Dėl ekonominio nuosmukio ir nepalankios bankų kreditavimo sistemos perpus sumažėjus statybos darbų apimtims, statybų bendrovės ieško galimybių išgyventi ir atsigręžia į Vyriausybę. Mažėjant privataus kapitalo investicijoms, o gyvenamojo būsto pasiūlai vis dar žymiai lenkiant paklausą, statybos sektoriaus įmonių išlikimo viltis – valstybiniai užsakymai.
2009-ieji statybos bendrovėms buvo sunkiausi per pastarąjį dešimtmetį. Statistikos departamento duomenimis, pernai statybos įmonės savo jėgomis atliko darbų už 5,9 mlrd. Lt to meto kainomis, o tai yra net 48 % mažiau, nei 2008 m., ir beveik prilygsta 2005 m. lygiui. Statybos mastams mažėjant tokiomis apimtimis, nenuostabu, kad 2009-aisiais nuvilnijo statybos bendrovių bankrotų banga, o didžioji dalis išlikusių įmonių dirbo nuostolingai. Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, net penktadalį 2009-aisiais bankrutavusių įmonių sudaro statybos bendrovės (406 įmonės). Statybos įmonių bankrotai palietė ne tik vartotojus, kurie neatgavo įmokėto avanso ar patyrė kitų nuostolių bei nepatogumų, bet ir šių įmonių darbuotojus – daugybė jų neteko darbo.
„Siekiame vykdyti savo įsipareigojimus klientams ir išsaugoti darbo vietas, – sako restruktūrizacijos procesą vykdančios statybų bendrovės „Šeba“ vykdantysis direktorius Marius Šiburkis. Šiuo metu vykdome Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Alytaus apygardos skyriaus pastato ir Elektrėnų ligoninės rekonstrukciją, o taip pat investuojame turimas bei iš DNB Nord banko gautos paskolos lėšas ir baiginėjame gyvenamojo daugiabučio „Raudona saulė“ statybos darbus. Kol turime valstybinių užsakymų, jaučiamės stabilesni, tačiau ateities perspektyvos nėra aiškios”, – mintimis apie susiklosčiusią situaciją dalinasi M. Šiburkis.
Šiuo metu ne tik nematyti ženklesnio ekonominio atsigavimo, bet ir vykdoma bankų politika neteikia didelių vilčių. Bankai, nors ir deklaruodami, kad lengvina kreditavimo sąlygas, iš tikrųjų nemažina reikalavimų norintiems gauti paskolas, vilkina paskolų išdavimo procesus, o portalo NTspekuliantai.lt skelbiamais duomenimis, galutinės metinės paskolų palūkanos vis dar siekia apie 8-9 proc. Tokia bankų politika nekilnojamojo turto rinką veda į aklavietę – NT bendrovės nepajėgios atsiskaityti su statybininkais, nes neparduoda turimo turto, kuriam gal ir atsirastų pirkėjų, tačiau gyventojams ir verslo subjektams paskolas gauti vis dar labai sudėtinga.
Kaip minėta, šiuo metu gyvenamojo būsto pasiūla vis dar viršija paklausą, o teigiamus pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje kol kas sudėtinga prognozuoti, todėl kaip vieną iš galimybių išgyventi sunkmečiu statybų bendrovės mato užsakymus iš valstybės. „Ne tik mus, bet ir kitas statybų bendroves iš susidariusios kritinės situacijos gelbėtų valstybiniai užsakymai. Šiuo metu patys vykdydami valstybinius statybos darbus esame užtikrinti, kad tai – bene vienintelė galimybė išgyventi tokioms įmonėms. Todėl manome, kad valstybė privalo didinti investicijas, skelbti statybos darbų rangos konkursus ir šitaip „palaikyti deguonį“ statybos bendrovių širdyse“, – teigia Marius Šiburkis.
„Kita vertus pastebime ir aiškų naujų butų pasiūlos Kaune sumažėjimą, nes jau ne vienas klientas ir nekilnojamo turto tarpininkai skundėsi, kad vieniems nėra ką pirkti, o kiti nebeturi turto pardavinėti, todėl ir investuojame į savo pastatytų objektų užbaigimą.“ Tokiomis mintimis ir lūkesčiais šiuo metu gyvena sustingusi nekilnojamojo turto rinka ir norinčios išvengti bankroto statybų bendrovės.
