Utenos mieste gimusi ir augusi statybų projektų vadovė pasakoja, jog dar vaikystėje buvo matyti, kad ateityje bus pasirinkta specialybė, kurioje reikėtų sukoordinuoti visus procesus ir už juos atsakingus žmones: „Vaikystėje buvau tikra kiemo vadė. Viskas turėjo būti „sureguliuota“ pagal mane. Taip, kaip dabar statybų aikštelėje.“
„Svajojau tapti architekte, bet baigusi mokyklą vis dėlto pasirinkau statybos inžinerijos specialybę Kauno technologijos universitete. Galvojau, kad architektūra ir statybos inžinerija – panašios specialybės. Klydau. Bet labai džiaugiuosi, kad gyvenimas susiklostė būtent taip. Šiandien savęs, dirbančios kitokį darbą, tiesiog neįsivaizduoju“, – pasakoja Monika.
Pirmieji stereotipai – nuo studijų laikų
Anot Monikos, moterys, vadovaujančios statybų projektams, šiais laikais vis dar stebina kolegas vyrus, rašoma pranešime spaudai.
„Per studijų metus ir visą karjerą esu girdėjusi tikrai ne vieną ir ne dvi, jei galima taip pavadinti, įdomesnes mintis ar posakius apie moteris, dirbančias statybose. Ypatingai – joms vadovaujančias. Šiuo metu mano mėgstamiausi girdėti pasisakymai buvo tokie: „man „bobos“ nevadovaus“ ir „moterys apie statybas nieko neišmano“, – šypsosi Monika.
Šiuo metu sėkmingai „Sand Offices“ verslo centro statybų darbams vadovaujanti ekspertė prisimindama studijų laikus pasakoja, kad mokytis tikrai nebuvo lengva: „Sunkios buvo ne tik pačios studijos, bet ir tai, jog dauguma studentų buvo vaikinai. Mums, merginoms, suprantama, tekdavo gerokai daugiau paplušėti tam, kad įrodytume, jog kuo puikiausiai suprantame ir galime padaryti tą patį, kaip ir jie.“
Iššūkių paieškose
Renkantis naują statybų projektą, kuriam norėtų vadovauti, Monika neslepia: „Visada dairausi naujų iššūkių. Todėl, įgyvendinus tokius įsimintinus projektus kaip „Courtyard by Marriott“ viešbutis Vilniuje ar Centro rezidencijos III-asis etapas, mano darbų krepšelyje atsirado ir naujasis verslo centras.
Jei „Courtyard by Marriott“ patraukė tuo, kad tai buvo pirmasis šio tinklo viešbutis Baltijos šalyse, o Centro rezidencijos darbai – iššūkiu juos įgyvendinti COVID-19 pandemijos metu, tai naujas projektas akį užkabino savo išskirtine architektūra ir sprendiniais.“
Kasdienis darbas, anot Monikos, įdomus tuo, kad jame nėra rutinos: „Savo ypatumais skiriasi ne tik kiekvienas projektas, bet ir komandos, su kuriomis tenka dirbti. Taip pat darbų niekada nepalengvina ir lietuviški orai. Ypatingai – žema.
Oro sąlygos nevaldomos, su jomis nesusitarsi, tačiau ilgametė patirtis išmoko prisitaikyti prie esamos situacijos ir nenukrypti nuo pirminio statybų darbų grafiko.“
Paklausus, kaip mėgsta leisti laisvalaikį, Monika juokiasi: „Visi sako, kad esu „nesveika darboholikė“. O jei rimtai, po darbų visą likusį laiką skiriu didžiausiam gyvenimo projektui – šeimai. Taip pat labai mėgstu skaityti knygas ir keliauti.“
