„Viso gero, bankai. Jūsų linksmybės baigėsi“, – savo portale skelbia bendrovė „TransferWise“, kuri leidžia atlikti tarptautinius pinigų pervedimus internetu žymiai pigiau nei tradiciniai bankai ar kitos pinigų pervedimo paslaugas teikiančios bendrovės.
Pavyzdžiui, Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai už pervedimus eurais Europoje taiko 40–60 litų siekiančius įkainius ir dar tam tikrą dalį nuo pervedamos sumos už jos konvertavimą į kitą valiutą. Be to, Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje konstatavo, kad būtent ši veikla pelningiausia šalies bankams, mat pajamos iš pervedimų eurais du kartus viršija sąnaudas.
Panaši padėtis ir užsienio valstybių bankuose. O pinigų per valstybių sienas keliauja daug. Pasaulio bankas skaičiuoja, kad per 2011 metus tarptautiniai pervedimai pasaulyje siekė 483 mlrd. JAV dolerių (1,23 trln. litų). Nemaža jų dalis – emigrantų perlaidos. Lietuvos banko duomenimis per devynis praėjusių metų mėnesius į Lietuvą vien fiziniai asmenys pervedė 2,56 mlrd. litų, o iš šalies į užsienį – 2,04 mlrd. litų.
Šiek tiek pigiau pinigus emigrantams nuo seno padeda pervesti „Western Union“, „MoneyGram“, tačiau įvairūs „startupai“ rado galimybę, kaip dar labiau sumažinti įkainius. Šią verslo galimybę užčiuopia ir lietuviai – nuo rugsėjo pigiai pinigus pervesti tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos siūlo „TransferGo“, platesniu mastu – „Mokėjimai.lt“, kurios savininkė „EVP International“ buvo pirmoji bendrovė Lietuvoje gavusi elektroninių pinigų įstaigos licenciją.
Gudrūs modeliai
Kas leidžia tokioms nedidelėms bendrovėms („TransferGo“) darbuotojų skaičius nesiekia nei 10) taikyti žymiai mažesnius komisinius mokesčius už perlaidas? Gudrus ir itin paprastas modelis. Kaip „Ekonomika.lt“ aiškino vienas iš „TransferWise“ įkūrėjų Taavetas Hinrikus, klientų pinigai šalies ribų nepalieka. Klientas, norėdamas pervesti pinigus iš Vilniaus į Londoną (tiesa, šiuo metu bendrovė litų pervesti neleidžia, bet žada, kad greitai padėtis pasikeis), įmoka reikiamą sumą į bendrovės sąskaitą Vilniuje, o „TransferWise“ gavėjui pinigus išmoka iš sąskaitos Londone. Siekdama sumažinti sąnaudas, bendrovė visuomet bando surasti, ar tuo pat metu nebandoma pervesti pinigų tarp tų pačių šalių, kitu atveju pinigus išmoka iš savo sąskaitų.
Panašiu principu veikia ir lietuvių „TransferGo“. Tai bendrovėms leidžia išvengti ilgų tarptautinių pervedimų, o mažesnes sąnaudas perleisti klientui. Pavyzdžiui, „TransferWise“ pervedimams, mažesniems nei 200 svarų sterlingų (apie 780 litų), taiko 4,97 svarų sterlingų (apie 19,83 litų) komisinį mokestį, o „TransferGo“ – 9 litų mokestį už pervedimą iš Lietuvos ir dar 1,75 proc. nuo pervedamos sumos už valiutos keitimo operaciją. „Mokėjimai.lt“ naudoja kitą – elektroninių pinigų – modelį. Čia pervedimai eurais ES viduje kainuoja 0,69 lito.
Sparčiai populiarėja
Populiarumu nauji finansų rinkos žaidėjai skųstis negali. 2011 metais – pirmaisiais bendrovės veiklos metais – per „TransferWise“ buvo pervesta 10 mln. svarų sterlingų (apie 39,9 mln. litų), o praėjusių metų gruodį suma pasiekė apie 50 mln. svarų sterlingų (apie 199,5 mln. litų). T. Hinrikus aiškina, kad sumos kas mėnesį didėja 20–30 procentų. Šiuo metu bendrovė eurais leidžia keistis tarp daugiau nei 30 šalių, o populiariausiomis išskiria Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Prancūziją, Lenkiją.
Savo ruožtu „TransferGo “ generalinis direktorius Daumantas Dviliniskas skaičiuoja, kad per juos mažiau nei per pusmetį pervesta apie 500 tūkst. litų. Artimiausiu laiku bendrovė žada pasiūlyti pervedimus visoje Europoje, o tolimesniuose planuose – JAV rinka. Šiuo klausimu bendrovei turėtų padėti neseniai prie jos prisijungęs vienas pirmųjų „Twitter“ investuotojų Gregas Kiddas, šiuo metu konsultuojantis JAV sparčiai populiarėjančią elektroninių mokėjimų sistemą „Square“. Be to, bendrovė neseniai sulaukė neskelbiamo dydžio investicijos iš rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“.
Rizikos faktorius
„Paklauskite jų pačių, – į klausimą, ar tradiciniai bankai juos jau pripažįsta, kaip konkurentus, atsakė T. Hinrikus. – Rinkoje matome milžinišką galimybę. Bankai pastaruosius 40 metų buvo neinovatyvūs ir nebankinės bendrovės pradeda siūlyti finansines paslaugas. Paskutinė jų inovacija – bankomatas.“
D. Dvilinskas atkreipė dėmesį, kad jie taikosi į vartotojus, pervedančius mažiau nei 5 tūkst. litų. Jo nuomone, ši auditorija didiesiems bankams nėra itin patraukli. Tiesa, tokie „startupai“ su bankais turi kovoti ne tik pigesnių paslaugų srityje, bet ir sugebėti įrodyti, kad kliento patikėti pinigai niekur nedings – seniai rinkose įsitvirtinusiems komerciniams bankams tai padaryti daug lengviau.
Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento vyriausioji specialistė Asta Taukuvienė pastebi, kad tokių bendrovių ir paslaugų, kaip „TransferGo“ ar „Mokėjimai.lt“, atsiradimas susijęs su noru didint konkurenciją mokėjimo paslaugų srityje, kur jau anksčiau veikė bankai. Pasak jos, šioms bendrovėms taikomi beveik tokie pat reikalavimai, kaip ir tradicinėms finansų sektoriaus bendrovėms. FAKTAI: Reikalavimai mokėjimo įstaigai
Mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos iš Lietuvos banko turi gauti licenciją šiai veiklai vykdyti.
Kaip ir visi mokėjimo paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, bankai, turi laikytis su vartotojų teisių apsauga susijusių Mokėjimo įstatymo reikalavimų.
Joms nustatyti nuosavo kapitalo dydžio reikalavimai. Lėšos gautos iš vartotojų turi būti atskirtos nuo kitų įstaigos lėšų ir laikomos kredito įstaigose.
Tokių bendrovių vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos.
