Praėjusią savaitę Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) įgyvendinimo stebėsenos komiteto (Komitetas) nariai metams baigiantis susitiko aptarti KPP administravimo aktualijas. Pagal Komiteto darbo reglamentą buvo patvirtintas 1-ojo KPP stebėsenos komiteto posėdžio protokolas, dar kartą apsvarstytas Komiteto darbo reglamentas bei jo pakeitimai.
Taip pat Komiteto nariams buvo pristatyti specifiniai projektų atrankos kriterijai paramai pagal KPP priemones gauti, pateikta KPP duomenų kaupimo sistema, KPP administravimo naujovės.
Aktyvios diskusijos su EK dėl KPP priemonių aspektų
Stebėsenos komitetui vadovaujanti žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė dar kartą pabrėžė, kad dėl KPP esminių nuostatų patvirtinimo vyko aktyvios ir dalykiškos derybos su Europos Komisijos (EK) atstovais. „Intensyviai derėjomės dėl kiekvienos priemonės, stengėmės atsižvelgti į socialinių partnerių išsakytas pastabas, – kalbėjo ministrė Kazimiera Prunskienė. – Liepos 2 d. įvyko paskutinis derybų etapas, po kurio mūsų parengta KPP buvo pateikta EK vertinimui. Galime tik džiaugtis, kad Lietuvos KPP rugsėjo 19 d. buvo pritarta, o spalio 19 d. programa buvo patvirtinta oficialiai Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076. Tiems, kas teigia, kad mes kiek uždelsėme su programos ruošimu ir pateikimu, galime tik priminti, kad mūsų KPP buvo patvirtinta 20 iš 94 EK pateiktų programų“. Ministrė atkreipė Komiteto narių dėmesį į esminius klausimus, dėl kurių vyko aktyviausios diskusijos. Ypač ilgai buvo diskutuota dėl agrarinės aplinkosaugos priemonių. EK atstovai pastebėjo, kad nepakankamai išplėtota aplinkosauginių programų įvairovė pagal priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos”, tad 2007-2013 m. buvo patvirtinta nauja programa „Rizikos” vandens telkinių būklės gerinimo programa”, o „Kraštovaizdžio tvarkymo programa” papildyta naujomis veiklomis: „Ražienų laukai per žiemą”, „Melioracijos griovių tvarkymas”, „Medingų augalų juostų ar laukų įrengimas ariamoje žemėje”, „Vandens telkinių apsaugos juostų įrengimas pievoje”, „Vandens telkinių juostų apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje”, „Kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymas”. EK nuomone, būtina papildyti geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės sąlygas (šiuo metu įtraukti minimalūs reikalavimai dėl ražienų tvarkymo, sėjomainos, kraštovaizdžio elementų).
„Itin diskutavome dėl ekologinio ūkininkavimo programos – po EK prašymo įvertinti ekologinio ūkininkavimo svarbą ir pareikštų pastabų, kad šiai sričiai skiriame per didelę lėšų sumą (buvome nusimatę 40 proc. II KPP krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ lėšų (36,48 proc. visų KPP lėšų)), galutiniame variante numatome skirti 19,19 proc.“ – pasakojo ministrė.
Prof. K. Prunskienė atkreipė dėmesį, kad KPP turi būti suderinta su bendrąja žemės ūkio politika (cukraus, vaisių-daržovių, bitininkystės ir kt. sektoriais) bei remtis EK nuostata, kad, turint instrumentus, per kuriuos remiami tam tikri sektoriai, tų sektorių paramai, siekiant išvengti dvigubo finansavimo, nereikėtų skirti kaimo plėtros lėšų. Taip pat EK atstovų nuomone, būtina naudoti ekonominio dydžio vienetus (EDV) – patvirtintoje KPP numatyta, kad pusiau natūrinis ūkis yra nuo 2 iki 4 EDV. Derybų metu buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad, Lietuva nėra pasiruošusi įgyvendinti priemones „Maisto kokybės schemos“ ir „Parama gamintojų grupėms“, tad jas teko išbraukti iš KPP.
EK išsakė abejones ir dėl pirmajame KPP svarstyme pateiktos maksimalios paramos sumos priemonėje „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“. Derybų dėl KPP pradžioje buvo numatyta 5,8 mln. eurų, neatsižvelgiant į įmonės dydį. Patvirtintoje KPP ši suma pakoreguota ir numatyta, kad 2007–2013 m. laikotarpiu maksimali paramos suma vienam paramos gavėjui pagal priemonę ,,Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas” bus iki 4 mln. eurų per 7 metus, o pirmas projektas – ne daugiau kaip 2,8 mln. eurų vidutinėms ir didelėms įmonėms. Mikro ir mažoms įmonėms atitinkamai iki 1,4 mln. eurų vienam projektui ir iki 2 mln. eurų visam programavimo laikotarpiui.
Ministrė taip pat atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jei renkant paraiškas, skirstant paramą aiškiai bus matyti programos netobulumai, juos būtinai reikės taisyti: „7 metai – ilgas laikotarpis, natūralu, kad per jį gali pasikeisti atrankos kriterijų prioritetiškumas, paraiškų rinkimo ypatumai – stengsimės atsižvelgti į pareiškėjų, jūsų, stebėsenos komiteto narių, socialinių partnerių pastabas tam, kad kartu pasiektume bendrą tikslą – sklandų paramos teikimą pagal Kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos priemones. Tad labai lauksime visų jūsų nuomonių, pastebėjimų“, – aktyviai įsitraukti į stebėsenos procesą ragino ministrė prof. Kazimiera Prunskienė.
Išsakytos pastabos dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto reglamento
Jurgita Stakėnienė, ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė, Komiteto nariams pateikė galutinai suderintą Komiteto darbo reglamentą. Ji akcentavo, kad 2007 m. birželio 21 d. vykusiame pirmajame KPP įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdyje buvo nutarta pritarti Komiteto darbo reglamentui ir pakoreguoti jį pagal Komiteto narių pateiktas pastabas. „Džiaugėmės, kad sulaukėme svarių argumentų pakeisti kai kurias reglamento dalis,– teigė J. Stakėnienė. – Tačiau ne į visas galėjome atsižvelgti. Sulaukėme nemažai klausimų, kokia gi yra šio Stebėsenos komiteto funkcija, kadangi KPP EK jau patvirtinta oficialiai ir ją koreguoti galime tik po metų. Tačiau norėčiau jus nuraminti bei atkreipti dėmesį, kad jūsų pastabos, išreikštos dėl projektų atrankos kriterijų, yra itin vertingos ir į jas atsižvelgsime ateityje darydami programos pakeitimus“. Stebėsenos komiteto reglamente teigiama, kad posėdžiai, kaip pagrindinė Komiteto veiklos forma, yra šaukiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Jų metu yra nagrinėjami įgyvendinimo, kiekvienos krypties uždavinių įvykdymo, tęstinių vertinimų rezultatai, pareiškiama nuomonė dėl finansuojamų operacijų atrankos kriterijų, teikiami pasiūlymai ŽŪM dėl KPP keitimo arba tikslinimo, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai arba pagerintas vadovavimas KPP, taip pat jos finansų valdymui, svarstomos ir tvirtinamos metų bei paskutinės pažangos ataskaitos prieš jų pateikimą EK, svarstomas ir tvirtinamas bet kuris pasiūlymas iš dalies keisti Komisijos sprendimo dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai įnašo turinį, kartu su ŽŪM stebima KPP įgyvendinimo kokybė, pasinaudojant finansiniais, pajėgumų ir rezultatų rodikliais.
Projektų atrankos pirmumo kriterijai
ŽŪM sekretorė Dalia Miniataitė pristatė KPP specifinius ir prioritetinius tinkamumo kriterijus pagal atskiras priemones bei prioritetinius kriterijus paramai gauti. „Dėl šių kriterijų intensyvus konsultacinis laikotarpis vyko bemaž 2 metus iki pačios programos patvirtinimo. Stebėsenos komitetas, remiantis reglamentu, per keturis mėnesius nuo sprendimo dėl programos patvirtinimo priėmimo turi pareikšti nuomonę dėl finansuojamų operacijų atrankos kriterijų – kadangi visi kriterijai apibrėžti patvirtintoje KPP, šiuo metu mes galime tik pasikonsultuoti, pareikšti pastabas tolimesniam programos keitimui, vyksiančiam ne anksčiau kaip po metų nuo programos patvirtinimo. Tačiau šis išankstinis procesas yra labai naudingas,– pabrėžė D. Miniataitė.
KPP bendriesiems visų priemonių, bendriesiems investicinių priemonių bei specifiniams priemonių „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, kurios 2004 – 2006 m. buvo populiariausios, projektų tinkamumo kriterijams buvo pritarta 1-ajame KPP įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdyje.
ŽŪM sekretorė atkreipė dėmesį, kad 2007 – 2013 m. priemonei ar veiklos sričiai pirmumo kriterijų vertinimas atliekamas atmetimo būdu, t.y. projektai, atitinkantys pirmiau nurodytus kriterijus, turi pirmenybę prieš projektus, kurie atitinka kitus tolesnius kriterijus. Svarbu atminti, kad programoje nustatyti ir galutiniai prioritetai, kaip, pavyzdžiui, vidinė grąžos norma. 2004 – 2006 m. naudotos balų sistemos, kai kiekvienas prioritetinis kriterijus būdavo įvertinamas balais, pirmenybę prieš kitus projektus įgaunant projektams, surinkusiems didesnį balų skaičių, buvo atsisakyta dėl kelių priežasčių: visų pirma, dėl keblios situacijos, kada keli ar keliolika projektų surinkdavo vienodą balų skaičių, atsitikdavo ir taip, kad pareiškėjai verslo planuose neretai „pritempdavo“ projektą iki aukštesnių balų, neretai susidarydavo nepatogumai dėl per ilgo projektų vertinimo laikotarpio, kadangi reikėdavo įvertinti visus projektus.
„Visose KPP priemonėse kartojasi tie patys atrankos pirmumo kriterijai: parama teikiama tam pareiškėjui, kuris anksčiau nėra gavęs ES investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir kuris yra jaunesnio amžiaus, tiems projektams, kurių įgyvendinimui prašoma mažesnio paramos intensyvumo. Pirmenybę taip pat turi pareiškėjas, esantis kooperatyvo nariu bei tie projektai, kurių vidinė grąžos norma yra didesnė“ – horizontaliuosius KPP priemonėse pasikartojančius atrankos pirmumo kriterijus dėstė ŽŪM sekretorė.
Dalia Miniataitė Komiteto nariams pateikė pirmumo atrankos kriterijus pagal eilę KPP priemonių: „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“, „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“, „Miškų ekonominės vertės didinimas“, „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“, „Miškų infrastruktūros gerinimas“, „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, atskiras KPP priemonių veiklos sritis: priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Mokymas ir informavimas“, priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritis „Žemės konsolidacija“ bei „Žemės ūkio vandentvarka“.
D. Miniataitė pristatė atrankos pirmumo kriterijus, nustatytus naujoms KPP priemonėms – „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“. Pagal pirmąją priemonę pirmumą turės tie pareiškėjai, kurie nėra gavęs ES investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, prašys paramos amatų plėtrai, jų projektas bus įgyvendinamas mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje arba probleminiame regione. Pirmenybę turės pareiškėjas–mikroįmonė, registruota ir veikianti kaimo vietovėje ne mažiau kaip dvejus pastaruosius metus iki paraiškos pateikimo bei tie projektai, kurių vidinė grąžos norma didesnė. Taip pat prioritetiškumą turės ir tas pareiškėjas/mikroįmonė, kurios vadovas yra kaimo gyventojas. Tie, kas norės pasinaudoti parama kaimų atnaujinimui ir plėtrai turi žinoti, kad pirmenybę turės tuo atveju, jeigu jų projektas apims kultūros paveldo objektų, įtrauktų į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, atnaujinimą (išsaugojimą, restauraciją, renovaciją ir pakeitimą), jeigu prašys paramos amatų plėtrai, veiklai, atitinkančiai vietos veiklos grupių vietos plėtros strategiją, patvirtintą ŽŪM, tradicinių amatų centrų kūrimui. Pirmumą turės pareiškėjas–kaimo bendruomenė.
Pareiškėjai, siekiantys paramos pagal itin populiarią priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, bus atrenkami remiantis keliais pirmumo kriterijais: pirmenybę turės tas pareiškėjas, kuris kaime gyvena ne trumpiau kaip 3 metus, pradedant nuo ilgiausiai gyvenančių kaimo vietovėje, kuris turi aukštąjį žemės ūkio srities išsilavinimą, kurio ūkis kuriamas tik nuosavoje žemėje, pradedant nuo didžiausio žemės ūkio naudmenų ploto ha ir kuriamas didesnis ūkis, pradedant nuo didžiausio kuriamo ūkio dydžio, matuojamo ha. Prioritetą turės tas pareiškėjas, kuris perims valdą arba perregistruos ūkį pagal KPP priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“.
Kitai ne mažiau populiariai tarp pareiškėjų priemonei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ nustatyti šie atrankos pirmumo kriterijai: besinaudojantiems „Nitratų direktyvos“ parama svarbu žinoti, kad pirmumas teikiamas tiems pareiškėjams, kurie ūkyje turi didesnį sutartinių gyvulių skaičių, kurie nėra gavę Bendrijos bei valstybės paramos Nitratų direktyvos įgyvendinimui; besikreipiantiems paramos pagal priemonę „Žemės ūkio produktų gamyba ir paslaugų teikimas žemės ūkiui“ atmintina, kad pirmumas teikiamas tiems pareiškėjams, kurie anksčiau nėra gavę Bendrijos investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, kurių valdos dydis – iki 150 ha ŽŪN, o amžius – iki 40 metų. Pirmumą pagal pastarąją priemonę turi tie projektai, kuriuose prašoma mažesnio paramos intensyvumo, tie pareiškėjai, kurių ūkyje diegiamos inovacijos, tie paramos gavėjai, kurie yra kooperatyvo, pripažinto žemės ūkio kooperatyvu, nariai.
Stebėsenos posėdžio pabaigoje buvo vienbalsiai nuspręsta pritarti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo tvarkai ir rekomenduoti ŽŪM, ruošiant kolektyvų punktus pirmajam KPP tobulinimo teikimui EK, atsižvelgi į Stebėsenos komiteto narių pateiktus ir raštu atsiųstus pasiūlymus. Šių pasiūlymų ŽŪM lauks iki 2008 m. sausio mėn. pabaigos.
Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priežiūros aspektai
Tą pačią dieną ŽŪM sušaukė ir Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priežiūros komiteto posėdį, kurio metu buvo pristatytos Kaimo plėtros plano aktualijos, svarstyti finansiniai klausimai. Kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programa tęsia kaimo plėtros plano 2004 – 2006 m. pradėtą veiklą, kuria buvo siekiama sukurti konkurencingą žemės ūkį, paįvairinti veiklą kaimo vietovėse, užtikrinti aplinkosaugą. Parama Lietuvai pagal pagrindines Kaimo plėtros plano priemones įgyvendinimo pradžioje buvo nustatyta atitinkamai: daugiausia teko priemonei „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosauginiais apribojimais“ – 25 proc., „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ – 21 proc., „Papildomos tiesioginės išmokos“ – 20 proc., „Standartų laikymasis“ – 11 proc., „Agrarinė aplinkosauga“ – 10 proc., „Restruktūrizuojamų pusiau natūrinių ūkių rėmimas“ – 5 proc., „Žemės ūkio paskirties apželdinimas mišku“ – 4 proc., „Techninė parama“ – 1 proc. , kitos – 3 proc. 2007 m. buvo perskirstyta 20 proc. visų Kaimo plėtros 2004 – 2006 m. planui skirtų reikalavimus atitinkančių viešosios paramos lėšų. Paaiškėjo, kad priemonei „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosauginiais apribojimais“ lėšų poreikis viršijo numatytąjį ir padidėjo iki 29 proc., priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ biudžetas padidėjo iki 11 proc., priemonės „Standartų laikymasis“ – iki 22 proc., o priemonei „Papildomos tiesioginės išmokos“ liko ta pati 20 proc. parama.
Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priežiūros komiteto nariai pritarė naujam biudžeto perskirstymui.
Susipažinti su Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto bei Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priežiūros komiteto posėdžių protokolais, o taip pat ir su KPP galite Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje adresu www.zum.lt.
Žemės ūkio ministerijos informacija
