Iš Minijos kaimo (Šilutės r.) prieplaukos ketvirtadienio rytą pasroviui upe pasukę į jos atšaką, jungiančią su Kuršių marių Kniaupo įlanka, Upaitę, laivavedžiai išvydo naftingą protakos paviršių.
Pasak Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistų, iki vidurdienio vis dar buvo žvalgoma teritorija ir nenuspręsta, ar stabdyti teršalų juostą, lėta srove plukdomą Kuršių marių link, boninėmis užtvaromis, ar absorbentais ją utilizuoti vietoje.
„Laukiame specialistų iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės valdybos, jie priims sprendimą, kaip vykdyti šią operaciją", - lrytas.lt žurnalistei sakė Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas.
Upaitės protaka, gili ir per vandens turizmo sezoną intensyvaus laivų eismo smarkiai apkrauta kelių kilometrų ilgio vandens kelio atkarpa, galėjo būti užteršta naftos produktais iš praplaukiančių laivų.
Jokių naftos produktų bazių šioje Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, įeinančioje į „Natūra 2000" ekologinį tinklą, nėra.
Įvykio vietoje dirbančio Šilutės aplinkos apsaugos agentūros darbuotojo Prano Sirtauto žodžiais, pirminė gamtosaugininkų versija yra viena - gal būt kuris nors iš laivavedžių galėjo atsikratyti Upaitėje naftingo balasto arba ištiko avarinis kuro išsiliejimas.
„Vizualiai yra matoma apie šimto metrų ilgio naftingo Upaitės paviršiaus nuo įplaukos iš Minijos upės pasroviui į Kniaupo įlanką", - sakė P. Sirtautas.
Pasak jo, Upaitės pakraščiais teršalų sluoksnis yra tirštesnis, o vidury upės, kur srovė stipresnė, jis suplonėja.
„Paėmėm mėginius, laboratorija nustatys, kiek teršalų pateko į vandens telkinį, kokia ekologinė žala buvo padaryta. Bet kas už ją gali būti atsakingas, versijų dar neturime", - sakė P. Sirtautas.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės apsaugos valdybos pirmosios komandos narų skyrius, keturi jo pareigūnai, atvykę po pietų iki Mingės prieplaukos, iš čia motorine valtimi atplaukę iki Upaitės, pradėjo naftos produktų skaidymo sorbentu operaciją be jokių boninių užtvarų.
„Sorbentas pasroviui, plaukiant upe, skleidžiamas purkštuvu su vidaus degimo varikliu iš valties, tikintis, kad ploną teršalų sluoksnį sėkmingai suskaidys, ir jis išgaruos. Vanduo pakankamai šiltas, suskaidytos dalys į dugną tikrai nenusės“ - žurnalistei sakė šios valdybos viršininko pavaduotojas Algimantas Kloviškis.
Naftingų teršalų utilizavimo operacija, pasak jo, nėra sudėtinga, tik trunka ilgokai. Plonu skluoksniu vandens paviršiuje reikia paskleisti apie 30 kg cheminės priemonės.
