„Aš pasisakau prieš seksualinį priekabiavimą“ bei „Smurtui prieš moteris ne“ – šią savaitę tokiais šūkiais Vilniaus moterų namai kvietė nusifotografuoti šalia Seimo vaikštančius praeivius. Pagrindinis tikslas: išreikšti palaikymą Stambulo konvencijos ratifikavimui. Neva tai padėtų įveikti smurtą prieš moteris.
„Dabar smurtas prieš moteris yra iš principo beveik nebaudžiamas. Jeigu jūs pažiūrėsite į statistiką yra išviso 8 procentai nuo kreipimųsi yra pradedami ikiteisminiai tyrimai. <...> Tai siūbuoja apie 60 tūkstančių kreipimųsi jau keletą metų“, – sakė Vilniaus moterų namų vadovė Lilija Henrika Vasiliauskė.
Ginčai vyksta ne tik prie Seimo, bet ir pačioje parlamento salėje. Pagrindinis Stambulo konvencijos tikslas yra apginti moteris nuo smurto, tačiau dalį Seimo narių gąsdina dokumento tekste vartojamos sąvokos.
Pavyzdžiui, lytis konvencijoje apibrėžiama, kaip „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“.
„Kiršina mūsų tautą, žmonės nerimauja, puikiai žino, kas po tuo slypi. Tos lyties keitimo operacijos ir taip toliau“, – sako Seimo narys, valstietis Dainius Kepenis.
Anot Seimo Pirmininkės, dėl nepakankamai aiškių sąvokų ir yra kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.
„Kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, kad jis patvirtintų arba paneigtų, ar jūsų išsakyti argumentai, baimės, galbūt propagandos įkvėpti, galbūt ne, ar turi pagrindo“, – teigia Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seimo Pirmininkė pasiūlė Seimui kreiptis į Konstitucinį Tesimą. Esą teismo būtų prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nesteriotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nesteriotipiniai lyčių vaidmenys“.
„Verta kreiptis tam, kad būtų atsakyti tie klausimai, kurie kaip argumentai, prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą yra metai iš metų kartojami“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Valdantiesiems balsų pakako: kreipimosi į Konstitucinį Teismą klausimas Seime bus svarstomas rudenį.
„Jūs kaip patyrusi šachmatininkė darote ėjimą žirgu, kad išsaugotumėte turbūt likus metams koaliciją. Visiems akivaizdu, kad Stambulo konvencijos laikas praėjo“, – sakė Seimo narys Artūras Skardžius.
„Šachmatai čia tikrai ne prie ko. Aš negaliu apsakyti ant kiek toli nuo garbingos, tiesios šachmatų partijos yra tie argumentai, į kuriuos turiu reaguoti“, – atkirto Seimo Pirmininkė.
Konvenciją prilygina Trojos arkliui
Už konvenciją kovojančios nevyriausybinės organizacijos akcentuoja, kad Stambulo konvencija įpareigotų valstybę jas finansuoti iš mokesčių mokėtojų pinigų. Prieš pasisakantys Seimo nariai sako, kad būtent pinigai nevyriausybininkams ir yra tai dėl konvenciją jie stumia.
Esą visi esminiai su smurtu prieš moteris susiję Stambulo konvencijos straipsniai jau yra įdėti į Lietuvos įstatymus, likę konvencijoje tik keliantys tautos susipriešinimą, tad iš konvesncijos priėmimo naudos nėra. Organizacijos aiškina priešingai. Esą valstybei investuoti milijonus į nevyriausybininkus reikia.
„Neturime nei vieno specializuoto centro, seksualinio smurto veikimui Lietuvoje, jokiomis formomis, nei vaikystėje patirto, kaip dabar išplaukia vis daugiau ir daugiau. <...> Mokymai policijos pareigūnams, socialiniams darbuotojams, medikams, specializuoti mokymai, žiniomis apie traumas grįstas konsultavimas“, – pasakojo Vilniaus moterų namų vadovė.
Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė smurto Lietuvoje atvejus lygina su Švedija.
„Švedija yra tris kartus už Lietuvą didesnė valstybė. Švedijoje kas metus iš valstybės iš valstybės tikslinio finansavimo yra skiriama 30 milijonų eurų, kovai su smurtu prieš moteris. Ir mes matome rezultatus, kad sistema yra geresnės, kad daugiau pakelia skambučių, daugiau psichologų. Yra padedama išeiti iš smurto rato“, – teigė J. Juškaitė.
Laisvos visuomenės instituto valdybos pirmininkas Audrius Globys mano, jog nevyriausybinės organizacijos ieško finansinės naudos.
„Čia yra irgi viena iš priežasčių, kodėl tam tikros nevyriausybinės organizacijos, tai stipriai stumia tą Stambulo konvenciją, dėl to, kad mato tam tikrus finansavimo šaltinius savo veiklai. Aš nekvestionuoju tos veiklos, kurios veikia prieš smurtą, aš kvestionuoju tas organizacijas, kurios veikia ideologiniu pagrindu, kurios siekia perauklėti mūsų visuomenę“, – teigė A. Globys.
Ginčai dėl Stambulo konvencijos vyksta ir tarp pačių nevyriausybinių organizacijų. Kol vienos dokumentą vadina Trojos arkliu, kitos aiškina, kad neigiamus mitus apie sąvokas reikia griauti.
„Tai yra piktybinė veika skleidžiant nesąmones ir tos nesąmonės, ir tas nesąmonių skleidimas kiekvieną dieną kainuoja sumušimus, kiekvieną dieną toliau kainuoja epideminį smurtą“, – tikino J. Juškaitė.
„Stambulo konvencija yra tas Trojos arklys, kuris prisidengiamas gerais dalykais yra įvedamos ideologinės sąvokos, kurios yra nepriimtinos mūsų visuomenei. <...> Stambulo konvencija būtų tas pagrindas pradėti tokias bylas prieš žmones, kurie pavyzdžiui mokytojai, nepripažintų ir neteigtų vaikams, kad jie gali pasikeisti savo biologinę lytį“, – sakė A. Globys.
Stambulo konvencija priimta 2011 m., Lietuva ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną, tačiau iki šiol dar neratifikavo.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
Jei Lietuvos aukščiausias teismas priims, kad Lietuvos konstitucija neprieštarauja Stambulo konvencijos nuostatoms, tuomet tai bus iškraipymas ir Lietuvos konstitucija taps niekine.
