ES statistikos agentūra Eurostat atliko tyrimą ir palygino praėjusių buitinės technikos ir elektronikos kainas ne tik ES šalyse, bet ir pretenduojančiomis įstoti į bloką bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje.
Mažose ir uždarose rinkose brangiausia
Europiečių išlaidose šios prekės sudaro po 1 procentą. Tyrime buvo atsižvelgta į bendrą ES vidurkį, kuris įvertintas koeficientu 100 ir vėliau pagal surinktus duomenis šalys buvo suskirstytos pagal tai, kokia apimtimi lenkia ar yra žemiau vidurkio.
Brangiausiai Europoje tiek už elektronikos prekes, tiek buitinę techniką moka Islandijos gyventojai (koef. atitinkamai 148 ir 153). Kiek pigiau moka Maltos gyventojai, tačiau jų kainos yra didžiausios visoje ES (koef. Atitinkamai 116 ir 147). Tai paaiškinti galima tuo, kad šalys yra salose, o jų rinkos yra santykinai mažos.
Tuo tarpu trečioje vietoje pagal buitinės technikos kainų dydį atsidūrė Norvegija ir Didžioji Britanija (koef. 116). Kipriečiai yra tretieji pagal elektronikos brangumą (koef. 111).
Pigiausi produktai netaip toli
Pigiausiai už butinę techniką tiek ES, tiek visoje Europoje moka Vengrijos gyventojai (koef. 74). Kiek pigiau šias prekes gali įsigyti Makedonijos piliečiai (koef. 77). Už juos brangiau moka lenkai (koef. 79).
Vis dėlto pastarieji už elektronikos prekes moka pigiausiai visoje ES ir Europoje (koef. 85). Tokia pačia padėtimi gali džiaugtis čekai. Turkijoje elektronika yra kiek brangesnė (koef. 87). Tuo tarpu trečioje vietoje yra ES naujokė Bulgarija (91).
Pastarosios šalies koeficientas tik keliais punktais skiriasi nuo ES vidurkio, Lietuvoje jis yra dar artimesnis jam – 99. Tai yra vienu punktu daugiau nei euro zonos vidurkis taigi lietuviai santykinai brangiai moka už televizdorius, grotuvus ir kitą elektroniką.