Radikaliais nacionalistiniais pareiškimais pagarsėjęs Mindaugas Murza steigia naują politinę partiją – „Lietuvių tautos sąjungą“ ir neslepia ambicingų planų, kad ji artimiausiuose Seimo rinkimuose išsikovos vietą savo frakcijai, o 15 metų laikotarpiu perims šalies valdymą. Partiją ketinama įregistruoti dar iki šių metų pabaigos.
Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA, pristatydamas kuriamos politinės jėgos programą, M. Murza pabrėžė, jog pastaruoju metu jo ir jo organizacijų nesireiškimas viešumoje buvo sąmoningas veikimas kuriant „Lietuvių tautos sąjungą“.
„Šita organizacija kaip politinė partija steigiama su tikslu dalyvauti būsimuose rinkimuose. Tačiau aš asmeniškai netrokštu valdžios. Jokiuose būsimuose rinkimuose asmeniškai nedalyvausiu. Šitą aš pažadu, kad bet kokios kalbos, jog partija steigiama, nes Mindaugas nori į Seimą, yra neteisingos. Asmeniškai darysiu viską, kad į šitą partiją įstotų kiek įmanoma geresnių žmonių, išmintingų, sąžiningų ir drąsių, kurie galėtų įgyvendinti didingas šios partijos idėjas. Taigi dar kartą pabrėžiu, jog organizacijos vadovas netrokšta valdžios dėl valdžios“, – sakė M. Murza.
Pats partijos steigėjas teigė, jog šiuo metu partijos ideologinį branduolį sudaro 12, tačiau pageidavimą prie jos prisijungti jau išreiškė dar beveik 100 žmonių, kurie organizacijos gretas papildys jau kitą mėnesį, ir pabrėžė, kad politinės partijos finansavimą užtikrins patys jos nariai.
„Už kiekybę geriau visada buvo, yra ir bus kokybė. Valstybės valdymo formos, kaip „gervaldijos", mes neatsisakome, atvirkščiai, mes tą propaguosime. O tai reiškia, kad mus įpareigoja, kad šitą organizaciją jungtų geriausi žmonės, kurie dabar gyvena Lietuvoje. Ketiname savo teritorinius padalinius įsteigti ir lietuvių organizacijose užsienyje. Mūsų vizija yra po 15 metų būti valdžioje, kad žmonės, Lietuvos piliečiai, sugrįžtų į Lietuvą. Nepastikime nei Rytais nei Vakarais, lietuviai turi susikurti tą gerovę patys sau. Tad artimiausiuose Seimo rinkimuose tikimės turėti savo atstovų arba frakciją“, – kalbėjo M. Murza.
Kaip pažymi pats iniciatyvinės grupės vadovas, iki šiol jo organizacijų simbolikoje ir pavadinimuose vyravę nelietuviški simboliai keičiami „pačia geriausia, teisinga ir aiškia simbolika“ – raudonos spalvos fone pavaizduotas Vyčio kryžius.
„Apgaulės būdu į valdžią atėję Tautos išdavikai pakaitomis valdo jau 21–us metus. Jų valdymo metu suskaldyta Tauta, sužlugdyta pramonė, griaunamas žemės ūkis, žemę ketinama parduoti užsieniečiams, visai Tautai priklausantis turtas išgrobstytas ir išparduotas. Lietuva įklampinta į skolas užsienio bankams, įviliota į valstybingumą naikinančią kosmopolitinę Europos Sąjungą, vyrauja nusivylimas ir baimė dėl ateities. (...) Norėdami iš pagrindų pakeisti esamą padėtį, steigiame naują, stiprią, iš geriausių pajėgų sutelktą tautos atgimimo, Tėvynės išvadavimo bei Naujos ateities kūrimo politinę jėgą– Lietuvių Tautos Sąjungą“, – rašoma steigiamajame partijos pareiškime.
L. Bielinis: M. Murzos partija neturės populiarumo visuomenėje
Politologas ir buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Lauras Bielinis mano, kad naujoji partija neturės populiarumo visuomenėje. L. Bielinio teigimu, partijos kūrėjas nėra stiprus politikas.
„M. Murza ir anksčiau kūrė įvairias politines partijas. Tačiau ko gero dėl politinio mentaliteto, palaikymo iš rinkėjų neturėjimo ir tam tikrų struktūrų ar politinių partijų spaudimo visos M. Murzos įkurtos partijos politiniame šalies gyvenime neturėjo realios įtakos" – sakė politologas.
L. Bielinis pastebėjo, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriose kitose Europos Sąjungos valstybėse kraštutinių dešiniųjų idėjos turi tam tikrą palaikymą visuomenėje, tačiau jis nėra toks ryškus, kad atvertų kelią į politinį Olimpą.
Pasak L. Bielinio, Europa jau pasimokė iš fašizmo sukeltų kataklizmų, todėl europiečiai atsargiai žiūri į kraštutinių dešiniųjų propaguojamas idėjas.
T. Janeliūnas: kraštutiniai politikai, jau anksčiau bandę skleisti savo idėjas, neturi pasitikėjimo
Politologas T. Janeliūnas patikino, kad kraštutinės idėjos pastaruoju metu mūsų šalyje yra pakankamai patrauklios – tam tikros visuomenės grupės jomis žavisi, propaguoja viešoje erdvėje. Vis dėlto, naujoji partija gali nepatekti į Seimą, mano politologas.
„Pastebime kraštutinių idėjų populiarumą tiek Lietuvoje, tiek ir Europos Sąjungoje. Tačiau Lietuvos rinkimų istorija parodė, kad žmonės ne itin pasitiki kraštutines idėjas propaguojančiomis partijomis ir politikais. Be to, nėra socioekonominių veiksnių, kurie įtakotų gyventojų paramą šioms politinėms partijoms" – sakė T. Janeliūnas.
Politologo teigimu, mūsų tautiečiai, skirtingai nei Vakarų Europos gyventojai, yra pakankamai pasyvūs. „Žmonių pasyvumą įtakoja tai, kad jie nesitiki, jog galima ką pakeisti. „Politikai tik žadėjo, tačiau mažai darė gyventojų situacijai pagerinti – sakė analitikas.
T. Janeliūnas įsitikinęs, kad skirtingai nei Europoje, kur žmonės protestais gali iškovoti savo reikalavimus, lietuvaičiai nemato tokių galimybių, o ir kraštutiniai politikai, jau anksčiau bandę skleisti savo idėjas, neturi pasitikėjimo.
Ekonomistė A. Maldeikienė teigė, kad partijai reikia daug finansinių lėšų. Pasak jos, jei M. Murzos partija pasirodytų gerai, reikėtų aiškintis, iš kur ji gavo lėšų savo veiklai.
