Kiekvienas keleivis šį įvykį išgyveno skirtingai. Vienas keleivis nusprendė atsikratyti skraidymo baimės ir net tapo pilotu, skelbia CNN.
Sėkmingiausias visų laikų avarinis lėktuvo nusileidimas
Visos gyvenimo akimirkos praskriejo lėktuvo keleivei Vallie Collins prieš akis, kai ji rašė vyrui SMS žinutę, apie skrydį, galėjusį pasibaigti tragedija.
„Nesu tobula motina, bet esu jų motina, – sakė trijų vaikų mama. – Ir pagalvoti, kad nebaigsiu jų auginti, buvo gana sunku“.
V. Collins sėdėjo 26D vietoje „US Airways“ 1549-ojo reiso lėktuve, kuris lygiai prieš 15 metų avariniu būdu nusileido Hadsono upėje Niujorke. 1549-ojo reiso lėktuvas stebuklingai nusileido, todėl visi 155 lėktuve buvę žmonės liko gyvi. Aviacijos ekspertai šį manevrą pavadino sėkmingiausiu visų laikų lėktuvo nusileidimu, o kapitoną C. B. „Sully“ Sullenbergerį – didvyriu, vėliau išgarsėjusiu filme „Stebuklas virš Hadsono“.
Lėktuvo keleiviams įsiminė tyla
Tą dieną sėdėdamas pirmoje lėktuvo eilėje keleivis Ricas Eliasas galvojo, kad jau nebegalės būti šalia ir auginti savo šeimos. Netoliese, 1C vietoje, sėdintis Barry Leonardas vis galvojo apie savo šeimą – nuo žmonos ir vaikų iki motinos. Kai kuriems lėktuve buvusiems žmonėms įsiminė tyla, kai abu varikliai nebeūžė. Daugelio galvoje sukosi mintys apie mirtį, baiminantis blogiausios baigties.
Kapitonas C. B. Sullenbergeris ir kai kurie keleiviai, minint 15-ąsias „Stebuklo Hadsone“ metines, kartu su CNN specialioje laidoje „The Whole Story with Anderson Cooper“ (angl. „Visa istorija su Andersonu Kuperiu“) svarstė, kaip ta diena pakeitė jų gyvenimus – ir gerais, ir blogais aspektais.
„Tai kapitonas. Pasiruoškite smūgiui“
Kildamas iš Niujorko LaGuardia oro uosto, kapitonas C. B. Sullenbergeris sakė, kad išsigando, kai į lėktuvą atsitrenkė būrys kanadinių žąsų, kiekvienos jų sparnų ilgis siekė beveik du metrus. Tada abu varikliai prarado galią. Pilotas veteranas nedelsiant įspėjo salone esančius keleivius apie avarinį nusileidimą.
„Čia kapitonas. Pasiruoškite smūgiui“, – sakė C. B. Sullenbergeris, prisimindamas, kaip perdavė informaciją lėktuvo kabinai. – Girdėjau, kaip priekyje sėdinčios skrydžio palydovės pradėjo vieningai šaukti keleiviams: „Prisitraukite, prisitraukite, prisitraukite. Galvos žemyn. Laikykitės žemai. Vėl ir vėl“.
Kai salone kilo panika, „Sully“ kartu su skrydžių valdymo tarnyba įvertino nusileidimo galimybes. Jis suprato, kad nespės grįžti į LaGuardija oro uostą, tai jis sakė skrydžių valdymo įrašuose, o vėliau atmetė galimybę lėktuvą tupdyti Teterboro ir Niuarko oro uostuose, netoliese esančiame Naujajame Džersyje. Jis pranešė skrydžių valdymo tarnybai, kad ketina leistis Hadsono upėje.
Nors smūgis buvo stiprus – lėktuvas nedužo
Nuo lėktuvo susidūrimo su paukščiais praėjo 208 sekundės, kol C. B. Sullenbergeris ir pirmasis pilotas Jeffas Skilesas atliko manevrą ir nusileido Hadsono upėje.
„Tai buvo gana didelis smūgis, – sakė keleivis B. Leonardas. – Spėju, kad mano kelis trenkėsi į krūtinkaulį, nes krūtinkaulis įskilo“.
Keleivė Vallie Collins prisiminė, kad lėktuvas labai stipriai drebėjo: „Kai, rodos, sustojome, pakėliau akis ir pagalvojau: „Aš sveika. Šis lėktuvas nesudužo“.
Tačiau palengvėjimas nusileidus buvo trumpalaikis. Skrydžio palydovai nukreipė keleivius prie avarinių išėjimų, liepdami keleiviams kuo greičiau išlipti iš lėktuvo, nes iškilo dar vienas iššūkis. „Vanduo tiesiog plūstelėjo į vidų, – pasakojo V. Collins. – Tai buvo baisiausia akimirka. Pagalvojau: „Viešpatie, prašau, neleisk man nuskęsti“. Buvo taip šalta“.
Šoko į vandenį
Tą popietę buvo 20 laipsnių šilumos. Keleivis B. Leonardas atsisegė saugos diržą, nusiavė batus ir šoko į ledinę upę.
„Atsigręžęs atgal pamačiau žmones, vaikštančius vandeniu, – sakė jis. – Iš tikrųjų maniau, kad miriau. Ir tik tada, kai pradėjau plaukti atgal, supratau, kad žmonės buvo ant sparno, o aš nebuvau miręs“.
Kapitonas du kartus perėjo per kiekvieną lėktuvo eilę, tikrindamas, ar nebėra keleivių.
„Buvau tokioje streso būsenoje, kad nepasitikėjau savo akimis ir ausimis“, – CNN pasakojo C. B. Sullenbergeris. Lėktuve vis dar sėmėsi vanduo – skrydžio palydovė sušuko, kad reikia nedelsiant išlipti iš lėktuvo.
Per stebuklą visi 155 lėktuve buvę žmonės išgyveno.
Stebuklas Hadsone kai kuriems keleiviams lėmė teigiamus pokyčius
Prieš ir po nusileidimo Hadsone – ryškios akimirkos, kurios visiems laikams pakeitė skrydžio metu buvusių žmonių gyvenimus.
Po sukrečiančio nusileidimo 15D sėdynėje sėdėjęs Clay Presley pasakojo, kad po įvykio jį apėmė didžiulė klaustrofobija, nuo kurios jis kenčia iki šiol. „Net ir šiandien negaliu atsidurti tose labai ankštose patalpose, nebent žinau ir jaučiu, kad turiu labai, labai lengvą išeitį“, – CNN sakė C. Presley.
Nors C. Presley teigė, kad po avarinio nusileidimo patyrė potrauminio streso sutrikimą, jis nusprendė atsisakyti skraidymo baimės ir išmokti ją valdyti. Buvęs verslininkas išmoko skraidyti.
On this day in 2009, Captain Chesley "Sully" Sullenberger made an emergency plane landing in New York's Hudson River after a flock of geese struck the plane. All 155 passengers and crew members survived.
— Globalnews.ca (@globalnews) January 15, 2019
RELATED: https://t.co/QftS1dnC2L pic.twitter.com/rOCrq5pV9G
Jis sakė, kad C. B. Sullenbergerio ir lėktuvo įgulos didvyriškumas tą dieną įkvėpė jį tapti pilotu. C. Presley skraido mažais lėktuvais, o jo paties lėktuvo uodegos numeris yra 1549H, pavadintas „US Airways“ skrydžio Nr. 1549 vardu.
Psichologų komentarai
Psichologė Sonja Lyubomirsky, sako, kad žmonės į traumuojančią patirtį reaguoja skirtingai. Vieni žmonės gali jaustis ir likti prislėgti, o kiti gali patirti depresiją ir atsigauti, parodydami atsparumą, sakė ji. Dar kiti gali grįžti į aukštesnį negatyvo lygį, nei buvo pradžioje, sakė Kalifornijos universiteto Riversaido psichologijos profesorė ir laimės ekspertė S. Lyubomirsky.
Keleivė Pam Seagle, sėdėjusi 12A sėdynėje, sakė, kad artima mirčiai patirtis paskatino ją įvertinti savo gyvenimą ir imtis didelių pokyčių. 2009 m. ji dirbo vyresniąja rinkodaros vadybininke ir suprato, kad norėtų labiau rūpintis savo dviem vaikais, kurie tuo metu buvo paaugliai, ir savo vyru. P. Seagle taip pat paprašė savo darbdavio pereiti į kitą darbo sritį, siekdama didesnio pasitenkinimo.
„Moterys neturi pakankamai teisių ir ekonominių galių, todėl siekiame tai pakeisti“, – sakė P. Seagle, kuri dabar rengia programas, skatinančias ugdyti moterų ekonominę galią.
Ten years ago today, Captain Chesley "Sully" Sullenberger and his crew landed a plane on the Hudson River, saving all on board. NYC first responders and private boats sprang into action getting everyone safely to shore. #MiracleOnTheHudson pic.twitter.com/wF6VwEvcMl
— NYC Emergency Management (@nycemergencymgt) January 15, 2019
Toks augimas po traumos yra įprastas reiškinys, tačiau kiekvieno žmogaus kelias yra skirtingas, aiškina daugiau nei 40 metų praktiką turintis mokslininkas ir psichologas Richard Tedeschis.
„Dažnai jie mums sako, kad įvykiai, kuriuos patyrė, pakeitė jų gyvenimo kryptį, – sakė R. Tedeschis. – Galbūt tai juos supažindino su dalykais, apie kuriuos anksčiau jie patys net nesvarstė“.
Ne visiems keleiviams pokyčiai buvo teigiami
„Aš tiesiog nebuvau savimi, – sakė V. Collins, prisimindama, kaip jautėsi po mėnesio. – Man viskas tapo tiesiog labai liūdna. Staiga nesijaučiau pasirengusi viską tęsti“.
V. Collins apibūdino savo asmenybę kaip tigriuką iš „Mikė Pūkuotuko“ – tigriuką, kupiną energijos ir optimizmo. Tačiau tada ji pasijuto kaip asiliukas nulėpausis – niūrus ir prislėgtas asilas, visiškai priešingas tigrui.
On this day in 2009...Captain Sully Sullenberg performed "The Miracle On The Hudson" #history #sully #sullysullenberg #miracleonthehudson pic.twitter.com/TP1VTJ9eUz
— Steve Hasting (@durandurantulsa) January 16, 2022
„Dalyvavau viename didžiausių aviacijos istorijoje įvykių ir iš jo išėjau be jokio įbrėžimo, – sakė ji. – Kaip, kas su tavimi negerai? Kaip, atsipeikėk! Tu jautiesi tokia nedėkinga“. V. Collins sakė mananti, kad po tos dienos, kai kurios jos gyvenimo sritys pagerėjo – ji labiau įsitraukė į savo bažnyčios ir bendruomenės veiklą, dirbo ne pelno siekiančiose organizacijose. Tačiau ji žino, kad niekada nebebus tokiu pat žmogumi, kokiu įžengė į tą lėktuvą.
Geros istorijos galia
Stebuklas Hadsone įvyko tuo metu, kai amerikiečių mintyse vyravo nerimas ir susierzinimas. Tai buvo recesijos, bankų uždarymo, atleidimo iš darbo ir finansinio nestabilumo metas. Tai tapo to meto nuotaiką pakeliančia istorija, žmonės stebėjosi stebuklingu nusileidimu ir įgulos bei pirmųjų į pagalbą atskubėjusių pareigūnų didvyriškumu.
„Yra didvyriškas pilotas, – po incidento sakė Niujorko gubernatorius David Patersonas. – Turėjome stebuklą 34-ojoje gatvėje, tikiu, kad dabar turime stebuklą Hadsone“.
#TBT In honor of #SullyMovie, ARF volunteers Lorrie & “Sully” Sullenberger in the 2010 ARF Celebrity Pet Calendar! pic.twitter.com/d4bjlcv0aZ
— Joybound People & Pets (formerly ARF) (@JoyboundTweets) September 8, 2016
Žiniasklaidos šėlsmas aplink „Sully“ sukėlė gerbėjų ir žurnalistų ūžesį prie jo šeimos namų, prisimena jo žmona Lorrie Sullenberger. Tačiau tai atnešė ir kai ką kita.
Sulaukė begalės žinučių ir siuntinių
Fakso aparatu buvo atspausdintas ranka rašytas raštelis su žinute: „Amerikai reikėjo pergalės. Ačiū“, – rašoma nepasirašytoje faksogramoje. Būriai žmonių iš viso pasaulio atsiuntė tiek daug siuntų, kad pašto darbuotojai turėjo jas atvežti didelėse šiukšliadėžėse, sakė Lorrie Sullenberger.
Vienas laiškas vis dar išsiskiria iš kitų.
„Praėjusiais metais nuo vėžio praradau tėvą. Praradau darbą, o paskui ir namus. Praradau tikėjimą. Jūs, pone, jį sugrąžinote“, – prisiminė gautą laišką C. B. Sullinbergerio žmona. Visa ši istorija verčia kapitoną „Sully“ susimąstyti apie kasdienius žmonių veiksmus, kurių gali nepastebėti.
„Tai priminimas apie visus žmones, kurie nėra korumpuoti, kurie yra drąsūs, kurie yra užjaučiantys, jie visą laiką daro dalykus, svarbius dalykus, užjaučiančius dalykus. Mes tiesiog nežinome, kas jie visi yra, – sakė kapitonas C. B. Sullenbergeris. – Jie nebuvo viešai pastebėti, kaip buvome pastebėti mes. Bet tai yra potencialas, kurį turi kiekvienas mūsų“.
