Nuodingos medžiagos yra pačių žmonių sukurti chemikalai, kurie pasaulyje pradėti gaminti dar nuo 1940 metų ir įeina į daugelį daiktų: nuo indų iki maisto pakuočių.
Naminiai gyvūnai neretai tampa žmonių sargybiniais nuo aplinkos teršalų poveikio. Analizuojant, kas patenka ir yra pašalinama iš gyvūnų organizmų leidžia mokslininkams nustatyti, kurios medžiagos šeimininkams yra pažeidžiamos ir kokie šių medžiagų junginiai gali susidaryti.
Mokslininkai, norėdami nustatyti medžiagų junginių susidarymą gyvūnų gyvenamosiose vietose, rinko 41 katės ir 37 šunų išmatas. Buvo stebimi ne tik tie gyvūnai, kurie gyvena šeimininkų namuose, tačiau ir tie, kurie yra laikomi gyvūnų prieglaudose. Buvo stebimas ir gyvūnų amžius, lytis, veislė. Išmatų mėginiai buvo surenkami ir patalpinami tyrimų konteineriuose. Pastebėta, kad plačiai paplitusios medžiagos gyvūnų organizmuose buvo apdorotos ir taip apsaugotos nuo šeimininkų.
Nuodingos medžiagos, kurios gali būti Įkveptos, nurytos ar kitaip pasisavintos, randamos visame kūne. Jos organizmų gali būti apdorojamos arba sukaupiamos. Medžiagų kiekiai, pastebėti gyvūnuose, atitinka kiekius, kurie žmogui yra pavojingi. Kadangi žmonės ir gyvūnai gyvena tose pačiose patalpose, mokslininkai teigia, kad cheminių junginių stebėjimas gyvūnų organizmuose kiek vėliau gali būti panaudotas stebint medžiagų poveikius žmogui.
„Šis tyrimas teikia įrodymus, kad gyvūnų išmatose pastebimi cheminiai junginiai gali būti išmatuoti“, – teigia tyrime dalyvavę mokslininkai. Jie taip pat teigia, kad gyvūnų amžius neturėjo įtakos medžiagų apdorojimui.
