Pilkoka savaitė su retais žybsniais. Anokia čia naujiena, blogiau, kad tokios vis gausėja. Ir žmogaus, mėgstančio normalų kiną, arba tokio, kuris, pavyzdžiui, bėdos yra prie televizoriaus prikaustytas, man nuoširdžiai gaila.
Šeštadienis
Iš pradžių, paviršutiniškai peržvelgus šeštadienio repertuarus, pasirodė, kad visi geresni filmai ir vėl - tik iš nesuskaičiuojamų pakartojimų sferos. Turbūt taip galima pasakyti apie „Bėgantį taikinį“ (TV3, 20.05 val.), bene reikšmingiausią Jeano-Claude‘o Van Damme‘o trilerį, kurio pobūdį rodo jau vien pavadinimas, apie žavingos kelionės, kurią temdo šantažuotojas, istoriją filme „Žinau, ką veikei aną vasarą“ (LNK, 22.25 val.), pagaliau apie išvien demonstruojamą „Talentingąjį misterį Riplį“ (Ukrainos STB, 23.35 val.), iš dalies tarsi kartojantį anksčiau paminėtos juostos formulę: išorinis grožis ir nusikaltimo siaubas.
Ekrano siaubas - įvairiausiomis formomis - šeštadienį užtikrintai dominuoja. Negi iš rimtųjų vėl siūlysi šiek tiek apipelėjusį vieno prasčiausių Louis de Funeso filmų „Oskaras“ (LNK, 11.30 val.) isterišką komizmą? Atvirkščiai, labai jau rimtas, bet nuobodokas istorinis prancūzų telefilmas „Sniegas iš Indokinijos“ (LTV, 23.25 val.), kuriame iš įvairių istorinių personažų (net tokių skirtingų kaip Moliere‘as ir Antoine‘as de Saint Exupery) pažįstamas aktorius Bernard‘as Girodeau kuria De Golio bendražygį generolą Leclercą.
Tuo tarpu du išsiskiriantys iš srauto 2001 metų filmai - irgi siaubo. Tiesa, vokiečių „Vorteksas“ (5 kanalas, 21.15 val.) rodomas su fantastikos rubrika, tačiau jau pati situacija - netolima ateitis, naujas Vortekso kalėjimas, kuriame nusikaltėliai originaliai auklėjami, verčiant juos kas savaitę kartoti savąjį nusikaltimą, nepalieka ramaus vakaro iliuzijų. Nors filmas ir neturi žanro klasikos „Bėgančio skustuvo ašmenimis“ užmojo ir preciziškumo, tačiau matyti, kad jaunas režisierius Michaelis Pohlis mokosi ne iš blogiausių pavyzdžių.
Pasaulyje labai populiarus ispanų siaubo filmas „Mechanikas“ (TV1000, 19.00 val.). Tiesa, ispanų čia tik pinigai, o pagrindinė filmavimo ekipa - režisierius Bradas Andersonas, žinomi aktoriai Christianas Bale‘as, Jennifer Jason Leigh - amerikiečiai. Bet universalius žmogaus egzistavimo klausimus keliančioje juostoje tai nėra taip jau esminga.
Kaip legenda kadaise tapo Roberto De Niro specialus sustorėjimas „Įsiutusio jaučio“ epilogui, taip gali atsitikti ir su normaliai sudėtam Christianui Bale‘ui, „Mechanikui“ paaukojusiam apie trečdalį realaus savo svorio ir supanašėjusiam į Osvencimo kalinį. Ar vertėjo rizikuoti sveikata? Turbūt taip, nes ištisus metus nemiegantis Trevoras, pasėjantis ir mumyse netikrumą, ar jis realiai mato savąjį alter ego, ar tai tik paranojos išraiška, - gana įspūdingas vaizdas. Vienišas herojus visą laiką jaučiasi tarsi priešų, sąmokslų apsuptyje, o jo kambaryje gulintys Dostojevskio bei Kafkos tomeliai tarsi teikia mums nuorodą (gal kiek ir tiesmuką), kad mes traktuotume juostą ne vien kaip dar vieną baisią istoriją, o susimąstytume apie egzistencinį siaubą. Visa tai ir ginčytina, ir savaip įdomu.
Sekmadienis
Tarp šios dienos įkyrių pakartojimų paminėsiu neseną „Robinzono Kruzo“ versiją „Prarastasis“ (LTV, 21.00 val.; kartojama ketvirtadienį, balandžio 28 d., 15.00 val.) su Tomu Hanksu pagrindiniame vaidmenyje, vidutinišką „Kokainą“ (TV3, 22.50 val.) su trumpam šviesiai persidažiusiu Johnny Deppu (manau, kad jis šį vaidmenį, eilinį kartą pinigų neturėdamas, pats traktavo kaip „chaltūrą“). Šaunus Clinto Eastwoodo ciklo anos savaitės „Purvinasis Haris“ (TV1, 13.00 val.) ne įkyriai brukamas, o skiriamas tik negalėjusiems tada pamatyti. Drama „Maksas“ (TV1000, 19.00 val.), vaizdžiai atkurianti alkaną Adolfo Hitlerio jaunystę ir motyvus, pastūmėjusius jį į politiką, irgi kartojama ne kasdien.
Gal klystu, bet man atrodo, kad televizijos kaip tik ignoruoja be galo juokingą komediją „Dievai tikriausiai pamišę“ (TV3, 12.45 val.; kartojama ketvirtadienį, balandžio 28 d., 11.55 val.), suduriančią kaktomušom natūralią, net primityvią egzistenciją ir dar primityvesnes civilizacijos grimasas. Juosta afrikietiška, sukurta Pietų Afrikos Respublikos; Botsvana titruose figūruoja gana nominaliai - mat ji tik „suteikia filmavimo sąlygas“, kaip dabartinė Lietuvos kino studija, deja, negalinti pasiūlyti Kalahario dykumos. Bušmenai ekrane - patys tikriausi, natūraliausi ir išmintingiausi, o Vakarų gyvenimo būdas jiems duoda tik kokakolos buteliuką, kaip Vilniui - įžymų pavadinimą „Coca-Cola Plaza“. Įdomu, ar kanalas parodys filmo tęsinį, kuris, kaip retai būna, - ne prastesnis už originalą.
Naujas amerikiečių filmas „Baikeriai“ (TV3, 20.40 val.; kartojama penktadienį, balandžio 29 d., 11.55 val.) gali patikti specifinei auditorijai, motociklą pasirinkusiai gyvenimo būdu. Na, dar tiems, kurie iš „Matricos“ Morfėjaus įsidėmėjo juodaodį aktorių Laurence‘ą Fishburną.
Nelabai ką turiu pasakyti apie lietuvių kinematografininkų negerbiamo melodramos žanro 1983 metų kūrinį Almanto Grikevičiaus juostą „Jo žmonos išpažintis“, kurią primena LTV2 Retrospektyva (20.00 val.; kartojama trečiadienį, balandžio 27 d., 15.55 val.). Nebent kad prisiekusiai teatralei Rūtai Staliliūnaitei kine nelabai sekdavosi, net jeigu jos partneris, kaip šiuo atveju, buvo „epochos vyras“ Leonidas Filatovas? Laimė, filmas, piešiantis vieno romano istoriją, bent jau nemoralizuoja, kaip anais laikais buvo priimta.
Prancūzų kriminalinė melodrama „Atgaila“ (BTV, 22.45 val.) pirmiausia verčia susimąstyti apie permainingus kino žvaigždžių likimus. Vienu metu karjerą ryškiai pradėjo dvi Izabelės - Isabelle Huppert ir Isabelle Adjani, tačiau pirmoji ir šiandien yra plačiai žinoma, įvairiausių prizų pamaloninta, į elitinės kultūros personažus iškopusi figūra, o Adjani pavardę jau retai kas beprisimena. Ją rodanti pagrindiniame vaidmenyje 2002 metų „Atgaila“ tarsi visa sumontuota iš užgesusių žvaigždžių - niekas nebeprisimena nei Sami Frey, kadaise „Anželikoje ir sultone“ buvusio geismingu rytiečiu, pavardės, nei talentingosios Aurore‘os Clement, nei Marios Schneider, sužibėjusios vieninteliame filme, bet kokiame - „Paskutinis tango Paryžiuje“! O čia visi jie vėl ekrane - prašom.
Nesakau, kad ansamblis - vienintelis dalykas, dėl kurio į „Atgailą“ verta atkreipti dėmesį. Ne, tai feministiškai nusiteikusios režisierės Laetitios Masson darbas, jis varijuoja fatališkos moters (aš sakyčiau - tiesiog avantiūristės, bet režisierei tai labai nepatiktų) motyvą, piestu stodamas už tas, kurios priešinasi tradiciniam buržuazinės žmonos vaidmeniui. Verčiau griauti vyrų likimus, užtat kokia spalvinga bus biografija. Lietuvių feministėms pažiūrėti tiesiog privalu.
Pirmadienis
Jau XXI amžiaus, bet daugiausia vidutiniškų filmų diena. O ir patys amžiai nelabai prasmingai painiojasi ekrane, kaip fantastinėje komedijoje „Keitė ir Leo“ (1 Baltijos kanalas, 11.15 val.), kurioje dabartinė dalykiška moteris susiduria su kažkokiu 1870 metų galantišku hercogu. Juostos reklama tikina, kad tai būtų ideali pora, jeigu jie gyventų vienu laiku, bet kažkaip abejotina... Ne, paprasčiausiai nesvarbu: būtų nebūtų.
Rodydama futbolo pakerėtą 18-metę indų merginą filme „Smūgiuok kaip Bekhemas“ (dėmesio: tai kabelinės televizijos, kuriomis tikėti reikia atsargiai, 21.05 val.), jos tautietė režisierė Gurinder Chadha turbūt išsiduoda dėl kažkokių savų nerealizuotų kompleksų. Apie filmą galiu papasakoti tik realiai atsitikusį anekdotišką įvykį: premjera įvyko dieną po to, kai tikrasis, garsusis Backhamas čempionų lygos žaidynėse susilaužė koją, gerbėjai pervardijo juostą „Laužyk kaip Bekhemas“, ir komercinė sėkmė buvo garantuota.
Prisipažinsiu, tik „viena akimi“ žiūrėjau prabangų kostiuminį Italijos, Liuksemburgo, Portugalijos epą „Didžiosios paslaptys“ (TV1, 21.00 val.), originale vadinamą „Slapta kelione“, nors inkvizicijos laikais kilusi beprotiška idėja visus žydus pakrikštyti, buvo modifikuojama (pavyzdžiui: visus žydus sunaikinti) dar ne vieną šimtmetį. Gaila, eretikų problema, kuri, iš visko panašu, iškils ir naujam Romos popiežiui tvarkantis, ekrane suniveliuojama, lieka gražūs Venecijos vaizdai, nuostabūs kostiumai. Kad į istorinę praeitį įmanoma pažvelgti ir efektingai, ir rimtai, rodo iš anos savaitės kartojamas Ridley Scotto „Gladiatorius“ (TV3, 12.05 val.).
Gana elementariai juokinga australų komedija „Ispanė“ (BTV, 22.15 val.), rodanti kitataučių adaptavimosi specifinėje Australijoje sunkumus. Audringo temperamento Lola (Lola Marceli) ir jos duktė Liučija (Alice Ansara) kimba į svetimą nesuvokiamą gyvenimą visai narsiai. Tačiau iš tokių egzotiškų geografinių aljansų labiau nusisekė Argentinos, Ispanijos ir Urugvajaus filmas „Paskutinis traukinys“ (5 kanalas, 19.15 val. ir kitądien, 13.00 val.). Vietinį Urugvajaus miesto reliktą - senovinį lokomotyvą - parduoda į JAV kaip rekvizitą Disney studijai; seni ir maži originalaus kūrinio herojai padarys viską, kad taip negražiai neatsitiktų. Kanalas rodo Diego Arsuagos filmą su rubrika „Geras kinas“ ir tame nėra jokio reklaminio triuko: tik prisiminkime, kaip maloniai žiūrėjome naująsias geras Pietų Amerikos juostas („Viskis“, „Šuo Bombonas“ ir kt.) per „Kino pavasarį“.
Antradienis
Beveik nėra, apie ką ir rašyti, - tegul net keiksnojant. Tiesa, pasikeikti įmanoma dėl labai jau neprofesionalios, paskubomis sumestos Honkongo aktoriaus ir net režisieriaus Andy Lau (jo vaidmenų sąrašas greit peržengs 150, o kur dar prodiuserio, režisieriaus veikla!) fantastikos „Specialusis agentas“ (1 Baltijos kanalas, 11.15 val.) su visokiais primityviausiais ateiviais. „Žmonės juodais drabužiais“, kur jūs, jūsų dalykiškumas ir, svarbiausia, humoras? Kaip meno kūrinys ne ką geresnė ir amerikiečių televizinė šeimyninė melodrama „Dvigubas mano vyro gyvenimas“ (5 kanalas, 19.15 val.).
Šiek tiek (reliatyviai) praskaidrina horizontą retro drama „Spalio dangus“ (TV3, 23.15 val.), prisimenanti tuos laikus, kai visas pasaulis išmoko rusišką žodį „sputnik“, o kažkur Amerikos gilumėlėje jaunas angliakasio sūnus, simboliniu Homero vardu (Jake‘as Gyllenhaalas), tiesiog pamišo dėl raketų ir susirado tokių pat, kaip ir jis, draugų. Gera atmosfera, geri aktoriai: be pagrindinio, tuomet, 1999-aisiais, dar niekam nežinomas Chrisas Cooperis, Davido Lyncho išgarsinta Laura Dern.
Bet gražiausia dienos dovana - senosios lietuvių dokumentikos klasikiniai puslapiai: komentaro nereikalaujančios Roberto Verbos „Šimtamečių godos“, Almanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą“, užfiksavęs Vilnių dar, laimė, be Valdovų rūmų, Algirdo Dausos „Ten, už durų“ - apie Panevėžio teatrą, Juozą Miltinį, apie patį meno gimimo procesą. Šis Retrospektyvos (LTV2, 20.00 val.) puslapis vyresnį žiūrovą nuteiks nostalgiškai, o jo vaikus, kuriuos tokia proga ir surištus vertėtų pasodinti prie televizoriaus, tikrai nustebins, privers daug ką kiek kitaip vertinti.
Trečiadienis
Šiandien repertuaruose - dar liūdnesnis vaizdas.
Ramia širdimi galiu parekomenduoti tik du filmus. Melodramą iš Clinto Eastwoodo ciklo „Medisono grafystės tiltai“ (TV1, 21.00 val.). Kad ir ne visuomet išvengdamas atvirų sentimentų, meistras sumaniai struktūruoja jau nebejaunų žmonių atsitiktinio susitikimo, peraugusio į meilę, istoriją. Tuos žmones subtiliai portretuoja pats režisierius ir Meryl Streep. Keturioms dienoms ir naktims pravažiuojantis fotografas (Eastwoodas) įeina į italės Frančeskos (Streep), po Antrojo pasaulinio karo atvykusios su vyru į Ajovą, gyvenimą, bet tos trumpos dienos - kaip palaima. Reikšminga, kad jausmas nesibaigia su herojų mirtimi; šio įvykio aprašymas, paliktas trijuose sąsiuviniuose, pakeis ir jau seniai suaugusių Frančeskos sūnaus ir dukros gyvenimus.
Nuostabią „naujosios bangos“ kūrėjo Francois Truffaut dramą „Švelni oda“ rodo „Elito kinas“ (LTV, 23.10 val.). Stiuardesės (gana greitai po to žuvusi Catherine Deneuve sesuo Francoise Dorleac) ir rašytojo (Jeanas Desailly) visiškai, atrodytų, banalus romanas baigiasi tragiška atomazga. Ir apskritai šis nepakankamai įvertintas Truffaut kūrinys primena lyrinį eilėraštį, kuriame viskas tiek švelnu bei trapu - atrodo, prisilytėsi, ir subyrės. Siužete taip ir atsitinka... Eastwoodo filmas apie meilę datuotas 1995 metais, Truffaut - net 1964-aisiais, tačiau abu jie visai nėra pasenę; pažįstu gausybę žiūrovų, kurie vertina ir ilgisi būtent tokio paprasto ir emocingo kino.
O gal ir visai neblogai, kad kiti dienos filmai - už konkurencijos ribų. Taip geriau išryškėja vertingieji.
Ketvirtadienis
Nors Choderlos de Laclos „Pavojingi ryšiai“ 9-ojo dešimtmečio pabaigoje buvo net dusyk ekranizuoti, abu filmai tiek skirtingi ir meistriški, kad vienas kuris neužgožė kito, abu juos mielai prisimeni bei žiūri ir dabar. Kalba apie Stepheno Frearso to paties pavadinimo juostą ir Milošo Formano „Valmoną“, kurį galima ir vėl pamatyti (LNK, 22.40 val.).
Žinoma, kadangi Frearsas metais aplenkė Formaną, pastarajam teko kurti juostą ne Holivude, o prancūzų ir anglų pastangomis, atsisakant kai kurių išloštinų garsiojo „laiškų romano“ siužetinių linijų. Ekrane - rafinuoto, kurtuazinio Paryžiaus XVIII amžiaus pabaiga, o subtilus aukštuomenės intrigų ir jaunystės atviraširdiško naivumo santykis parodytas su dar iš čekiškų Formano juostų atmintinu švelniu humoru. „Valmonas“ lyg „jaunesnis“ už Frearso darbą visomis prasmėmis: didįjį lovelasą Valmoną kuria tada visai jaunas Colinas Firthas (ir šiandien kino ekranuose rodomoje biografinėje dramoje „Mergaitė su perlo auskaru“, vaidindamas tapytoją Vermeerą, jis nėra senas), o didžiosios intrigantės markizės de Mertej vaidmeniu kine dar tik debiutavo Formano atrasta Annette Bening. Filmas prasmingai rodo žmonių, sutikusių su visuomenės primestomis žaidimo taisyklėmis, degradavimo raidą: jie niekada nebebus laisvi, laisviausias „Valmone“ paradoksaliai tampa tas, kuris žūva dvikovoje.
Ekrane - kelios neblogos komedijos: prancūzų „Paleistuvis“ (TV11, 18.00 val.), iš Vincento Perezo padaręs... irgi XVIII amžiaus prancūzų mąstytoją ir laisvamanį Denis Diderot, rusų - nors režisavo gruzinas Georgijus Šengelaja - juosta „Sukčiai“ (5 kanalas, 19.15 val. ir kitądien 10.00 val.), gana šmaikščiai pasakojanti, kaip sovietijos piniginės reformos įgalindavo įvairias finansines aferas. Beprotiškai žiaurią, nors ir meistrišką, netikėtą japonų juostą „Kino bandymai“ (TV1000, 21.00 val.) greičiausiai ne taip seniai jau esate matę.
Tiems, kurie žiūri ne kabelinę, o palydovinę televiziją, bus tikrai įdomu įsitikinti, kuo gi toks geras amerikiečių režisieriaus Guso Van Santo „Dramblys“ (RenTV, 23.00 val.). Mat dėl jo, 2003-aisiais apdovanoto Kanų „Auksine palmės šakele“, tuo buvo nustebintas net pats autorius, kilo skandalas: prizas skirtas tik tam, kad jo nereikėtų atiduoti kur kas stipresniam, novatoriškam, filosofiškam Larso von Triero „Dogviliui“. O „Dramblys“, patraukiantis kai kuriais formos ieškojimais (kino kamera, kaip šnipas bekraštėmis panoramomis slankiojanti paskui moksleivius mokyklos koridoriais), tik konstatavo nepaaiškinamą augančios kartos žiaurumą, bet jo šaknų giliau taip ir neišanalizavo.
Penktadienis
Ir vėl - be galo, be krašto rodomas erotinis „Esminis instinktas“ (BTV, 21.20 val.) arba Roberto Altmano detektyvas „Imbierinis žmogus“ (Tango TV, 22.00 val.), kurį per pastaruosius mėnesius randu dešimtis sykių.
Vakar, ketvirtadienį, Vilniuje pasibaigė Penktoji lenkų filmų savaitė, o LTV, tarsi prasmingai ją pratęsdama, šiandien rodo dar vieną apynaujį kaimynų filmą, tiesiai šviesiai pavadintą „Myliu Gosią“ (LTV, 22.10 val.). Ką gi, jei Gosia - pati Katarzyna Figura, kaip parodė du savaitės filmai, įžengusi į savo kūrybinės brandos bei asmeninio žavesio apogėjų, populiariojo Cezary Pazuros personažą visai įmanoma suprasti. Priimtinas ir amerikiečių „Daktaras“ (TV3, 22.25 val.) su nepakartojamu Williamu Hurtu. Nesunku įsivaizduoti, kad nors filmas dramatiškas, jo herojus medikas pats suserga vėžiu, problema sprendžiama taip, kad daugeliui žiūrovų, ant savo kailio patyrusių medikų neprofesionalumą, chamizmą, godumą, abejingumą (čia aš - deja, apie mūsų krašto dažnas realijas), žiūrint juostą greičiausiai kils ir piktdžiugiško atspalvio emocijos.
Pabaigoje - į praeitį, bet ne klasikinę, veikiau komišką. TV1 kanalas atkapstė, kad Robertas Zemeckis karjeros pradžioje buvo linkęs ne tiek į „Atgal į praeitį“ tipo optimizmą, bet ir į visai juodo atspalvio humorą. Tokia jo 1980 metų komedija „Pavažinėtos mašinos“ (TV1, 21.00 val.). Įdomu, kad brolius dvynius Rojų Fuką, prekiaujantį senais automobiliais, tačiau besibraunantį į politiką, ir jo konkurentą Liuką Fuką šmaikščiai vaidina tas pats Jackas Wardenas. O kur dar tikras sukčius pardavėjas Rudis (Kenas Russellas), savo interesais bandantis net nuslėpti boso mirtį. Įdomių tipų kompanija!
Tik kaip kuriozą šiandien įmanoma žiūrėti dar daug senesnį (1949-ieji) sovietų antiamerikietišką filmą „Susitikimas prie Elbės“ (12.40 val.), kurį archyvuose rado beprasmiškas „TV Centr MOM“ kanalas. Matyt, tai vis artėjančios gegužės 9-osios šventimo isterijos simptomai. Tipiškas šaltojo karo produktas, kuriame net nuolatinė sovietų kino stachanovietė ir šiaip etatinė superteigiama herojė Liubovė Orlova paaukota šventai konfrontacijos idėjai ir vaidina amerikiečių šnipę. Ir juokinga, ir šiurpu. Žymint bendrą pergalę reanimuoti tokį neapykantos seilėmis tykštantį filmą?! Ko tada laukti toliau?
