Šį karą vyras gerbėjus nustebino nuotraukomis, kuriose parodė gausų laimikį – Juozo mama Palangos miškuose prigrybavo daugybę baravykų.
„Visi taip bijojo baltarusių savo kaimynų, dėl Astravo atominės elektrinės, bet, kaip matote, tai duoda rezultatų. Radiacija padeda veistis grybams. Matosi, kad mūsų ekonominėje krizėje ir nuosmukyje žmonės ir pensininkai galės dasidurti ir valgyti ekologišką maistą“, – vaizdo įraše juokavo Juozas.
Prieš kelis mėnesius prie vandenyno poilsiavęs Juozas gerbėjus taip pat linksmino šmaikščiomis nuotraukomis, kuriose jis pozavo paplūdimyje. Sekėjams į akis krito ištreniruotas vyro kūnas.
Tokios nuotraukos sukėlė internautų susižavėjimą ir liaupses. Vyras buvo giriamas dėl tobulo kūno.
„Nu bet koks kūno gražumas. Daug jaunuolių jums turėtų pavydėti! Žinoma jūs irgi dar pačiam žydėjime“, „Nesuprantu... Toks vaizdas, kad metai eina atgal kai kam. Vis jaunyn ir gražyn“, – nuotraukas komentavo gerbėjai.
Reikia dirbti tvarkingai ir sistemingai
Šiam mados kūrėjui abejingų nėra, kaip pats vyras sako: jis yra istorija. Seniau dizaineris yra juokavęs, kad sukasi kaip voverė rate: „Man tai labai patinka, nespėjau pastebėti ir jau suėjo 30 metų.“
„Jeigu dirbi mylimą darbą, laimė pati tave susiranda. Dirbu mėgstamą darbą ir turiu kolektyvą, kuris taip pat dirba kartu 30 metų, tai daug ką pasako apie žmogaus charakterį“, – apie savo pasiekimus kukliai kalbėjo J. Statkevičius.
Juozas sako, kad visada turėjo du atsarginius kelius: „Mada ir teatras, mada yra kaip matematika, o jeigu norima „pasitaškyt“ fantazijų fontanais, tuomet nueinu į teatrą. Tie du keliai mane ir gelbėja, jei atsibosta vienas, renkuosi kitą.“
Sėkmės formulės J. Statkevičius nežino, tačiau mano, kad reikia dirbti tvarkingai ir sistemingai: „Nuo savo kolegų skiriuosi tuo, kad man, pirmajam lietuviui, pavyko pasirodyti Paryžiuje tarp didžiųjų pasaulinių kūrėjų, kaip „Channel“, „Dior“. Buvau pirmas lietuvis Paryžiaus ir Lietuvos kutiūro istorijoje.“
Paryžiuje septynis metus pragyvenęs vyras įsitikinęs – šis miestas nelaukia išskėstomis rankomis: „Važiavau dar tais laikais, kai pokalbius reikėjo užsisakyti per Maskvą, rūkoma lėktuvuose, nors kitiems atrodo, kad tai buvo kažkoks stebuklas, bet tai buvo 20-30 metų atgal.“
Visko išmoko Paryžiuje
„Paryžiaus agentai pastebėję mano kolekciją kvietė į visas televizijas, turėjau pasakoti apie Lietuvos tradicijas, buvau giriamas už tokius darbus, kurių net Prancūzija nėra mačiusi“, – apie populiarumo pradžią kalbėjo dizaineris.
Jei Juozas žinotų sėkmės formulę, tikriausiai turėtų Nobelio premiją: „Aš tiesiog dirbu pagal savo intuiciją. Kiekvienas turi savo kelią ir tuos etapus susidėlioji į ilgą distanciją. Yra labai sunkus darbas išlaikyti vardą ir žinomumą, aš turiu savo modelį, kuris man padeda ir toliau tobulėti.“
Vieni karjerą daro lėčiau, kiti greičiau, J. Statkevičius mano, kad tai likimas: „Man galbūt pasisekė, bet aš labai nuoširdžiai ir daug dirbu, tai man labai patinka.“
Užsienyje jau pabuvęs dizaineris supranta, kad emigrantu būti nėra smagu: „Nenorėjau sėdėti sudėjęs rankų ir laukti, kada pas mane ateis sėkmė. Paryžiuje sužinojau ir išmokau daug virtuvės subtilybių, todėl norėjau ta patirtimi pasidalyti su Lietuva.
Darau šou ir arenas užpildau taip kaip žymiausi dizaineriai Paryžiuje. Mokiausi, kaip padaryti tinkamas šviesas, scenografiją, kaip susodinti žmones. Ten yra didžiulė kultūra, o pas mus to trūksta.“
J. Statkevičius stengiasi mados kultūrą atvežti į Lietuvą ir džiaugiasi, kad lietuviai nori tai pamatyti.
