Šią savaitę „etapinių“ filmų lyg ir nesimato. Bet kartais kuklesnieji kūriniai būna daug patrauklesni negu tos didžiulio biudžeto „kino kumelės“ (kartais jas užsienyje taip ironiškai pavadina), kurios vien tik įdėtais kapitalais pasigirti ir tegali.
Šeštadienis
Iš naujausiųjų filmų šiandien kiek išsiskiria „Pasikėsinimas į prezidentą“ (LNK, 19.35 val.), kaip visada, pakeistu pavadinimu atskleidžiantis visas kortas. Negi mūsų televizijos kanalų viršininkams atrodo, kad visi Lietuvos žiūrovai yra tiek kvaili, kad „Neaiškaus horizonto“ mįslė jų visiškai nepatrauktų, kad reikia išsyk čiupti žmogų už gerklės ir pateikti jam pavadinimą-anotaciją?
Sužeistas vyrukas (Valas Kilmeris) šiame politiniame trileryje mažai ką pamena, bet jaučiasi esąs sąmokslo dalimi. Kiek čia tiesos, kiek vaizduotės žaismo, kodėl kažkokia mergina aiškiai meluoja pažįstanti sužeistąjį? Nedidelio biudžeto filmas ganėtinai intriguoja, bet aš - tiek jau to - liksiu santūresnis: gal čia apvylė ir pervardintojų atimtas netikėtumas.
Naujas ir „Ugnies valdovas“ (TVP1, 21.10 val.), bet tai jau kaip tik - superprodukcija su žvaigždėmis ir fantastinėmis banalybėmis. Mažasis Kvinas kadaise netyčia pabudino pabaisą, viską naikinančią ugnimi, o dabar, 2084-aisiais, jis išaugo į gaisrininką, prieš tos pabaisos nedorybes ir kovojantį. Christiane‘ui Bale‘ui, man atrodo, labiau tinka realesni vaidmenys, bet tebūnie, tegul smaginasi kaip amžinas 12-metis herojus.
Efektingą nuotykių juostą „Kalinys iš Rio“ (BTV, 20.50 val.) bendromis anglų, brazilų (vaidina puikioji brazilų aktorė Florinda Bolkan), šveicarų jėgomis pastatė lenkų režisierius Lechas Majewskis. Tiesa, labiau įsimena ne personažai, o Karališkojo pašto traukinio, vežančio pinigus, apiplėšimo scena, sukurta tikrai meistriškai. Plėšimas, tik jo komiškuoju aspektu, triumfuoja ir Kanados 2003-ųjų komedijoje „Nevykėliai vagišiai“ (LNK, 16.50 val.), kur tokiais pasirodo talentinga ir labai jau nelaukta Gerard‘o Depardieu ir Harvey Keitelio „pora“. Beje, originalo „Nusikaltimo linksmybė“ („Crime Spree“) irgi apeliavo tik į žanrą, o LNK (vėl!) variantas iš anksto atskleidžia siužetą ir charakterius. Labai ačiū, kitaip nesuprastume.
„Apgautoji“ (TV3, 22.55 val.) pirmiausia patraukia kaip visuomet išraiškinga Goldie Hawn vaidyba. Čia jai atitenka žmonos, miglotomis aplinkybėmis praradusios (?) vyrą, vaidmuo. Didžio britų aktoriaus Richardo Harriso sūnus Damianas, režisuodamas šią juostą, bene specialiai ją stilizuoja pagal 6-ame dešimtmetyje labai populiarias Douglaso Sirko melodramas. O kito žinomo aktoriaus Franko Whaley režisūrinis darbas, kuriame jis pats ir vaidina, - 2002 metų „Džimio šou“ (5 kanalas, 21.15 val.; kartojama trečiadienį, balandžio 13 d., 10.00 val.) rodo gana įdomų charakterį, žmogų, visiškai priklausantį nuo boso, galintį pajusti laisvę tik privataus klubo pasirodymuose.
Sekmadienis
Panašu, kad lenkų režisieriai vis labiau įsitvirtina už tėvynės ribų. Štai Leszeko Burzynskio 2001 metų amerikiečių „Provincialai“ (TV1, 16.30 val.) meistriškai apgaubdami paprastus herojus, Šiaurės Dakotos avių augintojus, šilta šypsena, neleidžia atitraukti dėmesio nuo „ant žemės“ nusileidusių 7-ojo dešimtmečio žvaigždžių Peterio Fondos, Kriso Kristoffersono, Keitho Carradine‘o. Tiesa, jie ir tuomet, jauni būdami, dažniausiai spjaudavo į didįjį Holivudą, filmuodavosi nepriklausomose, užtat kultinėse juostose, tokiose kaip klasikinis „Easy Rider“. Atiduodamas pagarbos duoklę anų laikų JAV kino „aukso amžiui“, kūrėjas randa ir jauną, talentu ir savitumu veteranams nenusileidžiantį aktorių Josephą Mazello.
Labai smagi, savita skandinavų meistro Bento Hamerio, išgarsėjusio viename lietuviškų „Kino pavasarių“ matytais „Kiaušiniais“, nauja juosta „Virtuvės istorijos“ (BTV, 22.45 val.). Biurokratai mokslininkai nori sukurti tobulus virtuvės įrankius, užtat rengia ekspediciją (!) į kažkokį atkampų senbernių kaimą. Nors atvykėlis kalba tik švediškai, o vietinis - tik norvegiškai, tarp subjekto ir objekto užsimezga netgi kažkas panašaus į draugystę.
Gal būsit kiek primiršę Johno Carpenterio fantastinį kraupų siaubo filmą „Padaras“ (TV3, 22.55 val.). Bet žmonių kūnų užgrobimas, darymas iš jų kraugeriškų esybių - efektingas, žiūrimas ir ne po kartą. Įdomu, kad 1983-aisiais, kai „Padarą“ kūrė, specialieji efektai buvo kur kas primityvesni, bet tai nesukliudė pastatyti klasikinį žanro pavyzdį.
Pavadinimas „Amerikos prezidentas“ (TV3, 20.40 val.) šį kartą - originalus, tuoj signalizuojantis apie pagrindinę Holivudo srovę. Michaelo Douglaso našlys prezidentas Šeferdas nelauktai įsimyli (Anettę Bening) ir tai gali sukliudyti jo rinkimų sėkmei. Ne tiek linksmybės, kiek naivių sentimentų...
Lietuvių kinas šiandien išnyra Retrospektyvoje (LTV2, 20.00 val.) 1984 metų Marijono Giedrio kaip paprastai literatūrišku ir nuobodoku „Sūnumi palaidūnu“ (kartojama trečiadienį, balandžio 13 d., 15.55 val.), kur išaukštinamas kaimas, neakivaizdiniu būdu niekinamas miestas. Štai tik į Rimą Morkūną, vaidinantį tą jokį „palaidūną“, o tiesiog bėglį nuo rutinos, malonu žiūrėti. Rusų kanalas „NTV Mir“ šiandien net du sykius (14.10 val. ir 0.50 val.) prisimena mūsiškį Juozą Budraitį, beje, aktyviai tebesifilmuojantį aktorių, kuris nacionalinių televizijų pagarbos, matyt, dar nespėjo nusipelnyti.
Ką gi, kinas lieka gerbtina kultūros apraiška kokiems „Kino pavasario“ entuziastams, bet tik ne šiuolaikinės Lietuvos, svarbių žiniasklaidos institucijų valdžiai.
Pirmadienis
Tikriausiai pastebėjote, kad kabelinių televizijų resursai vis traukiasi, kad neturintieji „lėkščių“ nebematys ir arthauzinį kiną dar palaikančio rusų kanalo „RenTV“. Nemaloniai paveikti šios balandinės naujienos, kai kurie Vilniaus intelektualai net klausė patarimo - o gal verta pažiūrėti bent serialą „Anapus vilkų“ (šiandien - I serija per 1 Baltijos kanalą, 14.45 val.)?
Nesu serialų žinovas, bet pasiskaičiau, kad tai gero rusų režisieriaus Vladimiro Chotinenkos („Makarovas“, „Musulmonas“ ir kt.) darbas, mistinis detektyvas, nukeliantis į stropiai atkurtus 1946 metus. Užkampio kaimą sukrečia nesuvokiamų žmogžudysčių serija. Naujas milicijos įgaliotinis (Vladislavas Galkinas) netiki nei Dievu, nei velniu, bet kaime jį plūste užplūsta siaubo, prietarų, netikrumo, nepaaiškinamų dalykų banga. Žinoma, iš to, kas pasakyta, dar nieko neišspręsi: jei senokai dirbęs V.Chotinenko neišbarstė savo sodrios, paradoksalios ankstesnės manieros ypatumų, gali būti įdomus, intriguojantis filmas, o gali būti... anapus vilkų ir prasmės.
Dėmesio: „Prancūziškas apiplėšimas“ (irgi 1 Baltijos kanalas, 22.00 val.) - tai tie patys „Nevykėliai vagišiai“, kuriuos šeštadienį rodė LNK ir kurie iš tikrųjų vadinasi „Nusikaltimo linksmybė“. Trys vieno filmo pavadinimai turbūt turi imituoti mūsų regimų televizijų nepaprastą fondų turtingumą. Neapsigaukite.
Apskritai šiandien - gana įdomi televizinė diena. Taip sakydamas neturiu galvoje romantinės amerikiečių režisierės Tamaros Davis dramos apie pastojusią nepilnametę „Vaikams iki šešiolikos“ (BTV, 22.15 val.) arba seno nuotykių „Tanko“ (Tango TV, 22.00 val.). Pastarąjį komentuoti be ironijos turbūt neįmanoma: negeras šerifas įgrūda už grotų nekaltą bernelį, tačiau šio tėvas turbūt dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų išsaugojo asmeninį tanką „Sherman“. Šturmuosim kalėjimą, kas kad laikai jau taikūs!
Tam tikras įvykis - TV1 kanalo seniai žadamas Clinto Eastwoodo devynerių filmų ciklas, kurį šiandien pradeda įsimintinas „Menantis pikta“ (21.00 val.). Labai profesionalus, rūstus epinis vesternas, kuriame pagrindinį vaidmenį pats Eastwoodas ir atlieka, dar 1992 metais pelnė geriausio filmo ir geriausio režisieriaus „Oskarus“. O šiemet C. Eastwoodas pakartojo aną žygdarbį nauju filmu „Mergina, verta milijono“. TV1 žmonės seka aktualius kino įvykius, bando repertuarą formuoti pagal juos. Su šiuo kukliu kanalu dar sieju tam tikras kino kultūros ugdymo viltis.
Galbūt aktoriaus Chazzo Palminterio režisūrinis darbas „Kalėdos“ (BTV, 20.20 val.; kartojama trečiadienį, balandžio 13 d., 14.05 val.) ir turi tam tikrų trūkumų: nedideliame metraže kiek ankšta gausiems personažams. O vis dėlto tai irgi pažiūrėtina juosta, nes kolegos, sukviesti Palminterio (Susan Sarandon, Penelope Cruz, Paulas Walkeris ir kt.), dirba atsidavę, personažų, dvejopomis emocijomis pasitinkančių šventę, paveikslai įsimena.
Vis dėlto dienos filmu pavadinčiau kabelinių televizijų žadamą (nes dėl kažkokių kaprizų ar nesugebėjimo profesionaliai dirbti, tie jų pažadai kartais jais ir lieka) naujausią prancūzų režisieriaus eksperimentatoriaus Alaino Resnais kūrinį - retro miuziklą, statytą pagal 1925 metų Andre Barde operetę, - „Tik ne į lūpas“ (21.05 val.). Kadaise pradėjęs karjerą sukrečiančiais dokumentiniais filmais, garsiąja vaidybine juosta „Hirosima, mano meilė“, Resnais senokai jau išniro iš Margueritte Duras literatūrinių fantomų terpės, daugiau pasidavė ironijai (LTV „Elito kinas“ neseniai rodė jo vėlyvą „Mano dėdulę iš Amerikos“), o šio vakaro filme, pasitelkęs tokias skirtingas ir žavias aktores kaip Sabine Azema arba Audrey Tautou, jis, besiremdamas frivolišku, lengvapėdišku libretu apie meilę ir neištikimybę, su nepaprastu žavesiu bei nostalgija sugrįžta į XX amžiaus pradžios Paryžių - kaip į tikrą pažadėtąją žemę.
Antradienis
Priešingai nei vakarykštė diena, šiandien pasirinkimas - kur kas skurdesnis.
Tiesa, yra vienas - gal jau matytas, bet įsidėmėtinas fantastinis hitas. Jis turi priešistorę. 1981 metais Johnas Carpenteris pastatė „Pabėgimą iš Niujorko“, kuriame vaizduotas ateityje vykstantis Trečiasis pasaulinis karas. Šio populiaraus kūrinio personažus autorius perkėlė ir į 1996-ųjų „Pabėgimą iš Los Andželo“ (LTV, 21.10 val.), nukeliantį jau į 2013 metus. Čia vėl veikia mirtininkas, pravarde Kobra (Kurtas Russellas), pasirodo ir naujų veikėjų - tarkim, korumpuoto prezidento tyra duktė (Valeria Golino), norinti išsklaidyti negerą Los Andželo aurą absoliučiai negeromis priemonėmis. Iš merginos reikia atimti slaptą galingą ginklą, o kas gi su tokia užduotimi geriau susidoros, jeigu ne vienakis Kobra?
„Pabėgimas iš Los Andželo“ - ne kiekvienam žiūrovui, bet tie, kurie mėgsta efektingą, žiūrovišką formą, žiaurią fantastiką, čia tikrai ras apsčiai tokio pobūdžio meistrystės ir liks patenkinti.
O namų šeimininkėms greičiausiai bus artimesnė amerikiečių melodrama „Užuovėja“ (TV3, 23.15 val.) apie vyrą, kuris, išsiskyręs su žmona, vienas augina sūnelį. Bet piktoji moteris su pretenzijomis horizonte atsiras ir vėl...
Jei kas nors dar mato „RenTV“, šiandien (23.00 val.) gali išvysti ispanų režisieriaus Ramono Salazaro tragikomediją „Akmenukai“. Pasakojama apie penkių moterų labai skirtingus likimus. Jas sieja gal tik vienas bruožas - kad kiekviena, kad ir kokia bebūtų, kad ir kaip gyventų, atkakliai laukia savojo princo pasirodant. Sprendžiant iš to palankaus dėmesio, kuris ispanų kinui atiteko „Kino pavasaryje 2005“, čia tikrai dedasi kažkokie nauji ir įdomūs procesai.
Trečiadienis
Vakarykštė „Užuovėja“ apie sunkiai augantį berniuką erzino sentimentais, o šiandieniniame filme „Valentinas“, kurį mums siūlo „Elito kinas“ (LTV, 23.10 val.), situacija net žiauresnė, užtat pateikta labai tauriai ir santūriai. Gal todėl, kad tai ne pramanyta vaiko vienišumo istorija, kad bene žymiausias šiandien Argentinos kino meistras Alejandro Agresti pats augo ir formavosi būtent taip. Mamos seniai nebėr, tėtis devynmečiam Valentinui (įsidėmėtinas gabus berniukas Rodrigo Noya) neturi laiko, net brangioji, šilumos negailinti senelė, kurią vaidina atitinkamai pasendinta Almodovaro aktorė Carmen Maura, ima ir atiduoda sielą Dievui.
2002 metų „Valentinas“, apėjęs daugybę festivalių, visus traukia paprastumu, taktiškomis fantazijos ir realizmo sąsajomis.
Ką veikti, atvykus į Meksiką? Atsakas vienas - sukti politinį filmą. Sako, vietinė korupcija čia jau tokia išplitusi, kad amerikiečių ir vokiečių kinematografininkai, pastatę naują juostą „Aš - liudininkas“ (kabelinės televizijos, 20.45 val.), kartais spaudoje yra lyginami su politinio kino maestro Costa-Gavrasu, būtent tokio pobūdžio aistromis gebėdavusio įaudrinti pasaulio auditoriją.
Būsiu santūresnis, nes man jau vien tik aktorių parinkimas naujoje juostoje atrodo kiek įtartinas. Jeffas Danielsas, buvęs savo vietoje „Purpurinėje Kairo rožėje“, čia nebe taip įtikina, kurdamas tarptautinės žmogaus teisių organizacijos atstovą, kurį, atvykusį į Meksiką stebėti rinkimų, vietiniai narkobaronai bando įbauginti. Gal realesnis Jamesas Spaderis, vaidinantis kitą amerikietį, ciniką Daglą, parodantį, kad į korupciją linkusiems nekliudo suvokti vienas kito nei valstybių sienos, nei skirtingos tautybės.
Ketvirtadienis
Keli originalesni, mažiau rodyti filmai.
Prie tokių - britų negirdėto siužeto komedija „Pakeleiviai“ (TV1, 21.00 val.), kurioje kelios moterys sukonstruoja automobilį ir nutaria jį pademonstruoti kelionėje į Europą. Šaunuolė Selė (Lindsey Duncan) į pakeleivius per skelbimą susilaukia tikro airių džentelmeno, bet vienu metu, deja, ir vyriškojo šovinisto. Jį labai smagiai kuria, demonstruodamas naujas savo melancholiško talento briaunas, airių aktorius Stephenas Rea.
Iš geresnių (retų!) pastarojo meto vokiečių filmų galime pasižiūrėti penkių novelių juostą „Šviesos tolumoje“ (LNK, 22.40 val.). Kalbama apie vienus aktualiausių šiandien dalykų - apie Europoje siaučiančią migraciją, kai ir lenkai, ir rusai, ukrainiečiai kažkodėl yra įsitikinę, kad jau Vokietijoje jie gyvens kaip pas poną Dievą užantyje. Žinoma, dar reikia pereiti sieną... Hanso-Christiano Schmido filmas nėra lygus, tačiau jis paperka aktualijomis ir gana vykusiai reiškiamomis geresnio gyvenimo viltimis.
Nuo senų senų laikų prisimenu italų kriminalinės komedijos „Blefas“ (STB, 20.10 val. ir kitądien 10.25 val.) pavienius epizodus. Pavyzdžiui, kai sukčių vaidinantis dainininkas Adriano Celentano kažkokiu kreminiu ilgu paltu ir įmantria skrybėle išdarinėja egzotiško šokio pa. Neblogai įstringa jaunesnio (Celentano) ir labiau patyrusio (Anthony Quinnas) sukčių duetas, taigi 8-ojo dešimtmečio filmas gal būti malonus ir šiandien.
Specifinis kamerinis monofilmas - rusų gero režisieriaus Michailo Šveicerio „Paklausyk, Felini!..“ (Naše kino, 21.50 val. ir kitądien 14.50 val.). Liudmila Gurčenko narsiai vaizduoja persenusią, bet savo galimybių neišnaudojusią aktorę, kuri pati sau filmuojasi į vaizdajuostę, tikėdamasi - gal pamatys Fellini, paims į naują savo juostą. Padaryta gabiai ir skaudžiai. Matyt, tokiai neįprastai idėjai autorius įkvėpė realus aktorės Valentinos Karavajevos likimas: kai ji susižeidė veidą ir niekas jos nebefilmavo, aktorė savo namuose, įsigijusi prieštvaninę kamerą, prieš ją rodė savo meną, deja, surastą jau tik po buto šeimininkės mirties. Gyvenimas kartais žiauresnis už kiną.
Penktadienis
Nauja nepriklausoma komedija „Kerštas Holivude“ (kabelinės televizijos, 21.15 val.) gana sąmojingai pasityčioja iš autoriams, matyt, dar neprieinamų gamybinių ir kūrybinių sąlygų. Tiesa, pagrindiniam nusivylusio jauno kinematografininko Semo vaidmeniui pavyko pasikviesti kolumbietį Lillo Brancato, kuris darosi Amerikoje vis populiaresnis. 2002 metų juosta kartais suskamba visai šviežiai. O tradicinį pažįstamą holivudinį meistriškumą demonstruoja senesnė komiška juosta „V.I.Varšavski“ (Tango TV, 22.00 val.), kur pagrindinį tos Varšavski - privačios seklės - vaidmenį kuria tada (1991) populiari, o šiandien nuo pjedestalo jau nužengusi Kathleen Turner.
Dar keli ganėtinai nauji filmai. Nesu 2002 metų fantastinės juostos „Įspėjantis pranešimas“ (TV3, 22.20 val.) nepaprastas entuziastas. Vis dėlto tenka pripažinti, kad ateities (2054-ieji), kurioje klestinti nusikaltimų prevencija gali būti baisesnė už pačius nusikaltimus, vaizdas - gana įspūdingas, o Tomo Cruise‘o, iš valdžios atstovo akies mirksniu tampančio įtariamu nusikaltėliu, paveikslas sukonstruotas originaliai. Ko norėti - tai Stevenas Spielbergas, o jis moka kurti pramoginį kiną.
Mažai girdėto danų režisieriaus N. V. Refno 2003 metų „Baimė X“ (BTV, 23.30 val.) buvo gerai sutikta šiandien turbūt labiausiai „nepriklausomame“ Sandenso (JAV) festivalyje. Johnas Turturro piešia apsaugininką, kurio žmona buvo nušauta kone jo akyse. Yra ne vien kriminalinio veiksmo, bet ir psichologinės motyvacijos. Apie šį filmą radau sąmojingą citatą: „Tie, kurie mano, kad visi danų filmai tereiškia „Dogmos“ eksperimentus, nufilmuotus videojuostoje epileptiko operatoriaus, bus maloniai nustebinti“.
Aš irgi nustebintas, bet nemaloniai. Vytauto Žalakevičiaus 75-metį prisiminė ne Lietuvos televizijos, o rusų „RTR Planeta“, ta proga demonstruojanti paskutinį, 1992 metais sukurtą meistro filmą „Žvėris, išeinantis iš jūros“ (23.40 val.) su giliai tragišku Kosto Smorigino vaidmeniu ir neįprasta Vytauto Kalinausko plastika. Galima nemėgti Žalakevičiaus kūrybos, mėgti ją, įvairiai žvelgti į pačią prieštaringą jo personą, bet ignoruoti jos mastą ir taip staigiai, demonstratyviai užmiršti... Tokie jau esame, lietuviai...
