Kaip manote, ko mažiausiai bijo mūsų politikai? Tikriausiai neatspėjote – apgaudinėti rinkėjus. Pastarosiomis dienomis naujai išrinkti savivaldybių tarybų nariai masiškai atsisakinėja mandatų. Kas atsitiko? Išsigando atsakomybės, staiga susivokė, kad ne ten pataikė?
Per gerai galvojate. Tai rinkėjus įžūliai apgaudinėję Europos Parlamento, Seimo nariai, įvairūs savivaldybių tarnautojai, solidžius postus užimantys pareigūnai, kurie net negalvojo eiti dirbti į savivaldybių tarybas. Jų uždavinys, dažniausiai partijoms pritariant ar netgi įpareigojant, buvo papuošti kandidatų sąrašus, parodyti, kokie žmonės pasiryžę tarnauti savivaldybių gyventojams.
Tačiau rinkimai baigėsi – laikas namo, į savo aukštus postus ir šiltas kėdes. Dar artėjant pirmiesiems savivaldybių tarybų posėdžiams Vyriausiąją rinkimų komisiją užplūdo naujai išrinktų „savivaldybininkų“ prašymai nutraukti jų įgaliojimus. Tokių rinkėjų mulkintojų į viešumą jau išniro apie pusantro šimto. Tačiau tai tik pirmosios kregždės – prognozuojama, kad apgavusiųjų rinkėjus savivaldybių tarybų rinkimuose bus kone pusė tūkstančio, o jei tiksliau – apie keturis šimtus.
Reikia pavyzdžių? Prašom. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario mandato atsisakė Europos Parlamento narys „tvarkietis“ Juozas Imbrasas, Utenos rajono tarybos nario – parlamentaras konservatorius Edmundas Pupinis, Šiaulių miesto taryboje nutarė nedirbti nei Seimo narys socialdemokratas Edvardas Žakaris, nei jo kolega socialliberalas Valerijus Simulikas, kurie šiuose rinkimuose žmonėms buvo pristatomi netgi kaip rinkimų sąrašų vedliai.
Darbą parlamente pasirinko ir neseniai į jį išrinktas socialdemokratas Albinas Mitrulevičius. Jis irgi atsisakė Marijampolės savivaldybės tarybos nario mandato. „Tvarkietis“ Seimo narys Petras Gražulis savo vietą Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje „kilniaširdiškai“ užleido Martynui Pociui.
Kazlų Rūdos tarybos nariu tapęs Justinas Kazla turėtų dėkoti parlamentarui Mantui Varaškai. Anykščių rajono savivaldybės taryboje nedirbs nei į ją išrinktas Seimo narys „tvarkietis“ Vytautas Galvonas, nei valstietis liaudininkas Antanas Baura. Ir taip toliau, ir taip toliau.
Kol kas tik du savivaldybės tarybos politikais tapę asmenys atsisakė Seimo nario mandatų. Gal ir jie nebūtų atsisakę, jei nebūtų užsitikrinę mero portfelių. Jie pasirinko savivaldybes vien todėl, kad, anot klasiko, geriau jau būti pragare viršininku, negu danguje pastumdėliu.
Please install Flash plugin
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, į naujos kadencijos savivaldybių tarybas išrinktas net 261 politikas, kurių dabartinės pareigos yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario mandatu. Koks naivuolis patikės, kad eidami į rinkimus šie vietos politikais pretendavę tapti asmenys nežinojo, jog jų kandidatavimas prieštarauja įstatymams. Jei to nesugebėjo suvokti naujai kepamas savivaldybės politikas, tai privalėjo suvokti partija, kuri jį įrašė į savo kandidatų sąrašus. Tikriausiai suvokė, bet užėmė stručio poziciją ir neatsilaikė pagundai pagudrauti, tiesiai šviesiai tariant, apgauti rinkėjus.
Kaip nustatyta įstatyme, išrinkti tarybos nariai, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki pirmojo tarybos posėdžio, privalo atsisakyti pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario mandatu. To nepadarę politikai neteks mandato. Todėl dabar jie patys ir skuba atsisakyti įgaliojimų, kurie atitenka kitiems jų partijų kolegoms.
Kas patikės, kad viso to nežinojo į savivaldybių tarybas pretenduojančios partijos? Tikrai žinojo. Žinojo dar ir tai, kad rinkėjai bus apgauti.
Ką daryti? Akivaizdu, kad mūsų politikais tikėti kol kas negalima. Matyt, jiems dar per anksti iki tikrosios demokratijos, sąžiningumo ir tiesos sakymo, tiesiai žvelgiant rinkėjams į akis. Vadinasi, ir čia reikia viską sureguliuoti įstatymais, kad būtų uždarytos visos landos politiniams apsukruoliams mulkinti žmones.
Pavyzdžiui, išrinko žmonės partijos sąraše kandidatavusį parlamentarą ar kokį kitą pareigūną į savivaldybės tarybą – ir pirmyn, eik ir dirbk tą darbą, į kurį pretendavai. Visi kiti mandatai ar pareigos iš karto dingsta. Jokių grįžimų atgal, jokių šansų manipuliacijoms ir rinkėjų apgaudinėjimui.
Beje, ne vienoje pasaulio valstybėje galioja tokia tvarka – politiko karjerą nulemia paskutinis mandatas. Kodėl pas mus to nėra, kodėl neturime tokio elementaraus nuo apgaulės rinkėjus saugančio įstatymo? Todėl, kad tik tie patys Seimo politikai, kurie tuntais traukia į savivaldybių tarybų rinkimus, ir gali priimti tokį įstatymą. Tačiau vargu ar jie kada nors tai padarys. Kas pjaus šaką, ant kurios sėdi? Taigi politikų apgaulių, matyt, neišvengsime ir ateityje.
VL vyr. redaktorius Stasys Jokūbaitis
