Lina ABROMAVIČIENĖ Medikų rankos pirmosios prisiliečia prie naujagimio, o jau paskui vaikelis atsiduria savo mamos glėbyje. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gydytojos akušerės-ginekologės Dainos Ligeikienės, kūdikio atėjimas į šį pasaulį - vienas iš sunkiausių ir atsakingiausių darbų medikams ir tik profesionalų komandinis darbas padeda sulaukti puikių rezultatų. Tad Motinos dienos proga dėkingumo žodžius tarti reikia ne tik savo mylimoms mamoms, bet ir mamoms padėjusiems medikams.
Kiekvienas gimdymas yra unikalus
Gydytoja D. Ligeikienė skaičiuoja 22-uosius savo, kaip akušerės ginekologės, darbo praktikos metus ir tvirtina, kad kiekvienas gimdymas yra unikalus.
„Yra mamyčių, kurios ateina pas mus gimdyti ne tik antrą-trečią, bet ir ketvirtą ar net penktą kartą. Su kiekvienu nėštumu mamos įgyja kitos patirties, tampa ramesnės, drąsesnės, bet motyvacija visada išlieka ta pati – turėti sveiką vaiką. Tiesa, turinčios gimdymo praktikos moterys mažiau dėmesio kreipia į smulkmenas, su jomis ir gydytojams lengviau“, - sako D. Ligeikienė.
Šią savaitę trečio vaikelio Moters ir vaiko klinikoje susilaukusi šiaulietė Laura U. tik patvirtina, kad kiekvienas gimdymas skirtingas, nes kaskart laukimo metu aplanko skirtingi pojūčiai. „Motinystės džiaugsmas toks didelis, kad visi gimdymo skausmai dingsta akimirksniu, kai gydytojas padeda kūdikį ant rankų. Nuo pirmojo gimdymo praėjo dvylika metų. Daugiau gausinti šeimos neplanuojame. Dabar Mamos diena bus trigubai svarbi ir jos kaip nors ypatingai švęsti net nereikės – didžiausia dovana - atsibusti šalia savo vaikučių“, - sako mama Laura U.
Mama – nuo pirmųjų nėštumo dienų
Kiekviena pastojusi moteris jau gali vadintis mama. Tačiau gydytojai šio žodžio vartoti neskuba, nes medikų nuomone, moterį mama vadinti galima tik tada, kai ji rankose jau laiko kūdikį. Dažniau nėščioji gydytojų vadinama būsima mamyte.
Pasak gydytojos D. Ligeikienės, žinia, kad moteris laukiasi, visuomet palydima emocijų antplūdžio. Tada svarbiausia – priimti tinkamą sprendimą. Net tada, kai būsima mama yra apsisprendusi nutraukti gyvybę, gydytojas bando perkalbėti, nes negali būti abejingas echoskopiniam vaizdui, kai jau plaka vaikučio širdelė, juda rankytės, kojytės.
„Labiausiai įstringa ne tai, kada moteris išnešiojo kūdikį ir jį pagimdė, nors nenorėjo, bet tai, kai nėštumas jau yra nutrauktas ir praėjus keleriems metams to moteris labai gailisi. Ir tai ne pavieniai atvejai. Moterį pradeda graužti sąžinė, ji gailisi dėl savo sprendimo. Pasaulyje postabortinio sindromo nėra, tačiau vis pasikartojantys tokie atvejai gydytojus verčia galvoti, kaip elgtis, ką sakyti, kad moteris priimtų patį teisingiausią sprendimą ir vėliau netektų gailėtis“, - nuogąstauja gydytoja.
Gimdymo skausmai ir lūkesčiai
Kai atsirado peridūrinis nuskausminimas, daug mamų gimdė naudojant nuskausminamuosius. Pasak D. Ligeikienės, tada ir gydytojai geriau jautėsi būdami šalia, nes gimdyvės taip neišvargdavo, gimdymas praeidavo greičiau ir lengviau.
Tačiau dabar visame pasaulyje stengiamasi atsisakyti šio nuskausminimo dėl to, kad jis ne visada yra saugiausias gimdyvei. „Ne taip dažnai reikalingas tas nuskausminimas gimdymo metu, nes daugelis moterų yra pajėgios pačios pagimdyti: tik 25 procentams gimdymas tampa iššūkiu, kai mamoms reikalinga pagalba. Dabar yra daugiau įvairių medikamentų, galimybė artimiesiems dalyvauti gimdyme. Ypač vyro palaikymas padeda moteriai“, - sako D. Ligeikienė.
Buvo laikas, kai daugelis gimdyvių pageidavo Cezario pjūvio operacijos, nes taip gimdymas atrodė komfortiškesnis, tačiau susidūrus su komplikacijomis šių procedūrų sumažėjo. „Mūsų akušeriai-ginekologai siekia didinti natūralių gimdymų skaičių, norint užtikrinti visapusišką saugumą tiek mamai, tiek būsimam vaikui“, - aiškina gydytoja.
„Niekada gimdymo metu negalvojame, kad būsimas vaikelis – tai stebuklas. Gydytojas privalo galvoti apie žemiškus dalykus: koks mamos spaudimas, kaip ji jaučiasi, kokie vaiko širdies tonai, ar kūdikis leidžiasi gerai, ar pasisuko. Nors smagu po kelių valandų matyti jau besišypsančią šeimą ir sveiką žindomą vaiką. Suprasdamas, kad gimdymo procesas gali slėpti bėdą, gydytojas vis stebi, kad normalus gimdymas netaptų patologiniu. Turime atskirti momentus, kada gimdymo metu galime nesikišti ir kada reikia priimti sprendimą, kol dar neatsitiko nelaimė mamai ar vaikeliui“, - teigia gydytoja.
Kaip motinystė, taip ir tėvystė yra labai svarbi būsimam vaikeliui, todėl vis dažniau gimdyme dalyvauja vyrai. Moteriai žymiai lengviau tvirtai įsikibus savo vyrui spausti ranką, žinant, kad tuoj pasaulį išvys judviejų kūdikis. Tačiau ne visada pasiteisina vyro sprendimas dalyvauti gimdyme. Kartais dalyvauja gimdyvių motinos ar seserys. Pasak gydytojos, ypač smagu stebėti gražiai bendraujančias dukras ir mamas, tarp kurių yra nepertrūkstamas ryšys.
Svarbiausia – atsakomybė
Vystantis akušerijai kaip mokslui, sveikų, laiku gimusių mažylių daugėja. Yra nėštumų, kurie labai sudėtingi ir prireikia viso kolektyvo pastangų, kad mama su mažyliu namo išvažiuotų sveiki. Pasak D. Ligeikienės, reikalavimai akušeriams kito: anksčiau buvo reikalaujama, kad liktų gyva motina, vėliau - kad motina ir kūdikis liktų gyvi, paskui – kad liktų sveika motina ir gyvas naujagimis, dar vėliau - kad liktų abu gyvi ir sveiki, o dabar - kad vaikutis laiku nueitų į mokyklą ir neturėtų specialiųjų poreikių. „Daugėja sveikatos problemų turinčių būsimų mamyčių, jų nėštumas irgi reikalauja daug gydytojų pastangų ir žinių. Ne visos nėščiosios atsisako žalingų įpročių, todėl pirmiausia šeima turi atsakingai ruoštis gimdymui, nes visi gydytojai dirba motinystės labui. Visi gimę vaikučiai buvo paglostyti daugelio medikų rankų, kuriems verta padėkoti“, - sako D. Ligeikienė.
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gydytojos akušerės-ginekologės D. Ligeikienės, kūdikio atėjimas į šį pasaulį – vienas iš sunkiausių ir atsakingiausių darbų medikams. 1
Šią savaitę trečio vaikelio susilaukusi šiaulietė Laura U. sako, kad Motinos dienos proga didžiausia dovana – atsibusti šalia savo vaikučių. 2 Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.
