„Nutariau pirmą kartą apsilankyti drabužių supirkimo punkte Vilniuje esančioje dėvėtų drabužių parduotuvėje „Mados angaras“. Ir pirmas kartas buvo toks, kurio niekada nepamiršiu, nes buvau tiesiog šokiruotas“, – portalui tv3.lt rašė Vytautas.
Anot vyro, eilė prie supirkimo punkto buvo ilga – reikėjo laukti beveik valandą.
„Galiausiai atėjo ir mano eilė. Atsinešiau trejus marškinius, džinsines kelnes, švarką, keletą džemperių. Visi drabužiai, aišku, buvo dėvėti, bet tikrai tvarkingi, išskalbti, nesuplyšę, tačiau darbuotojai tiko tik tie patys treji marškiniai ir švarkas. Džinsinės kelnės buvo atmestos, nes, įsivaizduokite, neįtiko tai, kad prie džinsų kišenių kyšojo keli siūlai“, – pasakojo Vytautas.
Vis dėlto, vilnietį labiausiai šokiravo drabužių supirkimo kainų politika.
„Nepatikėsite, bet už supirktus drabužius gavau tik 1 Eur 46 centus. Ir pats mačiau, kad vieni marškiniai buvo įvertinti 20 euro centų, o klijuojama kaina – 4 eurai. Kitą dieną specialiai atėjau į tą parduotuvę ir pamačiau, kad už 60 euro centų supirktas mano švarkas parduodamas už 6 eurus. Tai bent biznis. Jaučiuosi apiplėštas!“, – piktinosi vyras.
„Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai apsilankiau drabužių supirkimo punkte. Iki šiol dėvėtus drabužius atiduodavau labdarai, taigi ir darysiu taip toliau“, – pridūrė Vytautas.
Neįtikėtini kainų šuoliai
Panašių nusiskundimų apie drabužių supirkimo punktus internete apstu. „Iki šiol neatsigaunu. Iš visų atneštų daiktų išsirinko dvejus rūbus žinomų gamintojų ir trys poras bateliu iš „Dolitos“. Ant dviejų net kainos nenusitrynusios – proginiai, dėl to mažai nešioti. Už viską sumokėjo 1 eurą 73 centus be jokio kvito.
Kelionė į parduotuvę ir atgal kainavo 1 eurą 28 centus. Supirkti po 20 centų rūbai salėje iškabinti po 5-8 eurus, taigi kaina padidinama net 40 kartų. Kitą kartą prie konteinerio tvarkingai padėsiu rūbus. Tegul pasiima, kam reikia“, – rašo kliente prisistačiusi moteris.
Kita moteris piktinosi, jog drabužių supirkimo punktuose superkami tik garsių bendrovių gamybos rūbai.
„Norėjau parduoti nereikalingus drabužius, kurie buvo iš viso nenešioti, buvo pirkti pardavimui ir liko gulėti. Viskas buvo atvežta iš Turkijos, geros kokybės, bet man supirktuvėje atsakė, kad superka tik „D&G“, „Zara“, „Vero Moda“, „Versache“ ir t.t. Nenori, neimk! Sudeginsiu aš tuos 5 „gariūnų“ maišus“, – apie savo patirtį pasakojo moteris.
Jokios dezinfekcijos, randa ir utėlių
Drabužių supirkimo punktuose besilankantys žmonės lieka pasipiktinę ir dėl aptarnavimo kokybės.
„Vintex“ supirkimo punktuose superkami drabužiai ne pagal kokybę, o pagal bendrą vaizdą arba kokio dydžio šokoladą nupirksi supirkėjai.
Vakar buvau nuvežusi savo išaugtus drabužius, iš 20 vienetu nupirko tik 5. Kiti netiko. Pasidarė labai smalsu, kodėl? Pastebėjau kito žmogaus atneštus drabužius – sintetiniai, turginiai rūbai. Kokybė? Aš tokius išmetu, bet supirkėjams tiko, paėmė visus.
Likau d******s vietoje. Brangių firmų drabužiai jiems netinka, o kinietiški pigūs tinka. Kodėl taip yra? Todėl, kad nenupirkau supirkėjai šokolado“, – stebėjosi Ana prisistačiusi moteris.
Tuo metu viena mergina, teigianti, jog dirbo drabužių supirkėja, atskleidė, jog darbo sąlygos supirktuvėse yra pragariškos.
Šiuo metu aš jau nebedirbu dėl nežmoniškų darbo sąlygų ir žmonių apgaudinėjimo. Pirma, šlykštu prisiminti, kai žmonės atneša kažkokį drabužių rinkinį, kurį man reikdavo perrinkti be jokios pirminės dezinfekcijos...
Tiesiogine šio žodžio prasme gali ir utėlę pamatyti, ir šūdo kvapą užuosti... Visiems žmonėms priversta teigti, kad tie daiktai yra dezinfekuojami, o iš tikrųjų tiesiai iš supirktuvių vežami ir kabinami „Mados angaro“ parduotuvėje, salėje žmonėms po nosimis“, – rašė mergina.
Siūlo patiems atsidaryti parduotuvę
Portalo tv3.lt kalbintas dėvėtų drabužių parduotuvės „Mados angaras“ Pardavimų vadovas Pavel Urba tikino, jog dažniausiai dėl rūbų supirkimo skundžiasi tie klientai, kurie nėra perskaitę šios paslaugos taisyklių.
„Žmonėms būdinga dažniausiai neskaityti parašytų taisyklių, o taisyklėse parašyta, jog be to, kad nesuperkame purvinų, nusidėvėjusių, senamadiškų, netinkamų mūsų prekyboje drabužių, yra svarbus punktas, kuriame parašyta, kad supirkėjas kiekvienoje supirkimo vietoje pasilieka teisę priimti arba nepriimti tam tikro drabužio ar daikto be pateisinamos priežasties. Taigi, sutikite, kad klientas turi pasirinkimo teisę – nešti drabužius arba nenešti. O mes galime priimti drabužius ir daiktus, bet galime nepriimti nieko“, – aiškino P. Urba.
„Kai ateina nepatenkinti klientai, aš visą laiką jiems sakau: „Jūs pabandykite atidaryti parduotuvę, supirkti drabužius ir tada juos parduoti“. Tai yra nepaprastas dalykas. Reikia žinoti, kas yra tinkama ir kas yra netinkama. Mes tikrai supirkinėjame ne prabangius drabužius – superkame ir batus, ir patalynę, ir labai daug ką“, – aiškino parduotuvės atstovas.
Anot jo, drabužių supirkimo paslaugos esmė – pasiūlyti žmonėms atsikratyti nereikalingų drabužių ir daiktų vietoje to, kad jie būtų išmesti.
Kokie supirkimo kainos kriterijai?
P. Urba, paklaustas, kaip nustatoma superkamų drabužių kaina arba suma, kurią gauna drabužį į parduotuvę atnešęs žmogus, tikino, jog kriterijų esą „yra daug“.
„Pavyzdžiui, moteriški marškinėliai su petnešėlėmis arba vilnonis moteriškas žieminis paltas. Tai yra visiškai skirtingos pozicijos ir skirtingai kainuoja. Mes suprantame, kad paltas negali kainuoti tiek, kiek marškinėliai. Bet esmė, kad kaina yra tokia, kokią įmanoma mokėti. Mes pateikiame žmonėms galimybę atsikratyti savo daiktais ir už tai gauti kapeikytę. Mažą kapeikytę, bet ją gauti“, – aiškino „Mados angaras“ Pardavimų vadovas.
Anot jo, nereikėtų stebėtis, jog kai kurie drabužiai skleidžia specifinius kvapus, mat, kaip primena pašnekovas, žmogus turi suprasti, jog lankosi dėvėtų darbužių parduotuvėje.
„Tendencija yra tokia, kad dėvėtas drabužis jau turi savo kvapą. Kai ateina žmogus į naują parduotuvę, ten yra ta pati patalpa su vienodai pristatytu prekių kiekiu, vienodu kvapu.
Dėvėti drabužiai yra iš skirtingų žmonių su kvapais. Mes nė vieno blogio atvejo neturėjome. Klientai būna padorūs ir geri, kurie supranta ir sutinka, kad nėra paprastas dalykas supirkinėti, bet, kai ateina asocialiūs žmonės, liaudiškai tariant, bomžai, ir kiša tuos rūbus ir aiškina, kad jie yra labai gražūs, tai supirkėjas bent jau peržiūrės tuos rūbus, kad atiduotų pagarbą klientui. Taigi, yra ir tokia pusė“, – komentavo P. Urba.
