Šalia Šiaulių katedros iškilo keturių aukštų pastatas, kurį valdininkai atkakliai vadina dviejų aukštų pastatu su mansarda – tai yra palėpe, kuri įrengiama po šlaitiniu stogu.
Šiaulių vyskupo rezidencijos pastatas – dvigubai didesnis nei leidžia detalusis planas. Vietoj dviejų aukštų pastato jau išaugo keturių aukštų „dėžė“. O vyskupijos apžavai taip aptemdė valdininkų akis, kad jų reginiai jau pranoksta įstatymų ir sveiko proto ribas.
Į klausimus – neatsakyta
Prieš keletą mėnesių Šiaulių politikai buvo sukrutę dėl to, ar vyskupo rezidencijos projekto autoriai neapdūmė jiems akių. Šiaulių miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Gintaras Karalevičius prabilo, jog pristatant pastato maketą, lyginant su Šiaulių katedros maketu, vyskupo rezidencija buvusi mažesnė.
Projekto autoriai aistras nuramino, tačiau klausimai taip ir liko neatsakyti. „Šiaulių naujienos“ Savivaldybėje mėgino aiškintis, kokio aukščio ir kelių aukštų pastato statybai buvo išduotas leidimas. Informacijos apie pastato aukštingumą taip ir nesulaukta, tačiau atsakymai apie aukštų skaičių – suintrigavo.
Prilygsta keturių aukštų pastatui
Anot Šiaulių savivaldybės atstovų, leidimas išduotas statyti dviejų aukštų pastatą su cokoliniu aukštu (liaudiškai tariant, pusrūsiu) ir mansarda, kitaip tariant – palėpe.
Vyskupo rezidencijos pastato sienos jau baigtos statyti. Skaičiuojant pagal jau įmontuotus plastikinius langus matyti, kad į Prisikėlimo aikštę atgręžtas pastatas – keturių aukštų. O jeigu palygintume su kitapus Tilžės gatvės stovinčiu keturių aukštų Šiaulių kolegijos pastatu, matytume, kad vyskupo rezidencijos pastatas – beveik tokio paties aukščio.
„Vadinasi, kolegijos pirmasis aukštas yra – cokolinis, o ketvirtasis – jau palėpė, - juokiasi Tarybos narys G. Karalevičius. Tačiau juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. O šį kartą iš visų juokiasi vyskupo rezidencijos pastatą projektavę „Vakarinio fasado“ architektai. Nes jie projektų tikrintojams ir statybų prižiūrėtojams sugebėjo įrodyti tai, kas net neegzistuoja.
Mansarda, kurios nėra
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Šiaulių apskrities teritorinio padalinio Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėjas Alfonsas Dankisas sako, kad praėjusiais metais inspektoriai tikrino statybas ir nukrypimų nuo projekto nerado. Gal iš tiesų pastatas statomas pagal projektą, tačiau klausimas, kaip toks projektas apskritai buvo patvirtintas.
„Šiaulių naujienos“ A. Dankiso paprašė remiantis įstatymais apibrėžti, kas yra mansarda. Anot poskyrio vedėjo, mansardos būna įrengtos vienbučiuose gyvenamuosiuose namuose, palėpėse su nuožulnia stogo konstrukcija.
O dabar konkursas – kas gali parodyti pastato projekte, makete ar ant jau baigto statyti vyskupo rezidencijos pastato nuožulnų stogo šlaitą? „Na, reikėtų išgerti pusantro litro viskio, gal tada ką nors panašaus į šlaitą ir įžvelgčiau“, - ilgai juokėsi vienas Šiaulių architektas, nepraleidęs progos pasišaipyti iš kolegų suprojektuotos „dėžės“ su kreivomis langų angomis.
Tad klausimas valdininkams, kaip jie suderino pastato su mansarda, kurios nėra, projektą? Gal irgi viskio buvo „įkalę“?
Tai – ne vienintelis klausimas Šiaulių valdininkams.
Pastatas – dvigubai didesnis
Bet kuris pilietis, turėjęs reikalų su statybomis, žino, kad detalusis planas, kuriame numatytas pastato aukštingumas, užstatymo tankis ir kt. - šventa karvė. O jeigu kas nors šią šventą karvę bando apeiti su lauknešėliais – tai jau STT pareigūnų veiklos pievos.
Pagal Prisikėlimo aikštės su prieigomis detalųjį planą, patvirtintą daugiau kaip prieš dešimtmetį, šalia Katedros buvo numatytos pastoracinio centro statybos, nors tuomet nei vyskupija, nei vyskupu Eugenijumi Bartuliu dar nė nekvepėjo. Pagal tuomet patvirtintą planą čia turėjo iškilti dviejų aukštų pastatas. Be jokių mansardų ir cokolinių aukštų.
Prie šio detaliojo plano tuometiniame „Šiaulių plane“ dirbo architektas Vytenis Rudokas. Jis prisimena, jog tuo metu dar nebuvo daugelio reglamentų, kurie galioja dabar, tačiau detaliajame plane buvo aiškiai numatyta, kad pastatas – dviejų aukštų. V. Rudokas populiariai aiškina, kad dabartinis pastatas – dvigubai didesnis.
Įtaria korupciją
Architektas V. Rudokas sako, kad traukinys – jau nuvažiavęs ir nieko pakeisti nebegalima.
„Tas žaidimas su vyskupijos pastatu – ne vienintelis. Aš nesuprantu, kam Savivaldybei reikia daryti tokius dalykus? Pasako, kad pastatas bus trijų aukštų ir penkiolikos metrų aukščio. Taigi jau akivaizdžiai užprogramuojamas pažeidimas ir teikiamas tvirtinti miesto Tarybai, - kalba G. Karalevičius. - Koks tikslas teikti tokius sprendimus? Ar čia ne korupcija?“
Mykolas DEIKUS
