Pirmoji byla dėl tariamai neteisėtų statybų Neringoje baigta, o Klaipėdos apygardos prokuratūra džiaugiasi, kad jai pavyko apginti viešąjį interesą. Tačiau buldozeriai, skirti nelegaliems statiniams naikinti, Kuršių nerijoje kol kas dar neburzgia, o ginčai teismuose tebevyksta, rašo "Lietuvos žinios".
Popierinės bylos
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Gražina Lygnugarienė pripažįsta, kad didžioji dalis teismų, susijusių su kai kuriais detaliaisiais planais Neringoje, tėra formalumas: "Tai nesusiję su griovimais, o tik popierinis detaliųjų planų, prieštaraujančių Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo (KNNP) schemai, naikinimas. Manau, kad nieko baisaus, jei dokumentai bus pakeisti ir sutvarkyti taip, kad nebeliktų jokių neatitikimų. To proceso reikėjo, ir aš jo neatsisakau."
Šiuo metu Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos miesto prokuratūros teismams yra pateikusios per 30 civilinių ieškinių bei prašymų dėl galimų teisės aktų pažeidimų, susijusių su statybų plėtra Neringoje. G.Lygnugarienė tvirtina, kad kai kurie Neringos savivaldybės tarybos patvirtinti detalieji planai prieštarauja 1994 metais Vyriausybės patvirtintai Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai. Tačiau, jos teigimu, ne visuose jų yra didelių pažeidimų, dėl kurių reikėtų ilgai bylinėtis. "Tai tik formalumai, kuriuos reikia ištaisyti, - sakė inspekcijos vadovė. - Naujai rengiamame KNNP plane kai kurių vietovių atskiros teritorijos galėtų likti tokios, kokios yra suplanuotos ir patvirtintos Neringos savivaldybės tarybos. Kita vertus, jei tik būtų galima, aš sutikčiau, kad būtų panaikintos tik kai kurios patvirtintų detaliųjų planų dalys."
Būsto tebelaukia
Klaipėdos apygardos teisme pradėta nagrinėti byla, kurioje Klaipėdos apygardos prokuratūra, taip pat gindama viešąją interesą, reikalauja panaikinti detalųjį planą Pervalkoje. Mat, pagal KNNP planavimo schemos tekstinius sprendinius, vienoje šiuo detaliuoju planu apibrėžto sklypo dalyje rekomenduota statyti maldos namus. Tačiau Neringos savivaldybė šiame sklype ketino rekonstruoti esamą pastatą ir jame įrengti keletą butų socialiai remtinoms šeimoms.
Iš viso eilėje išsinuomoti socialinį būstą Neringoje laukia 227 žmonės. Tarp jų - 37 jaunos šeimos. "Kokį viešąjį interesą gina prokuratūra? - stebisi Neringos savivaldybės interesams teismuose atstovaujantis advokatas Arūnas Ivancius. - Negi Pervalkai labiau reikėjo naujų maldos namų, o ne socialinio būsto?" Teisininko manymu, gindama viešąjį interesą prokuratūra turi atstovauti ir kažkokiai visuomenės grupei, kuri tariamai nukentėjo: "Jei kurorto valdžia vietoje maldos namų nusprendė statyti socialinį būstą, tai turėtų būti nukentėjusiųjų, šiuo atveju tikinčiųjų, skundų. Bet jų nėra. O ir negalėjo būti, nes Pervalka yra mažiausia Neringos gyvenvietė ir atskirų maldos namų čia niekam nereikia."
Nauja bažnyčia - Nidoje
Neringoje yra treji maldos namai: dveji - Romos katalikų ir evangelikų liuteronų - Nidoje ir vieni Juodkrantėje. Pastarojoje bažnyčioje meldžiasi ir liuteronai, ir katalikai.
Pasak Telšių vyskupijos kanauninko Andrejaus Sabaliausko, pagal bendrąją bažnytinę praktiką, kur statyti naują bažnyčią, jei yra toks poreikis, sprendžia vietos ganytojas kunigas arba vyskupas. "Atsižvelgus į poreikius, tikinčiųjų skaičių bei jų lūkesčius, bažnytinė vadovybė tariasi su vietos valdžia dėl žemės sklypo naujai bažnyčiai statyti bei statybos, - sakė dvasininkas. - Tačiau Neringoje jau yra viena parapija, jos klebonas aptarnauja ir Juodkrantę. O naujoji Krikščionių pagalbos bažnyčia Nidoje buvo pastatyta 2002 metais."
Preilos ir Pervalkos seniūnės Editos Radzevičienės duomenimis, Pervalkoje yra 45 nuolatiniai gyventojai. Dar 65 žmonės čia deklaravo gyvenamąją vietą. "Preiloje gyventojų yra daugiau - su deklaravusiaisiais iš viso 210 žmonių, tik 145 jų nuolatiniai. Nė vienoje šių gyvenviečių nėra bažnyčios, tačiau į seniūniją, kuri įsikūrusi Preiloje, vieną penktadienį per mėnesį atvažiuoja Nidos klebonas laikyti mišių. Pasimelsti ateina tik 7 moterėlės. Tad mažiausioje gyvenvietėje statyti dar vieną bažnyčią tikrai neprotinga, nes čia niekas nesilankytų", - teigė seniūnė.
Neringos savivaldybės meras Vigantas Giedraitis įsitikinęs, kad savivaldybė jokių pažeidimų patvirtindama sklypo Pervalkoje detalųjį planą, nepadarė: "Ten stovi savivaldybei priklausantis pastatas, kuriame seniau veikė parduotuvė. Mes ketinome tą apleistą pastatą rekonstruoti ir įrengti 4-5 butus jaunoms šeimoms. Tačiau dabar to padaryti negalime. Kodėl nesikreipėme į Vyriausybę, kad pakoreguotų KNNP planavimo schemą? To daryti nereikėjo, nes mes turime visų suinteresuotų institucijų suderinimus. Planui pritarė ir KNNP direkcija, ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys. Palaimino ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Keista, kad po kelerių metų viskas apsiverčia, ir tos pačios institucijos, kurios vakar leido, šiandien tvirtina ką kita."
Mindaugas MILINIS
