Šį kartą vyras socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje papasakojo apie nutikimą su dukrele Joana.
„Geras porą savaičių iš darželio Joaną pasiimdavo mama, nes kamščiai ir daug darbų tam tėčiui. O šiandien pasiėmiau aš. Joana pamatė mane ir pradėjo auklėtojai šaukti „Čia tėtis, mano tėtis!“. Atbėgusi puolė ant kaklo ir labai stipriai apsikabino. Kaip nerealu turėti dukrą! O dar šiandien jos dviejų metukų gimtadienis. Sveikinu!“, – po nuotrauka su dukra rašė atlikėjas.
Beveik prieš metus Stano gyvenimą supurtė baisi diagnozė. Vyro gyvenimas primena tikrus amerikietiškus kalnelius. Karjeros šuolis ir nuosmukis, asmeninio gyvenimo negandos ir viską pakeitusi diagnozė – kraujo vėžys.
Apie ligą nebijantis kalbėti prodiuseris socialiniuose tinkluose pasidalijo jautriu įrašu iš Santaros klinikų.
„Santariškių klinikos. Vienintelė vieta, kur dirba nuostabūs žmonės, kurių vėl sutikti nebenorėtum. Aišku, darbo vietoje. Šiandien užėjau pasisveikinti su seselėm, kurios statė lašelinės ir rūpinosi chemoterapijos metu praėjusią vasarą, jos nužvelgė mane išsigandusios – bene atkrito. Nuraminau, kad tai tik planinis patikrinimas, pajuokavom ir palinkėjom vienas kitam šitose patalpose nebesusitikti. O iš ties, aš primelavau, nes tuo metu nežinojau, ar man viskas gerai. Prieš kelias valandas buvau pasidaręs kraujo tyrimus ir į nelemtą devintą aukštą (onkologijos dienos stacionarą) atėjau sužinoti atsakymų. Vaikščiojau ir galvojau, kad labai baisu...
Tas jausmas užplūsta dabar kas tris mėnesius likus savaitei iki planinių tyrimų, pradedi jausti simptomus, įsikalbi sau visas ligas ir komplikacijas, o po to išgirsti atsakymus... Tai va, šiandien gavau dar tris mėnesius, o atrodo dar vieną gyvenimą. Artėjant rugsėjo viduriui vėl slėpsiuosi pakampiais – ateis patikrinimo laikas ir išgirdęs geras žinias žiūrėsiu į tolstantį Santariškių kompleksą nuoširdžiai šypsodamasis. Bet kažkada žinios bus ne tokios geros ir šis pastatas susitapatins su kateteriu, pro kurį į veną teka chemija. Dažnai manęs klausia, kas pasikeitė per tą laiką. Na kas, aš turiu dar tris mėnesius! Ar tu daugiau turi?“ – išliejo širdį vyras.
Gyvenimą pakeitusi diagnozė
Kraujo vėžio diagnozę išgirdęs Stano suprato, kad tai yra pats didžiausias sukrėtimas jo gyvenime.
„Kažkada atrodė, kad skyrybos yra labai baisu ir sunku. Tėčio mirtis atrodė, kad tai yra sunkus dalykas. Kažkokios asmeninės nesėkmės, kaip antras albumas, kurio niekas neperka, atrodė lyg siaubingai nepakeliama našta. Kai supranti, kad tau yra vėžys, tai labai stipriai pribloškia. Neturiu su kuo palyginti ir tikiuosi, kad neturėsiu. Kai supratau, kad man vėžys, ačiū dievui, kad suveikė tas mechanizmas, jog reikia psichologinės pagalbos ir neišsikapstysiu pats“, – anksčiau yra pasakojęs Stano.
Diagnozė privertė žymų kūrėją labai rimtai susimąstyti apie savo gyvenimą, tačiau didžiausią džiaugsmą jam sunkiomis akimirkomis teikdavo vaikai.
„Kai grįžti namo ir matai savo pusės metų savo dukrą ir suvoki, jog ji gali nepamatyti tėčio... Galvoti apie gailestį sau – beprasmiška. Reikia – valgai, keliesi, eini ir darai. Jei pritrūksta jėgų, atbėga pas tave ar atšliaužia magnetukas“, – šyptelėjo kūrėjas.
S. Stavickis atviras – kraujo vėžio diagnozė jį privertė pasijusti vienišu ir pakeisti savo mąstymą.
„Esu žinomas už nieką, nes nesu geras dainininkas. Niekad nemelavau, dėl to žmonės manimi tiki. Dabar nutiko liga, supratau, kad būtų nesąžininga apie tai tylėti ir nekalbėti. Kai tu susergi, tu pasijunti be galo vienišas. Gyveni nuostabų gyvenimą, kur nėra ligoninių, nėra jėgų, o vėžys yra portalų baubas. Kai pats susergi, tampi siaubingai vienišas. Vėžys yra kita liga nei prieš 20 metų. Mano atveju tai nėra taip baisu, kaip buvo, tai yra pagydoma, kontroliuojama“, – šyptelėjo jis.
Tiesa, Stano tvirtino ir tai, jog jam sunkiu metu padeda išsikalbėjimas ir atvirumas, todėl savo pavyzdžiu jis nori užkrėsti ir kitus, atsidūrusius panašioje situacijoje.
„Man svarbu ir pačiam išsikalbėti apie savo baimes ir nerimą. Taip ir jaučiuosi, taip ir dabar yra. Negaliu užsidėti kaukės, kad man linksma ar ne. Aš labai džiaugiuosi, kad pavasaris, kad dukra Joana pradeda šnekėti. Man baisu, nes po dviejų savaičių yra tyrimai. Kas tris mėnesius turiu tyrimus. Kartais užpuola pasimetimas, supranti, kad gali praeiti dvi savaitės ir vėl viskas apsivers.
Suprantu, kad tai kartosis penkerius metus, bet susitvarkau. Kai susirgau, kiekviename ligos etape ieškojau atsakymo, ką man su tuo daryti. Maniau, kad reikia pradėti gyventi dėl savęs, bet po to atrodė, kad reikia gyventi dėl kitų, dėl šeimos, vėliau, kad dėl tikėjimo ar dievo. Ir aš vis dar dabar blaškausi. Visi atsakymai yra teisingi. Svarbiausias klausytojas vis tiek aš. Man tai yra svarbu. Man to reikia. Reikia kalbėtis apie savo problemas. Viskas bus gerai“, – ryžtingai sakė atlikėjas.
