Ar negauni pylos nuo žmonos, kad laisvus vakarus skiri ne šeimai, o repeticijoms iki vidurnakčio?
- Jei atvirai, mano gyvenimo ritmas niekuo nepasikeitė. Prieš chorų karus savo vakarus leisdavau studijoje kurdamas. Aš gi nesu statistinis darbuotojas, kuris dirba nuo aštuonių ryto iki penkių vakaro. Dažniausiai turiu laisvus rytus. Jie ir skiriami šeimai.
- Šeima tau - vertybė?
- Vaikai ir žmona - pats seniausias ir natūraliausias vyro gyvenimo etapas. Tiesa, dabar prisigalvojama tiek daug problemų, kad šeimos kūrimas pateikiamas kaip didžiausias iššūkis. Vaiko gimimas prilygsta žygdarbiui, už kurį turi būti skiriamas ordinas ar koks medalis. Bet palaukit, tėvai, seneliai, proseneliai taip gyveno tūkstančius metų. Tai taip pat natūralu, kaip kasdien gerti vandenį. Aplink tik ir girdžiu, kad prieš kuriant šeimą reikia labai, labai pasiruošti. Ką tai reiškia?
- Nori pasakyti, kad santuokai ir vaiko gimimui visiškai nesiruošei?
- Turiu omenyje, kad tokiam žingsniui nereikia ruoštis kaip kelionei į kosmosą.
- Minėjai, kad su Indre planuojate šešis vaikus...
- Planas išlieka toks pat, bet kaip sakant, ne man juos teks gimdyti. Aš galiu daug prikalbėti, tačiau lemiamas sprendimas - ne mano...
- Ričardui, jei neklystu, dabar metai ir du mėnesiai. Kaip sekasi jaukintis tėčio vaidmenį?
- Kaip sakoma, pirmas vaikas - bandomasis. (Šypteli) Neturiu aiškių vizijų, kaip jį reikės auklėti. Augu kartu su juo. Galiu pasakyti, kad jis tobulina mane, verčia visai kitomis akimis pažiūrėti į daugelį kasdienių dalykų. Net sprendimai, kuriuos priėmiau vakar, kitą dieną atrodo jau visai ne tie. Jis sparčiai keičiasi, o aš turiu neatsilikti. Įdomus metas. Truputį nerimauju, kad nežinosiu, kaip reikės išlikti su juo atviram, kai jis pradės kalbėti, klausinėti, daug ką suprasti. Kaip būti su juo draugiškam, bet tuo pačiu ir neperžengti sveiko draugiškumo ribų. Labiausiai bijau, kad neatsivertų tarp mudviejų praraja.
- Ar galima sakyti, kad šeima į tavo gyvenimą įnešė dvasinės ramybės?
- Aš lygiai taip pat mąsčiau, dar ir nesukūręs šeimos.Apskritai manau, kad nuo dvasinės būsenos priklauso viskas. Net ir sveikata. Jei žmogus jaučiasi laimingas, daro tai, kas jam patinka, ir yra savo vietoje, faktas kaip blynas, kad jis 99 procentais sveikas. Tiesa, pastebėjau, kad daugelis savo baimes, kompleksus, identiteto paieškas stengiasi paslėpti po sveiku gyvenimo būdu, sportu, ekologišku maistu ir panašiai. Bet kas iš to, jei viduje smalą verda visokiausi velniukai? Jei nerandi savyje dvasinės pusiausvyros, būti sveikam nepadės nei sportas, nei ekologiški pomidorai.
- Esi paklusnus pacientas ir vykdai visas gydytojų rekomendacijas?
- Nesu aklas vykdytojas. Viską blaiviai apsvarstau. Būdamas tėvas, turiu apsaugoti sūnų. Kalbama, kad vaikų nereikia skiepyti, o gydytojai vadinami “parsidavėliais". Gal ir taip? Tačiau gerai pamenu, kai keliavome po Afriką, o mano kompanionas skiepams buvo pasakęs griežtą ne. Nežinau, gal tai - likimo pirštas, bet kelionės dalį jis praleido ligoninėje. Įsivaizduoji, kokia baimė apima, kai gretimose lovose miršta žmonės? Gerai, kad viskas baigėsi palyginus sėkmingai. Žinoma, skiepas gali sukelti komplikacijų, bet tai gerokai mažesnė rizika, nei pasigauti kokią neaiškią ligą ir su ja kovoti visą gyvenimą. Aš nesu linkęs taip rizikuoti.
- Užsiminei apie gydytojų “parsidavimą". Ar yra tekę kada duoti kyšį?
- Ne. Nei kai gimė sūnus, nei kitais atvejais. Ir niekada nekilo problemų, kad dėl tokių “dovanėlių" nedavimo gydytojas kažkaip prasčiau žiūrėtų į mano šeimą. Nors turiu prisipažinti, kad už gerą rūpestį kartais kyla noras atsidėkoti, bet nežinau, kaip tai padaryti, o ir sąžinė neleidžia. Manau, kad kyšiai galėtų būtų įteisinti.
- Ar artimiausiu metu nenusimato kokių pokyčių?
- Dabar laukiu ir bręstu viduriniojo amžiaus krizei (kvatojasi). Kada ten ji stukteli? Apie keturiasdešimt? Na, dar turiu šiek tiek laiko. Bus labai įdomu. Nežinau, gal senstu, bet kažkaip patraukė prie žemės. Noriu ką nors “užveisti": gal šiltnamį, gal tvenkinį su žuvimis. Klausi, ką auginčiau darže? Kalendrą - vieną mėgstamiausių prieskonių.
Straipsnio autorė Evelina Machova
