Kvapas turi savybę išlikti. Užrakintas apdulkėjusiame prabangaus krištolo flakone ar pasąmonėje. Tačiau išskirtinio aromato gijomis visuomet galite nuklysti į laikus, kai jį pirmą kartą užuodėte. Arba kai gimė pats aromatas. Arba kada gimėte jūs. Norėtumėte pajusti, kuo kvepėjo jūsų gimimo metai?
Kvepalų pasaulio gurmanai, vos išgirdę naujo aromato pavadinimą, spėlioja kvepalų sudėties dalis ir iš to sąrašo sugeba nujausti kvepalų charakterį. Jie gali valandų valandas mirkti interneto forumuose dalydamiesi patirtimi, kaip vienas ar kitas aromatas atskleidžia savo natas... Kaip jis nugula ant odos...Kaip primena apie save po dienos...Net ir tai, kaip į tą kvapą reaguoja priešingos lyties atstovai. Raukosi ar krinta po kojomis net nedirstelėję į akis...Išanalizavę naujausius garsių mados namų sukurtus kvepalus jie ima ieškoti ko nors dar naujesnio. Ir, kaip dažnai nutinka, atranda vieną auksinę taisyklę, kad nauja – tai naujai atrasta sena...
Kalbant apie aromatus, įtrauktus į legendinių gretas, ši taisyklė nepaprastai tinka. Nes kompanijos, kurioms kartą pavyko sukurti originalų, nepamirštamą ir per dešimtmečius neišsivadėjantį nei iš krištolo buteliuko, nei iš pasąmonės klodų aromatą, bandydamos vėl pagauti laimės paukštę kuria ir kuria vis naujas kvapų versijas papildydamos jų viršutines ir apatines natas ar pačią širdį vis kitomis esencijomis. Būna, pataiko... Bet dažniausiai pirmasis – tas senasis legendinis aromatas lieka nuostabiausias prisiminimas arba itin uoliai ir ilgai medžiojamas laimikis.
Vintage parfumaniacs – šiuo terminu apibūdinami tokie kvapų medžiotojai. Juos domina išskirtinai senoviniai aromatai. Tie patys – sukurti netaupant, tyliai kuždantys savo istorijas iš prabangiai apdulkėjusių nuglostinėtų laiko buteliukų... Žaviausias sutapimas – jei nepamirštamas, geidžiamas, įtikęs aromatas buvo sukurtas tais pačiais metais, kai jūs gimėte. Ar įdomu sužinoti, kokia kvapnioji legenda pirmą kartą pasklido ore jūsų gimimo dieną? Sužinojus galima pradėti paieškas... Juk smagu būtų turėti originalų anų laikų aromato flakoną, kuriame mįslingai kerotų nepaprastas prabangus kvapas, kuriuo kvepėjo jūsų gimimo diena.
Femme fatale
Jeigu jau prabilome apie aromatus, tapusius tikromis legendomis, privalome paminėti parfumerio Ernesto Beaux ir Coco Chanel 1921 metais sukurtus „Chanel No.5“ Juos kurdama Coco laikėsi pagrindinės savo idėjos: „Moteris turi kvepėti moterimi, o ne rožėmis...“ Tai jai pavyko visu šimtu procentu. Užuodę šį aromatą tarsi nuskriejame į motinos ar močiutės jaunystę... Kai ji tryško seksualumu, skleidė vidinės ramybės ir padūkusios sielos kontrastuojamus kerus. Šis aromatas turėjo kažkokį gyvulišką ekstremalumą, susipynusį su išskirtine įgimta moteriška elegancija ir rafinuotumu. Kaip moteris, kuri nesvarstydama iš rankinės traukia vaiskiai raudonus lūpų dažus, lėkdama pro duris atsainiai brūkšteli jais lūpas ir palieka atmintyje ilgam įstrigusį femme fatale paveikslą. Nepaprastai žavios, geidžiamos ir sunkiai sugaunamos. Bet visada pastebimos iš toli.
Nesutramdomas žvėris
Parfumeris E.Beaux kurdamas šį aromatą stengėsi jį padaryti tokį, kad niekas nesugebėtų nukopijuoti. Todėl šiam aromatui naudojo tokius brangius ingredientus, kad jeigu kas ir būtų troškęs pagaminti identišką kopiją, vargiai jam būtų pavykę. Graso jazminų pumpurai, Mai rožės, rečiausių rūšių kanangų esencijos. Tačiau „Chanel No.5“ ypač išskirtinį padaro 1 procentu peržengtos aldehidų kiekio ribos. Šie chemikalai priverčia aromatą kibirkščiuoti, skleisti slidų, vandeningą, tarsi pateptą aliejumi ar net primenantį laukinio žvėries kailio ar užpūstos žvakės dvelksmą. Tokia didelė aldehidų dozė, sumišusi su prabangiomis augalų esencijomis, turėjo padėti aromato prabangai dusliai nutūpti ant odos ir vėl pasklisti ore. Garsus kvepalų ekspertas Michaelas Edwardsas, knygos apie legendinius kvepalus „Perfume Legends: French Feminine Fragrances“ autorius, vieno dosnaus skaitytojo buvo apdovanotas 1940-ųjų „Chanel No. 5“ buteliuku. Tai, ką slėpė buteliukas, buvo kai kas ypatinga. Palyginęs anų laikų aromatą su dabartiniu M.Edwardsas konstatavo faktą: dabartinis mums pažįstamas parfumerio Jacqueso Polge performuluotas aromatas „Chanel No. 5 “ yra žavus, tačiau jau prarado tą nesutramdomą nežabojamo laukinio žvėries urzgimą, kontrastuojantį su prabangaus kailio švelnumu. Atnaujintas aromatas taip pat turtingas, aptakiai apgaubia moterį savotiška neprieinamumo ir geidžiamumo aura, tačiau ši aura jau kur kas blausesnė. O ir kvepalų dalys kur kas pigesnės...
Nekaltoji pakalnutė
1924-aisiais „Lanvin“ sukūrė aromatą „My Sin“ (angl. mano nuodėmė). M.Edwardsas susipažino su šio kvapo originalu ir pasakė, kad tai tas pat, tarsi uostytum nektarą, dangišką maną: „Ką, po velnių, aš uostau ir kodėl tai taip nuostabu? Ar tai lelijos? Laukiniai apelsinai? Pakalnutės? Kad ir kokios tai natos, susijungdamos jos sukuria seksualų gėlių aromatą, kuris nuskraidina į karštą pavasario dieną sužydėjusią visomis spalvomis pievą, kurioje pavojingai garsiai dūzgia bitės. Šis kvapas užburia – tai gamtos ir gyvūnijos harmonija, gyvų gėlių laukinis peizažas.“
Dabartinį šio aromato analogą kitu pavadinimu „Carnal Flower“ sukūrė parfumeris Frederickas Malle, tačiau lyginti vintage aromatus su moderniaisiais – tas pat, kaip aksomą tapatinti su poliesteriu, nespalvotą fotografiją – su halograma... „My Sin“ tiesiog pribloškia vešinčiu aksominiu, virpančiu ore gėlių aromatu. Tarsi moteris, nuo kurios nė vienas negali atitraukti akių. Ji turi kai ką raganiško, nuodėmingai saldaus ir jausmingo. Viršutinę citrinų, bergamočių natą švelniai kilsteli aldehidai. Širdies natoje keroja laukiniai apelsinai, jazminai, rožės, pakalnutės, kanangos, lelijos. Bazinėje natoje išryškėja vetiverijos, vanilė, muskusas, medienos aromatas. Taip, šis kvapas tinka ne kiekvienai moteriai. Bet sugebanti jį priimti kaip savą priverčia vergauti sau kiekvieną, kuris pabando vos prisiartinti. Čia panašiai kaip su aldehido bourgeonalio poveikiu. Tai žmogaus organizme randama medžiaga, kurios kvapas nesiskiria nuo pakalnučių kvapo. Mokslo tyrimais įrodyta, kad bourgeonalis veikia spermą – ji tiesiog kaip užkerėta traukia paskui šį elementą dvigubu greičiu. Įtariama, kad dalyvaudamas žmogaus organizmo cheminiuose procesuose bourgeonalis padeda spermatozoidams atrasti kiaušialąstę. Žinoma, vyrai į šį aldehidą reaguoja itin jautriai. Štai jums ir nekaltasis pakalnučių kvapas... Bourgeonalio formulė keroja daugelyje tyrų ir suokiančių odę nekaltybei kvapų, ko gera, ir aromate „My Sin“.
Moters kvapas
2000 m. gimęs „Agent Provocateur“ aromatas pripažintas kaip vienas geidulingiausių. Itin seksualaus apatinio trikotažo kompanija „Agent Provocateur“, kurią 1994 m. įkūrė Vivienne Westwood sūnus Josephas Corré, nutarusi sukurti šį aromatą iškėlė sau užduotį pagimdyti tokį kvapą, kuriuo turėtų kvepėti... ant kūno dėvėtas apatinis moters trikotažas. Taip taip, įsivaizduokite, kaip turėtų kvepėti seksualiausios, geidulingiausios, rafinuočiausios ir skęstančios prabangoje, puoselėjančios savo kūną ir vyriško dėmesio nuglamonėtos moters kelnaitės... Skamba velniškai nuodėmingai. Ir aromatas toks. Nuodėmingas. Tiesą sakant, anaiptol ne kiekviena jį pripažįsta. Saldžiai aitrokas indiškų šafranų, Maroko rožių, egiptietiškų jazminų ir prancūziškų magnolijų aliejų mišinys, dosniai praturtintas ambra ir muskusu. Šis aromatas jau seniai tapo gundymo, išprovokuotos nuodėmės sinonimu. Kalbama, kad prabangiausių viešnamių koridoriuose sklando būtent „Agent Provocateur“ aromatas, nes vos paleistas į rinką buvo itin pamėgtas elitinių prostitučių...
Amazonės aidas
1974-aisiais gimė „Hermes“ ir parfumerio Maurice'o Maurino šedevras „Amazone“. Sunku įsivaizduoti, kad toks įnoringas aromatas moterims galėjo pasirodyti anais laikais. Anaiptol nedvelkiantis trapiu moteriškumu. Daugelis jį galėtų priimti kaip vyrišką kvapą. Aromatą geriausiai apibūdintų tuometinė „Hermes“ idėja sukurti tokius kvepalus, kurie būtų skirti visiškai naujai moterų giminei – laukinei, stipriai kaip vyras, užsigrūdinusiai ir trykštančiai gaivališka sveikata padūkėlei, nė akimirkos nesiskiriančiai su žirgu, tačiau kartu išlepusiai, tingiai geidulingai paryžietei. Kaip jiems pavyko tai pasiekti? Moteriškų kvepalų natos – jazminai, pakalnutės, rožės – susiliejo su žemiškais, dažniausiai naudojamais vyriškų kvepalų aromatais – vetiverijomis, bergamotėmis, muskusu. Šiam kokteiliui jausmingumo teikia švelnus juodųjų serbentų prisilietimas. Voila – štai jums moteris, esanti aukščiau viso to. Ji net nekvaršina sau dėl to galvos. Vyriškoji vetiverijų nata susipina su drėgnos žemės ir saulėje džiūstančios žolės, vėsaus ryto žadinamų gėlių kvapais, o iš toli vėjas atgena sode sirpstančių uogų aromatą. Taip kvepia visai nauja būtybė – padūkusi, berniokiška, bet stebuklingai elegantiška moteris. Nepaprastas kontrastų žaismas. Atnaujinta šio aromato versija, kaip teigia ekspertai, jau prarado tą ryškų kontrastuojantį moteriškumo ir vyriškumo žaismą – liko tik anų laikų amazonės aidas...
Autorė Eglė Zubkauskaitė
