Suvienyta Korėja – svajonė, kurią seniai puoselėja abiejose labiausiai įtvirtintos pasaulio sienos pusėse gyvenantys žmonės.
Pietų Korėjoje yra speciali ministerija, kuri tam ruošiasi. Ir nors Kim Jong Ilo mirtis praėjusį mėnesį pakurstė kai kurių Seulo gyventojų viltis, vos keli nori kalbėti apie tikrovę: staigus Korėjų susijungimas traumuotų abi šalis, rašo naujienų agentūra AP.
Bet koks Šiaurės Korėjos nuopuolis ir Korėjų susivienijimas paskubomis, anot analitikų, galėtų reikšti Pchenjano valdančiosios klasės pabaigą, bet Seulą užtvindytų pabėgėliai, o Pietų Korėją, dar tik pradedančią susitaikyti su tuo, kad šalis tampa kylančia Azijos jėga, prislėgtų sunki finansinė našta, galbūt galinti siekti trilijonus dolerių
Stebėtojai tokio žlugimo ar suvienijimo, kuris nutiko Vokietijoje, kai per naktį žlugo komunizmas, o šalį skubiai absorbavo Vakarų kaimynė, Korėjoms neprognozuoja. Naujasis Šiaurės Korėjos lyderis, Kim Jong Ilo sūnus Kim Jong Unas, sparčiai telkia valdžią, užsitikrindamas valdžios ir kariuomenės paramą.
Nepaisant to, neįprasti pokyčiai Šiaurės Korėjoje, prasidėję gruodžio 17-ąją mirus vyrui, kurio geležinis valdymas truko 17 metų, išjudino kai kurių Pietų Korėjos gyventojų svajones apie vieningą Korėją. Ir ne tik tų, kurie dar prisimena šalį iki tol, kol 1945 metais ji buvo padalinta į JAV ir sovietų okupacijos zonas.
Šveicarijoje mokęsis Kim Jong Unas yra „pakantesnis naujoms pasaulio idėjoms nei jo tėvas. Tai padės sumažinti izoliaciją ir atvers galimybę susivieninti. Kartų kaita Šiaurės Korėjoje labai prasminga“, – teigia 36 metų biuro darbuotojas Bae Sang Ilas.
Dauguma pietų korėjiečių pritaria šalių susivienijimui, bet jie daug apdairiau kalba apie galimą to kainą.
Praėjusių metų pabaigoje, prieš Kim Jong Ilo mirtį Pietų Korėjoje atlikta apklausa parodė, kad šiek tiek daugiau kaip pusė respondentų mano, kad galiausiai po susivienijimo bus geriau, tačiau daugiau nei du trečdaliai mano, kad kaštai yra didesni nei nauda.
Abi šalys kalba apie susivienijimą, bet jos labai skirtingai įsivaizduoja, kaip tai turėtų atrodyti.
Šiaurės Korėja kalba apie dviejų valstijų federaciją, kur abi šalys laikosi savo taisyklių ir įstatymų. Pietų Korėja ir jos sąjungininkės JAV greičiausiai nesutiktų su niekuo kitu, tik tokia Korėja, kurioje egzistuoja liberali demokratija, ar bent jau judama jos link.
Seulo požiūriu, neskubėjimas ir pastovumas yra būtini bet kokiam sėkmingam susivienijimui. Staigus susivienijimas būtų rimtas smūgis Pietų Korėjos kunkuliuojančiai ekonomikai ir gerai sutvarkytai visuomenei.
Anot analitikų, Pietų Korėja, kurios konstitucijoje įtvirtintas susivienijimo siekis, laimės daugiau, jie ji pamažu atgaivins Šiaurės Korėjos ekonomiką, kuri, Seulo skaičiavimu, savo dydžiu prilygsta ketvirtadaliui Pietų Korėjos ūkio.
Seulo pareigūnai susidurs su daugybe problemų, kad ir kas benutiktų. Jiems greičiausiai teks atverti Šiaurės Korėjos ekonomiką prekybai ir investicijoms, greitai pakelti milijonų žmonių gyvenimo lygį, kontroliuoti šiaurės korėjiečių srautus į Pietų Korėją, perkvalifikuoti Šiaurės Korėjos biurokratus, kad jie galėtų padėti valdyti šalį pagal naują politiką.
Tai labai brangiai kainuos.
Pietų Korėjos valstybinis institutas neseniai paskelbė, kad kaštai po metų gali siekti 240 mlrd. dolerių, po dešimtmečio – 2,4 trilijonų dolerių.
Pietų Korėjos prezidentas paragino savo šalį ruoštis susivienijimui. Jis paskelbė apie galimybę įvesti naują mokestį, iš kurio surinkti pinigai būtų skirti integracijos kaštams padengti. Šiuo metu šis sumanymas patekęs į aklavietę.
Korėjoms dažnai siūlomas Vokietijų modelis, tačiau čia yra svarbių skirtumų.
Vakarų vokiečiai didžiąja dalimi apmokėjo suvienijimo sąskaitą, visą infrastruktūrą buvusioje Rytų Vokietijoje atnaujindami taip, kad ji prilygtų vakarietiškiems standartams.
Tačiau Šiaurės Korėjos populiacija yra maždaug perpus mažesnė nei Pietų Korėjos, kai Rytų Vokietijos gyventojų skaičius sudarė maždaug ketvirtadalį Vakarų Vokietijos gyventojų, teigia Erikas Luethas, Škotijos Karališkojo banko ekonomistas. Anot jo, Rytų Vokietija buvo viena turtingiausių buvusių sovietų šalių. Šiaurės Korėja yra daug vargingesnė nei Pietų Korėja, pranešama apie plačiai paplitusį maisto trūkumą.
Be to, Rytų Vokietijos valdantysis elitas nebuvo nusiteikęs prieš sumanymą susijungti su Vakarų Vokietija ir net priimti jos kapitalistinę sistemą. Šiaurės Korėjos lyderiai, teigia analitikai, taip greitai nepriims sistemos, kuri atimtų jų galią ir siektų atskaitomybės už valdymą, kuris, anot JAV ir kitų šalių, dažnai pažeidžia žmogaus teises.
„Susivienijimas Šiaurės Korėjos elitui būtų baisus dalykas, o Šiaurės Korėjos žmonėms – nuostabus, nors tektų išgyventi traumuojantį prisitaikymo laikotarpį“, – teigia Havajuose įsikūrusio „Ramiojo vandenyno forumo CSIS“ instituto prezidentas Ralphas Cossa.
„Saujai aukščiausių Šiaurės Korėjos lyderių susivienijimas Seulo sąlygomis reikštų kalėjimą ar dar blogiau“, – priduria jis.
Pietų Korėjai susivienijimas „neabejotinai būtų sudėtingas ir brangus“. „Vis dėlto, gyvenimas su priešiška, neprognozuojama, branduolinį ginklą turinčia Šiaurės Korėja nėra labai smagus“, – pažymi R. Cossa.
Susivienijimas galiausiai gali atnešti naudos ir Pietų Korėjos ekonomikai.
Ekonomistas Marcusas Nolandas iš Petersono tarptautinės ekonomikos instituto kalba apie „taikos dividendus“, kurie būtų gaunami sumažinus karinę įtampą ir su tuo susijusias karines išlaidas. Šiaurės Korėjoje taip pat yra nenaudojamų gamtinių išteklių, be to, gana gerai išsilavinusios ir pigios darbo jėgos.
Prognozuoti ateitį, be jokios abejonės, yra tarsi lošimas, ypač kalbant apie neprognozuojamą Šiaurės Korėją. Tačiau tai žmonių nesustabdo: Airijos lažybų bendrovė „Paddy Power“ teigia, kad tikimybė, jog Korėjos susivienys iki 2020 metų, lygi 12 prie 1.
Tačiau istorija pateikia tam tikrų potencialių įžvalgų apie Šiaurės Korėjos ateitį. Nepaisant bado, tarptautinės izoliacijos ir išorinio skepticizmo, Šiaurės Korėja 1994 metais išgyveno Kim Il Sungo, Šiaurės Korėjos įkūrėjo ir Kim Jong Ilo tėvo, mirtį.
„Dabar, nepaisant maisto trūkumo ir ekonominių sunkumų, režimas greičiausiai išvengs blogiausio scenarijaus. Tą padaryti padės aukščiausių pareigūnų vienybė ir Kinijos pagalba“, – neseniai teigė buvęs Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras Han Sung Joo.
Taigi susivienijimas, bent kol kas, tėra tolima svajonė. Tačiau tai gali būti geras dalykas Seului.
