Andrius papasakojo, kad kol kas mieste pakankamai ramu:
„Gyvenu netoli centrinės aikštės, kol kas ten nieko nevyksta, tik televizijos automobiliai stovi su palydovinėmis lėkštėmis ir laukia, o naktimis prezidentas visai savaitei kviečia rėmėjus į gatves, kad protestuotų. Priešininkai, kas yra pusė Turkijos, neina į gatves, eina tik jo rėmėjai“, – portalui tiesiai iš Stambulo pasakojo Andrius.
Tuo metu, kai Turkijoje vyko perversmas, kurį pašnekovas vadina „perversmo šou“, jis buvo išvykęs už Stambulo. Tik ryte, nuėjęs į kaimelio, kuriame tuo metu buvo, parduotuvę, gavo šimtus žinučių iš draugų, kuriose šie teiravosi, ar viskas gerai.
Perversmo šou
„Vietiniai tą perversmą vadina šou, o ir aš pats taip pat manau. Yra dvi hipotezės: pirmoji, kad perversmą suorganizavo pats Erdoganas. Turkijos kariuomenė yra dariusi keturis perversmus, ir visus sėkmingai, gal tik vienas ar du nepavykę. Labai neįtikėtina, kad Turkijos kariuomenė nesugebėtų to perversmo padaryti ir padarytų tiek klaidų, kiek jie padarė ir net nebandytų paimti prezidento arba paimtų tik tą televizijos kanalą, kuris nėra populiariausias – jeigu darai perversmą, imi visus pagrindinius žiniasklaidos taškus.
Kita hipotezė –perversmą organizavo kiti, bet prezidento žmonės apie tai žinojo ir nenorėjo to sustabdyti, nes to, kas įvyko, rezultatas yra toks, kad, be lavonų krūvos ir daugybės sužeistų, be tvyrančios panikos ir baimės, Erdoganas yra herojus, Vakarų valstybės, taip pat ir Lietuvos prezidentė jį remia – nuostabi situacija. Suimta virš 8 tūkst. policininkų, virš 6 tūkst. teisėjų ir kariuomenės atstovų. Klausimas, kaip galima taip greitai sužinoti, kurie buvo organizatoriai, kurie ne, nes jau po poros valandų po perversmo pabaigos buvo pradėti masiniai suėmimai. Rezultatas toks, kad nebeliks opozicijos ir Erdoganas veikiausiai prakiš savo prezidentinės konstitucijos reformas ir taps diktatoriumi“, – kalbėjo Andrius.
Bijo dėl pokalbio
Nors vyras pastebi, kad šiuo metu baimės ir panikos mieste nesijaučia, tačiau prezidento šalininkai, anot jo, nusiteikę agresyviai.
„Turkija yra labai susiskaldžiusi: etniškai, religiškai, skiriasi žmonių išsilavinimo lygis. Kuo toliau, tuo tie susiskaldymai darosi gilesni, ir tarp žmonių didėja atskirtis. Žmonėms, kurie neremia pozicijos, jau yra pavojinga apie tai šnekėti, o kita pusė yra daug aktyvesnė. Erdoganas paprašė žmonių, kad jie išeitų į gatves, jie ir išėjo, o kita pusė neišėjo, nes čia būtų buvęs karas.
Net už šitą pokalbį Lietuvos spaudoje man gali būti nelabai gerai. Kaip matėme, kas nutiko su Vokietijos komiku, kuris apie Erdoganą pašnekėjo – jo rankos labai ilgos. Jis yra absoliutus diktatorius – sekančiame epizode bus taip pat kaip Orvelo „Gyvulių ūkyje“, – kalbėjo Andrius.
Žurnalistams gresia įkalinimai iki gyvos galvos
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad bombų sprogimai Turkijoje prasidėjo po to, kai Erdogano partija pralaimėjo rinkimus ir paaiškėjo, kad neįmanoma sudaryti koalicijos.
„Tada sprogo pirmoji bomba, kurios aukos buvo visi kurdai. Tada PKK organizacija (Kurdistano darbo partija – red.) nutraukė taiką ir derybas ir pradėjo žudyti policininkus ir kariuomenę, bet jie to nepradėjo pirmi – pirmiausia prasidėjo bombos.
Situacija čia labai sudėtinga – gali būti, kad dalis sprogimų buvo „Islamo valstybės“. Yra buvę daug kalbų, žurnalistai taip pat rašė, kad Erdogano valdžia rėmė „Islamo valstybę“ – dabar vienam iš tų žurnalistų už tą straipsnį gresia įkalinimas iki gyvos galvos. Tai tokia čia laisva spauda.
Mano pažįstamas draugas daktaras, dirbęs Universitetinėje ligoninėje, pasirašė laišką, kurį siuntė Erdoganui pasaulio intelektualai, tokie kaip Naom Chomsky, kuriame Erdoganas buvo raginamas sustabdyti neoficialų karą Turkijos rytuose, kur žudomi kurdai, taip pat Turkijos kareiviai ir policininkai. Vien už to laiško pasirašymą mano draugas daktaras tampomas po teismus ir gali būti, kad jam prikabins terorizmo rėmėjo etiketę, ir tada jam bus labai, labai prastai“, – pasakojo Andrius.
Bomba sprogo šalia namų
Stambule gyvenantis vyras sako, kad sprogimai nuolat vyko labai arti jo: dvi dienas prieš tai, kai Stambulo „Atatiurko“ oro uoste sprogo bomba, Andrius išleido iš ten savo draugus, kita bomba sprogo penkios minutės kelio nuo jo namų.
„Po bombos, kuri sprogo pagrindinėje apsipirkinėjimo gatvėje, žmonės tikrai buvo išsigandę, nes buvo liepta visiems neišlįsti į lauką kelias dienas ir buvo prieš tai pasakyta, kad bus bombų ir teroro išpuolių, tačiau dabar gyvenimas vyksta, negali gyvenimo dėl to sustabdyti. Aišku, niekam tas nepatinka.
Progresyvūs turkai nežino, ką daryti, nes jie neturi jokio opozicijos lyderio, o tam lyderiui sunku iškilti, nes Atatiurko atminimas (pirmojo Turkijos respublikos prezidento – red.) labai stiprus. Daug kas žiūri, kaip išvažiuoti iš Turkijos, kiti ruošiasi išvažiuoti, nors jiems tai padaryti sunku dėl vizų. Turkija kuo toliau, tuo labiau darosi islamistinė, konservatyvi, moterų teisės žeidžiamos, valdžios atstovai apie moteris kalba kaip apie vaikų gamyklas, o ne kaip apie žmones.
Kai Atatiurkas įkūrė Turkiją, jis atskyrė religiją nuo valdžios ir padarė labai daug reformų, kad pritrauktų Turkiją prie Vakarų. Jis oficialiai padarė demokratiją, bet tos reformos buvo prakištos greitai, jų buvo daug: pavyzdžiui, žmonės negalėjo gatvėse dėvėti tradicinių islamo drabužių. Konservatyvesni turkai, ypač iš Anatolijos gilumos, buvo tyliai nepatenkinti – progresyviai mąstantys turkai buvo juos užspaudę. Erdoganas pasinaudojo ta įtampa ir sėkmingai mojuoja islamo vėliava, nors visas šitas reikalas mažai ką bendro turi su islamu – visa esmė yra jėgos sutelkimas“, – pasakojo emigrantas.
Naktį iš penktadienio į šeštadienį Turkijoje buvo organizuotas karinis perversmas. Pranešama, kad perversmo metu žuvo 256 žmonės, bent 104 jų – tiesioginiai pučo dalyviai. Turkijos vyriausybė kaltina pučą suplanavus dvasininką Fethullah Guleną.
Džordžo Orvelo „Gyvulių ūkis“ – satyrinė tarybinio totalitarizmo alegorija, kurioje aprašoma, kaip utopijos vizija tampa diktatūra.
