksandro Rogožkino filmas „Gegutė“ (1 Baltijos kanalas, 21.50 val.) net nebuvo pristatytas „Oskarui“, nors turėjo pačių realiausių šansų jį gauti. Tiek to, tų „Oskarų“, svarbu, kad juostą visi pamėgo.
Šiaurėje, kažkur, atrodo, Karelijos miškuose, karui besibaigiant, susidūrė trys žmonės: rusų karys, suomių karys ir jauna samė, turinti čia vienišą trobelę. Nė vienas nemoka kitų kalbos (mat samių kalba irgi anaiptol nėra tolygi suomių). Tai kurį laiką svarbu vyrams, jaučiantiems vienas kitame priešą, bet tik ne išmintingai jaunai moteriai, tebegyvenančiai vienos seniausių Šiaurės tautų mitologinėmis, ritualinėmis, bet svarbiausia - natūraliomis tradicijomis.
„Gegutė“, galiausiai pelniusi visą glėbį tik nacionalinių rusiškų prizų, kartais labai juokina tegul sugalvotomis situacijomis (štai Vania rodo Anei ilgaplaukio Sergejaus Jesenino fotoportretuką, o toji bando paklausti: „Tavo žmona? Labai graži.“). Bet mieliausia kūrinyje jo nuoširdus švelnumas, jo teigimas, patikrintas gyvenimo, kad skirtingos kalbos nieko nereiškia, kad dar yra simpatijos, meilės kalba, ir žmogus, jeigu tik jis žmogus, visuomet supras kitą.
Trečiadienis
Net dvi nepriklausomos juostos šiandien atėjo iš Amerikos. Tiesa, „Jaunosios savižudės“ (TV1, 21.00 val.) - keistas, nenusakomo žanro, bet šiaip jau liūdnas, kad ir poetiškas filmas yra pasirašytas Coppolų dinastijos atstovės Sophios. Gerai jai, gyvenant milijonierių šeimoje, išsaugoti nepriklausomybę nuo Holivudo, bet ironizuoti neverta: filmas, jei jį matėte ir prisimenate, imponuoja savita plastika, fatalizmu, kuris traukia prie keistų herojų seserų ir visą vyriją. Šiame kūrinyje net Kirsten Dunst atrodo labai stilinga ir neįprasta, ne tradicinė koledžo mažoretė.
O štai Monica Potter didelės karjeros savo gimtojoje Amerikoje nepadarė: teko atvykti į Prancūziją, nes „Atsitiktinę meilę“ (originalus pavadinimas - „Aš su Liusi“) drauge kūrė jauni prancūzai ir amerikiečiai, kad pagaliau rastų save. Jos suvaidinta Liusi, tebesirenkanti gyvenimo draugą, o kol kas dar nieko nežinanti, simpatizuojanti iš karto... penkiems vaikinams, patraukia nuoširdumu, gyvenimo džiaugsmu.
Kad trečiadienis neatrodytų jau toks varganas, bent paminėsiu Pietų Korėjos „Metro“ (1 Baltijos kanalas, 23.25 val.). Vis daugiau pasaulyje filmų tokiu pavadinimu, vis pasigirsta žinių ir apie baisius įvykius po žeme. Korėjiečiai tarsi numatė nesenus Londono įvykius, nes jie rodo terorą, siautėjantį ant požeminių kelių. Bet užtat jų epinis veiksmo filmas gerai baigiasi, o kas dar laukia Europos miestų, kad ir neturinčių metro, nuspėti jau sunkiau.
Ketvirtadienis
Vėl kuklus pasirinkimas. Neimsiu gi jums rekomenduoti kičinės rusų melodramos „Atlantida“ (5 kanalas, 20.15 val.), nors ten nedidelį vaidmenį ir kuria simpatiškoji Tatjana Liutajeva, geriausius gyvenimo metus atidavusi Lietuvai, o neseniai grįžusi į gimtinę.
Kažką panašaus būtų galima ištarti ir apie absoliučiai betvarkę (bet ne tuo apgalvotu, menišku netvarkingumu, kaip sekmadienį rodoma „Baimė ir neapykanta Las Vegase“) neva komediją „Holivudo palmės“ (kabelinės televizijos, 20.45 val.). Svarbiausia, kad tokie filmai su jų beprasmiais nesusipratimais, šėlimu, dūkimu, prastai suvaidintu seksu, nejuokingu dialogu bei vaidmenimis paprastai nusibosta jau po kokių 15 minučių. Gal kiek geresnis irgi bohemai skirtas filmas „Svarbiausia gyvenime“ (1 Baltijos kanalas, 23.35 val.), kurio pagrindinis personažas jaunas dailininkas bent bando suvokti, ką jis šiame gyvenime veikia, kas yra svarbu, ir kas - visai ne. Paviršutiniškame vaikino blizgesyje įmanoma atpažinti ir personų iš dabartinės jaunosios meninės Lietuvos. Bet kur tokių nėra?
Geros vienintelės režisuotos Sergejaus Bodrovo jaunesniojo, žinia, žuvusio kalnuose per antrosios juostos filmavimą, „Seserys“ (TV1, 21.00 val.). Šiuolaikinis Rusijos gyvenimas atskleistas ir realistiškai, ir patrauklia forma. Amžini pavojai - ypač jeigu žmogus pinigingas. Štai ir tenka paauglei mergaitei gelbėti savo netikrą jaunesnę sesutę nuo galimų mafijos grobimų, nors įdomiausia čia, žinoma, ne tiek pati įtampa, kiek simpatijos jausmas, po truputį imantis sieti dvi iš esmės nepažįstamas mergaites.
Geras man atrodo ir realistiškai fantastinis „K-Paksas“ (LNK, 22.30 val.), visų lietuvių kanalų, tiesa, jau išeksploatuotas per pono Pakso prezidentinio skandalo apogėjų. Pažvelkime kartą neutraliai, abstrahuodamiesi nuo tokio artimo pavadinimo: kas jis, tas Kevino Spacey herojus - tikrai „psichas“, tik mokamai užsimaskavęs, ar realus ateivis iš kažkur? Filmas atsakymo neduoda, kiekvienam žiūrovui palikta pavydėtina traktuočių laisvė.
Penktadienis
Įdomią, gudrią absurdišką komediją „Žiurkė“ (TV3, 23.30 val.) šiandien siūlo airiai ir jų režisierius, „Merlino“ statytojas Steve’as Barronas. O bene žymiausias šios šalies aktorius Pete’as Postletwaithe’as kuria eilinį šeimos tėtušį Haroldą, mėgstantį apsilankyti vietinėse alinėse, bet po vieno tokio apsilankymo pavirtusį... tiesiog žiurke. Humoras neįprastas, bet prasmingas. Ne veltui dar Franzas Kafka kadaise versdavo savo personažus, pavyzdžiui, baisiais vabalais. Yra dėl ko susimąstyti.
Metaforinių, nerealių motyvų yra ir naujame amerikiečių „Drugio efekte“ (LNK, 21.05 val.), bet jie daugiausiai susieti su jauno herojaus atminties trūkinėjimais, įplyšimais. Žinoma, tai, kad mes stebime Iveną (aišku, nechronologine tvarka) tai 7-erių, tai 13 metų, tai dabartinį, suaugusį, nepalengvina juostos suvokimo. Bet sparčiai kylančio populiarumo jaunas aktorius Ashtonas Kutcheras turbūt ne veltui kaip tik šiam vaidmeniui studijavo psichologiją, mediciną, chaoso teoriją. Rimtas autorių požiūris akivaizdus, o jis sukėlė susidomėjimą pačiuose įvairiausiuose pasaulio kinuose. Įdomu, kad tarp filmo žanrų maišaties minima mokslinė fantastika, trileris, siaubo filmas, drama...
Na, o Prancūzijoje darosi madingi filmai tiesiog apie kūną (žinoma, moters). Jei koks kanalas demonstruos Marinos de Ven „Po mano oda“, tikrai sutriksiu, nežinodamas, ar rekomenduoti šį natūralistinį siaubą. Bet „Svetimi kūnai“ (kabelinės televizijos, 20.45 val.) - dar tik, taip sakant, preliudija. Emmanuelle Seigner pasijunta nesava, lyg po jos oda tūnotų kažkas kitas. Tai dar ne taip baisu.
Gal geriau numoti ranka į tuos išgalvotus (bet ir nepastebimai veikiančius mūsų psichiką) siaubus, o tiesiog smagiai pasilinksminti labai populiariame Pietų Korėjos filme „Mano žmona gangsterė“ (BTV, 21.55 val.). Žinoma, su geru skoniu ši veiksmo komedija nedraugauja, bet pasakykite, kam XXI amžiaus pirmame dešimtmetyje yra reikalingas geras skonis? Galima parodyti pirštu, bet tik vienetus.
