Ar labai konkuruos TV programos su tebežydinčiu „Kino pavasariu ‘06“? Ne, nes pastarajame irgi pasitaiko vidutiniškumo.
Šeštadienis
Kažkokia labai egzotiška diena. Ir žanrų, ir šalių įvairovės prasme.
Gal labiausiai nuspėjama amerikiečių veiksmo drama su vis dar mūsų televizijų tebemėgstamu Clintu Eastwoodu (pirmadienį – dar vienas jo vaidmuo) – „Ugnies linijoje“ (TV3, 20.30 val.). Jis čia specialusis agentas, populiarus tiek, kad jau ir persekiojamieji ima jį pažinti. Kur kas smagiau matyti agentę Nataliją Andreičenko. Būtų sau sėdėjusi Rusijoje, vaidinusi visokias Meres Popins ir toliau, o čia – ištekėjo už Maximilliano Schello, išdūmė į Vakarus, filme „Aurora. Operacija „Likvidavimas“ (LNK, 1.25 val.), nusitvėrusi svetimą lėktuvą, lekia bombarduoti Baltųjų rūmų. Gražu, kad LNK pataupė šį šlagerį balandžio 1-ajai. Jam čia – pati vieta, nors kurta neva iš rimtųjų ir gal kokia JAV namų šeimininkė tikrai patikėjo ir bauginosi...
Kadaise, dar 1987 metais, visame pasaulyje sėkmę turėjo amerikiečių jaunimo muzikinis filmas „Purvini šokiai“ su Patricku Swayze’u ir Jennifer Gray. Šiandien rodoma nauja panašaus pavadinimo juosta „Purvini šokiai. Havanos naktys“ (LTV, 18.10 val.), kaip matot, sukonkretina vietą, o dar ir laiką: jauna amerikietė į Kubą atvyksta kaip tik Castro revoliucijos išvakarėse, per trumputį laiką spėja ir vietinių šokių pramokti, ir užmegzti romaną. Ekrane jauti ir brizo šviežumą, ir Havanos naktinių barų tvankumą. Bet revoliucija veja užsieniečius lauk. Ar Keitė važiuos namo, kur jos laukia aprūpintas gyvenimas, ar taip ir liks neaiškaus likimo saloje?
Iš Kubos – į kitą egzotišką ir revoliucingų nuotaikų šalį Kiniją, tiesa, dar senąją, mus veda drama „Moterų paviljonas“ (TV3, 22.55 val.). Moterų galimybės čia dar labai suvaržytos ir herojės madam Vū romanas su užsienio misionieriumi tėvu Andrė (Willemas Dafoe), aišku, smerktinas. O dabar – džiaukis emancipacija: pagrindinio vaidmens atlikėja Yan Luo net pratęsė rašytojos Pearl S. Buck tradiciją ir pagal jos romaną sukūrė šio spalvingo filmo scenarijų.
Pabuvę įvairiuose žemynuose, galime ramiai grįžti į senutę Europą, ir dar kartą – jei yra ūpo – pasižiūrėti švedų „černuchą“, įkvėptą autentiškos lietuvaitės nelinksmos istorijos „Lilija amžinai“ (BTV, 20.50 val.), pabūti tarp naivių vaiduoklių vokiečių „Šešėlių slėnyje“ (5 kanalas, 24.00 val. ir ketvirtadienį, balandžio 6 d., tuo pačiu bauginančiu metu), apie kuriuos kai kurie interneto korespondentai spėlioja, ar tik juos ne koks pirmakursis išgalvojęs. Taigi ne, mažo miestelio aplinka, vokiška mistika visuomet klestėjo dar germanų folklore. Nors filmas „Rob Rojus“ (LNK, 21.05 val.) ir amerikiečių, jame neblogai parodyta senovės Škotija, garbingojo Robo – Liamo Neesono nuotykiai, ir apskritai ištaisyta neteisybė: kiti vaikystėje taip mėgti Walterio Scotto romanai „Aivenhas“ ar „Kventinas Dorvardas“ ekranizuoti jau ne kartą, o iki šio kinas prisikapstė tik 1995 metais.
Visas tas egzotiškas mūsų kino klajones į vienumą gražiai tarsi susieja Jimo Jarmuscho novelių juosta „Naktis Žemėje“ (ukrainiečių STB, 0.15 val.). Nors čia herojai – naktiniai taksistai, o veiksmas irgi šokinėja iš Niujorko į Paryžių, iš Romos į Helsinkį, autorius švelniai įtikina, kad ne taip jau baisiai svarbu, kur esi užgimęs. Visur, girdi, apstu keistuolių, vadinasi – savosios kraujo grupės žmonių. Visur, jei tik norėsi, įstengsi surasti giminingą sielą.
Sekmadienis
„Kino pavasaryje ‘06“ lankėsi (bet tik lankėsi, daugiau jo nebėra ir nebus) puikus epinis Taivano režisieriaus Hou Hsiao-hsieno kūrinys „Trys epochos“. Tarsi atsidusdamas šia proga, BTV kanalas šiandien demonstruoja truputį ankstesnį savito menininko filmą „Tūkstantmečio mambo“ (22.05 val.).
Ta pati ne vien efektinga, bet ir gera aktorė Shu Qi, suvaidinusi net tris skirtingas kinų moteris „Trijose epochose“, ir čia kuria pagrindinį Vikės vaidmenį. Jos palankumo siekia patikimas pilietis, tikras vyras, tiesa, mafijozas. Bet heroję vis tiek labiau traukia, sakytume, tikras piemuo, kuris chamiškas ir pavydus kaip reta, kuris kiekviena proga išstudijuos jos rankinuko turinį. Mambos ritmu besirutuliojanti trio istorija turi visus naujojo tūkstantmečio ne vien išorinius, bet ir psichologinius bruožus, kurie dar ne per seniausiai būtų pasirodę keistoki.
Ir romantikos, ir psichologizmo pakanka švedo Lasse Hallstromo Amerikoje statytose „Sidro namų taisyklėse“ (LTV, 21.00 val.). Tik aplinka kitokia – Antrojo karo išvakarės, pats karas, tad ir bręstančių tomis sąlygomis jaunuolių psichologija kiek kita. Romantine nuotykių komedija LTV2, vis surandantis kažką retesnio, vadina klasiko Johno Hustono ne visai klasišką – nors čia net Humphrey Bogartas vaidina – filmą „Pergudrauti velnią“ (18.00 val.); kad ir keista, šį avantiūrinį pasakojimą itin gadina menkų galimybių moterys aktorės Jennifer Jones ir, deja, Gina Lollobrigida, didele meistre niekad ir nebuvusi. Kiek labiau klasiką primena britų juosta „Folksas“ (TV3, 22.40 val.), kurioje Jamesas Masonas ir būsimasis Džeimsas Bondas – Rogeris Moore’as – kuria patyrusius jūrų vilkus. O iš mūsų televizinės klasikos – 1988-aisiais statyto „Viliaus Karaliaus“ pagal Ievos Simonaitytės romaną pirmoji dalis (irgi LTV2, 20.05 val.; kartojama penktadienį, balandžio 7 d., 22.10 val.).
Jau pačia tikriausia kino klasika pakvimpa nuo Marilyn Monroe, taip pamėgtos ukrainiečių STB kanalo (22.00 val.), ir Yves’o Montand’o suvaidinto bei sudainuoto smagaus miuziklo „Pasimylėkime“. Tokia, tik visai kito – trilerio – žanro ir Alfredo Hitchcocko nemarusis „Psycho“. Gaila, kad „TangoTV“ veikėjai neskaito „Omni.lt“, nes kartą esu jau rašęs: išversti pavadinimą ne „Psichoze“, o „Psichopatu“ (22.00 val.) – žiauri Hitcho, kurio juostoje kaip tik esi verčiamas iki galo abejoti, ar nusikaltėlis vyras ar moteris, išdavystė. Dabar, viską žinant iš anksto, filmo galima ir nežiūrėti. Na, ką gi, ponai, jeigu jums nesvarbūs jūsų pačių reitingai...
Čia galima dar prisiminti prancūzų menininko Jeanno Beckero, tęsiančio savojo tėvo, irgi režisieriaus Jacques’o, šeimynines tradicijas, „Elizą“ (RenTV Baltic, 23.10 val. ir antradienį, balandžio 4 d., tuo pačiu laiku). Tiesa, tėvas mėgo paprastų paryžiečių istorijas, o sūnui būtina kriminalinė fabula, kurią jis, beje, moka labai gerai psichologiškai motyvuoti. Ar angeliškoje Vanessoje Paradis-Elizoje nuspėtum jau nuo vaikystės kunkuliuojant keršto audras, neapykantą visam pasauliui?
Kadangi šiomis dienomis Rusija švenčia aktoriaus, režisieriaus ir (atrodo, jau tik buvusio) politiko Sergejaus Govoruchino jubiliejų, 1 Baltijos kanalas rodo ir filmą apie jį, kadaise su Vladimiru Vysockiu sukūrusį populiariausią sovietų serialą „Susitikimo vietos pakeisti negalima“, pavadintą personažų vardais – „Žeglovas, Šarapovas, Govoruchinas“ (12.15 val.), ir kviečia į Govoruchino naujausio filmo „Ne vien tiktai duona...“ (20.50 val. ir kitądien 12.45 val.) premjerą. Tai buvusio prokuratūros darbuotojo Vladimiro Dudincevo to paties pavadinimo romano, 1956 metais sukėlusio baisų pjudymą, ekranizacija. Anų laikų išradėjas knygoje ir filme susiduria su nomenklatūrine sovietų sistema. Filmas autentiškas, tam tarnauja net nespalvota juosta, puiki Vladimiro Suchorukovo vaidyba. O vis dėlto S. Govoruchinui geriau sekasi statyti žanrinį kiną, melodramas ir detektyvus.
Pirmadienis
LTV2, ištikima savo principui, kuris, tikėkimės, nesubyrės pernelyg greitai, teikia mums vienintelę (ir paskutinę?) galimybę pamatyti, kaip pasaulio žymieji kinematografininkai atsiliepė į rugsėjo 11-osios tragediją Amerikoje. Kino novelių almanachas vadinasi „Rugsėjo 11, 11 minučių, 9 sekundės ir 1 kadras“ (LTV2, 22.10 val.). Nors pavienes vaidybines noveles statė tokie meistrai, kaip Claude’as Lelouchas, Sohei Imamura, Kenas Loachas, indė Mira Nair, amerikietis Seanas Pennas, Izraelio atstovas Amosas Gitai ir kiti, išėjo greičiau dokumentas – kaip per tuos dar tik metus, prabėgusius nuo įvykio, net garsūs meno žmonės nepajėgūs viso to apibendrinti, kokia jų protuose sumaištis. Ir tai ne kritika, tai natūralu.
Natūralu, Venecijos kino festivalyje, kur almanachas buvo pirmąsyk pademonstruotas, jį savo prizu apdovanojo UNESCO. Bet tai prizas greičiau už operatyvumą, nes novelės dar negalėjo kaip reikiant susikristalizuoti, o kai kuriose (egiptiečio Youseffo Chahine’o epizode) pasigirsta ir labai diskutuotinų gaidų. Vis dėlto tai žiūrėtina.
Šiandien – dar ir geriausias Holivudo meistro Joelo Schumacherio filmas „Žlugimas“ (BalticumTV, 21.15 val.), kuriame anksti prieš rugsėjo 11-ąją (filmas 1993 metų) pastebėta nepaprasta šiuolaikinio žmogaus psichologinė egzistavimo įtampa, nuolatinis stresas, dažnai peraugantis į nusikalstamą veiksmą. Mieliau pramoginėse juostose besifilmuojantis Michaelas Douglas sukūrė nepamirštamą dar ne bepročio, bet netoli tos būsenos esančio žmogaus paveikslą.
„Kosmoso kaubojai“ (TV1, 21.00 val.), kad ir pastatyti bei suvaidinti Clinto Eastwoodo ir vadinami drama, daro greičiau komišką įspūdį, nes čia surinkti visi Holivudo veteranai, vaizduojantys buvusius kosmonautus, užslėpusius nepalankumą jiems skristi neleidusiai JAV vyriausybei ir dabar padedantys... rusams. Nors gal tai ne taip jau ir komiška, kad imperijos – mažų nacijų sąskaita – visuomet susitars.
Atvira ir iš tikrųjų labai linksma komedija – tai Botsvanos režisieriaus Jamie Uyso sukurta juosta „Tikriausiai dievai išprotėjo“ (STB, 20.00 val. ir kitądien 9.30 val.). Kaip šaunu, kaip Pietų Afrikos realybė regima ne kokio ateivio akimis, o tarsi iš vidaus. Gal „variagas“ režisierius dėl kokio paiko politinio korektiškumo ir būtų pabūgęs rodyti mažaūgį bušmėną, tuščią kokakolos skardinę traktuojantį kaip nepaprastą ir nepaaiškinamą pavojų. O čia daro savas žmogus ir jis sočiai turi autoironijos.
Antradienis
Pamačius britų garsią dramą „Vera Dreik“, įrodžiusią, kad ir apie tokius proziškus dalykus kaip abortai įmanoma kalbėti meno kalba ir net dramatiškai, jau nebeįmanoma toleruoti analogiškos medžiagos televizinės juostos „Lemiamas balsas“ (TV1, kažkodėl 9.00 val.), nors pagrindinį vaidmenį kuriantis Andy Garcia – gabus aktorius. Lygiai taip pat nežinančiam visų golfo žaidimo niuansų (o aš kaip tik ir priklausau tiems tamsuoliams), sunku tinkamai net suvokti „Skardinio puodelio“ (BTV, 21.30 val.; kartojama penktadienį, balandžio 7 d., 12.50 val.) konfliktų ištakas; lieka žavi, kad ir monotoniška dar nepasenusio Kevino Costnerio baltadantė šypsena.
Įspėsiu, kad „Laimingoji Kuba“ (TV3, 23.10 val.) apie senuką gitaristą – ne vaidybinis filmas, o muzikinis dokumentinis, – keistokas, bet mielas žanras, išpopuliarėjęs po Wimo Wenderso statytos juostos „Buena Vista Social Club“, kur buvo atskleistos ir autentiškos Kubos džiazo muzikantų dramatiškos biografijos, ir pilna geros muzikos.
Kadangi šiandien filmų negausu, atkreipsiu besidominčių kino istorija dėmesį į dvi tokias juostas (laidas). „A. Dovženkos amerikietiškoji tragedija“ (RTR Planeta, 22.20 val.) primena nešlovingą pasaulinio garso ukrainiečių menininko kūrybinės biografijos puslapį, kai jis 1949 metais, „partijos ir vyriausybės“ palaimintas, kūrė šaltojo karo laikų dvasią labai atitinkančią antiamerikietišką vaidybinę juostą „Sudie, Amerika“. Būdinga, kad rusų TV kanalas tai prisimena šiandien, kai niekam ne paslaptis keisti Rusijos ir Ukrainos santykiai. Kita laida – „Moteris su charakteriu“ (TVC International, 19.05 val.) – primena buvusią Vilniaus rusų dramos teatro aktorę Eliną Bystrickają, vėliau sužibusią kino padangėje, kūrusią „Tykiojo Dono“ Aksinją.
Trečiadienis
Nieko ypatingesnio. Kanalai „XXI Vilsat“ ir „XXI Mikrovisata“ kaip broliai dvynukai tuo pačiu metu (9.00 ir 17.00 val.) demonstruoja vokiečių dramą (melodramą?) „Aimė ir Jaguaras“, kurios antifašistinis patosas yra greičiau deklaruojamas ir yra lyg vaizdingas fonas nemažiau vaizdingai, kad ir kvailokai, lesbietinės meilės istorijai. Apie naują, 2009 metais atsirasiantį narkotiką ir tas kovas, kurios dėl jo užvirs, pasakoja gana naujas ir gana pakenčiamas japonų trileris „Raumenų karštligė“ (BTV, 21.30 val.).
Prancūzų grynai populistinis filmas „Marijus ir Žanetė“ (LTV, 23.25 val.) apie „mažuosius žmones“ tinka „Elito kinui“ kaip karvei balnas. Tiesa, 1997-aisiais į režisierių Robertą Guediguianą žiūrėjo kaip į tikrą prancūzų kino viltį, bet po to ėję metai (kaip ir mūsų matytas jo vėlesnis filmas „Mari-Žo ir dvi jos meilės“) tokius pernelyg optimistinius lūkesčius išsklaidė. Vieną kartelį pasižiūrėti įmanoma, bet pasimiršta staigiai.
1983-aisiais, sukūrimo metais stiprus atrodė biografinis filmas, labiau skirtas, tiesa, pačiai teroro šaknų analizei Andrzejaus Wajdos „Dantonas“ (TVP1, 1.05 val.), bet ar jis laiko bandymą įveikė, pasakyti sunku. Tuomet, prisimenu, įspūdį darė ir pagrindiniai aktoriai – prancūzas Gerard’as Depardieu vaidino Dantoną, o lenkas Wojciechas Pszoniakas – Robespjerą, ir stropi, tapybiškai atkurta XVIII amžiaus pabaigos Prancūzijos atmosfera.
Ketvirtadienis
Šiandien BTV rodo dvi komedijas – vieną nejuokingą, o vieną labai. Pirmoji – rusų naujas „Bulvarinis romanas“ (20.20 val.), medžiaga pasirinkęs knygų leidėjų aplinką, bet, deja, pats ne ką nutolęs nuo bulvariškumo. Antroji – greičiau net tragikomedija. Ji vadinasi „Virtuvės istorijos“ (BTV, 13.30 val.), ją kūrė šiandien žymiausias norvegų režisierius Bentas Hameris, dar pastatęs puikius „Kiaušinius“ ir per „Scanoramą ‘06“ Vilniuje rodytą diskusinį „Faktotumą“. Šįkart komedijos medžiaga – grynai absurdo humoras, kylantis iš buities, jos mokslinių ir pseudomokslinių stebėjimų. Taigi ir skandinavams (o filmas statytas ir norvegų, ir švedų) kartais pavyksta nudžiuginti specifiniu humoru.
Žinoma, gero, kandaus, rafinuoto humoro visada tikiesi, titruose išvydęs amerikiečio Roberto Altmano pavardę. Dažniausiai neapsigauni. Taip ir su šiandienine Altmano juosta „Žaidėjas“ (LNK, 22.40 val.), net mažiausiems epizodėliams surinkusio garsias žvaigždes, o pagrindinį Melą patikėjusį gana standartizuotos išorės, bet geram autoironiškam aktoriui Timui Robbinsui. Jis čia kuria svarbų Holivudo bosą, lemiantį, ar scenarijus bus paleistas į gamybą. Dažnai herojus priverstas atmetinėti kitų kūrybą, užtat ima gauti grasinančių raštelių, pats įsivelia į kriminalinę istoriją, ir, Gretos Schachi padedamas (nors pagal logiką jos herojė kaip tik turėtų elgtis priešingai), bando kažkaip vėl išplaukti.
Galima „Žaidėją“ vadinti „juodąja komedija“, galima – satyra, negailestingai išsityčiojančia iš amerikiečių kino verslo aplinkoje klestinčių papročių. Esmė nuo to nepasikeis, malonumo, kaip dažniausiai būna su Altmano filmais, manau, turėsite nemažai.
O kad jau pradėjau minėti net laidas apie kiną, negaliu bent žodelio neištarti ir apie dokumentinę juostą „Liusia“ (1 Baltijos kanalas, 22.00 val.), pasakojančią apie ne tokį jau lengvą ir paprastą, kaip gali pasirodyti iš šalies, o kaip tik labai klaidų, pareikalavusį didelių valios pastangų kūrybinį aktorės Liudmilos Gurčenko kelią, kontrastingai šviesią jo pradžią.
Penktadienis
Tas pats 1 Baltijos kanalas šiandien rodo dar vieną premjerą – kamerinę Konstantino Chudiakovo dramą „Aukštutinėje Maslovkoje“ (22.25 val.), kurios šiuolaikinis rusų žiūrovas, demoralizuotas visokių „Bumerių-2“ (sako ir Lietuvoje, tiesiog kino salėse, per šio provokuojančio filmo seansus kyla muštynės), nenori kaip pernelyg kultūringos. Nei tau specialiųjų efektų, nei snukių talžymo, nei „9-osios kuopos“ klipinio nacionalizmo.
„Taikiau filmą mąstančiam, gal net kiek senamadiškam žiūrovui“, – sako K. Chudiakovas. Jo istorijos herojai – inteligentai: 90-metė skulptorė (Alisa Freindlich parodė tikrą aktorinį ir moterišką žygdarbį, šitiek metų sau prisidėjusi) ir 35 metų, bet naujojoje Rusijoje jau sužlugdytas gabus teatro režisierius (Jevgenijus Mironovas). Skulptorės dirbtuvėje Aukštutinėje Maslovkoje jis, net buto neužsidirbęs, ir prisiglaudžia. Kartėlio kupinas filmas imponuoja psichologiniais niuansais, nelinksmais menininko dalios apmąstymais.
Visai kitokio pobūdžio juosta – „Mambo karaliai“ (BalticumTV, 21.30 val., o broliukai „XXI Vilsat“ ir „XXI Mirovisata“ – abu 9.00 ir 17 valandomis). Vėl kubiečiai, kurių šią savaitę televizijos ekranuose įtartinai daug, bet vieną brolių, bandančių daryti muzikinę karjerą Amerikoje, tiesa, vaidina dar jaunas, tik pirmą vaidmenį angliškai kuriantis – nors gimtinėje filmavosi jau 30-yje juostų – ispanas Antonio Banderas. Pagal Pulitzerio premija apdovanotą Oskaro Hijueloso romaną filmas pastatytas tikrai kinematografiškai, kone mambos ritmu, bet, kaip man atrodo, verčiau nepainiokit jo su sekmadienine panašaus pavadinimo Taivano juosta („Tūkstantmečio mambo“), ana vis tiek geresnė.
Keistas atvejis – kita amerikiečių drama „Mano svajonių Afrika“ (TV3, 21.35 val.), kurioje, tiesa, egzotiškame fone pasirodo pati Kim Basinger, bet kuri, pastatyta dar 2000-aisiais, taip ir liko paskutiniu režisieriaus Hugh Hadsono filmu, nors pats kūrėjas gyvas ir sveikas. Per karjerą pastatęs tik vieną tikrai reikšmingą kūrinį „Ugnies vežimai“ (1981), šis menininkas dirba labai retai ir nelygiai, kaip ir šį kartą. Užtat jauna ir žavinga (dabar – tik žavi) unikalios nosytės savininkė Barbra Streisand, komedijoje „Kiaurą naktį“ (TangoTV, 22.00 val.) vaidinanti svetimą žmoną, suteikia daugybę nemalonumų pretenduojančiam į jos širdį Gene’o Hackmano personažui, užtat mums – galybę satisfakcijos. Juoktis sveika, nepamirškite to!
