Siekdama sumažinti bedarbių armiją, Darbo birža pasiskelbė griežčiau kontroliuosianti, ar tikrai visi čia plūstantys piliečiai nusipelnę bedarbio statuso. Laisvų darbo vietų ieškoti per sunku, lengviau – skelbti kovą bedarbiams. Ypač dėl statistikos.
Beveik pirmi
Bedarbių Lietuvoje daugėja. Ypač gausiai jų pasipylė metų pradžioje, kai paaiškėjo, kad nesumokėjusieji privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir darbo biržoje neįsiregistravę piliečiai turės pakratyti pinigines.
ES statistikos agentūra „Eurostat" pranešė, kad Lietuvoje nedarbas siekia jau 17,3 procento. Mūsų šalį šiuo rodikliu „lenkia" tik Ispanija, Latvija (po 20 proc.) ir Estija (19 proc.).
Per vėlai supratusi, kad perlenkė lazdą, valdžia karštligiškai metėsi į kitą kraštutinumą. Ne, ne darbo vietas ėmė steigti. Darbo birža pasiskelbė griežčiau kontroliuosianti bedarbius. Mat įtaria, kad apstu apsimetėlių.
Ne gelbės, o baus
Pakoreguotame Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos apraše numatytos bedarbių prievolės ir sugriežtintos sankcijos tiems, kas jų nevykdo. Nusidės kuo nors bedarbis – registracija darbo biržoje be ceremonijų bus nutraukta. Pakartotinai biržos duris toks pilietis galės praverti tik po pusės metų. Bedarbio statusą praras ir asmenys, kurie atsisakys tikrintis sveikatą ar nutrauks dalyvavimą „aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse". Apraše numatyta ir daugiau suvaržymų bedarbiams.
Griežtos sankcijos, net neslepia Darbo biržos vadovas Mindaugas Petras Balašaitis, numatytos, nes „padaugėjo nemotyvuotų ir nesiekiančių legalaus įdarbinimo asmenų". Anot jo, biržos konsultantai nuo registracijos pradžios su klientais dirba labai aktyviai, jau per pirmąjį pokalbį stengiasi įvertinti jų motyvaciją dirbti ar mokytis. Skaitykite toliau, kaip konsultantai “padeda" bedarbiams, kaip dėl šių „stengiasi".
Tik dėl paukščiuko
Vilnietis Rimantas, buvęs uždarosios akcinės bendrovės direktorius ir savininkas, teritorinės darbo biržos slenkstį mina ne pirmą mėnesį.
„Kas iš to – ateinu nurodytą dieną į biržą, mane užregistruoja, ir – laisvas, sukuosi atgal, – stebėjosi vyras. – Minutę ar dvi mano apsilankymas tetrunka. Jokios realios pagalbos, konkrečių pasiūlymų. Tiesa, jei tuo tarpu konsultantė turi po ranka, pateikia mano kvalifikacijos darbuotojų ieškančių darbdavių kontaktinius duomenis. Domėkis, girdi, jei nori, ar jiems vis dar specialisto trūksta. Aptarnavimas biržoje – formalus. Bedarbiui iš to jokios naudos."
Juolab kad konsultantės įteiktus telefonus Rimvydas jau būna pats seniai susiradęs internete, biržos puslapyje, ir su darbdaviais „sukontaktavęs". Paprašo atsiųsti gyvenimo aprašymą, ir tuo viskas baigiasi. Renkasi, matyt, iš tūkstančių. Gal neturintiesiems kompiuterių tokia biržos informacija ir naudinga, – suabejojo Rimantas. – Prieinantiems prie interneto jokių tarpininkų nereikia. Mano atveju birža tik atlieka registraciją. Kokia iš to nauda?
Kaunietis Albertas darbo neturi jau apie metus. Anksčiau gaudavo pašalpą, dabar jau nebe. Bet registruotis reikia. „Kas mėnesį važiuoju į biržą, leidžiu pinigus kelionėms autobusu, bet viskas veltui, – piktokai kalbėjo jis. – Nurodytais telefonais paskambinu – arba jau turi darbuotoją, arba abejoja, ar išvis bereikia. Iš biržos naudos kaip iš ožio pieno."
Biržos pastangų tikslai akivaizdūs – tesiekiama sušvelninti akis badančią nedarbo statistiką. Neabejotinai atsiras bedarbių, kuriems bus pritaikytos sankcijos. Išbrauks tokius iš sąrašų – ir bedarbių sumažės. Bet su realiu nedarbo mažinimu tai neturi nieko bendra. Juk kad ir sukeičiame stalčiukus vietomis, jų turinys lieka nepakitęs.
