Britų mokslininkai iš Jorko ir Lydso universitetų padarė svarbų atradimą nustatę ozono sluoksnio virš Pasaulinio vandenyno nykimo priežastį. Pasirodo, dėl ozono reakcijos su vandenyno paviršiuje esančiu jodidu susidaro apie 75 proc. Pietų Atlante stebimo jodo oksido kiekio.
Jodas kartu su bromu, patekę į žemutinius atmosferos sluoksnius virš Pietų Atlanto, sunaikina labai didelį stratosferoje esančio ozono kiekį – net 50 proc. daugiau, nei prognozuoja naujausi klimato modeliai.
Laboratorinių eksperimentų metu britų mokslininkai pademonstravo gana savitus cheminius procesus, vykstančius vandenyne, tačiau iki šio laiko mažai tyrinėtus specialistų. Pasirodo, ozonui reaguojant su jodidais išskiriama visa eilė ozono sluoksnį naikinančių medžiagų, tarp jų molekulinis jodas ir jodido rūgšties garai. Dėl to susiformuoja uždaras ratas: kuo daugiau ozono ore, tuo daugiau susidaro dujinių halogenų, naikinančių ozono sluoksnį. Natūraliomis sąlygomis šių medžiagų balansas išsaugomas, tačiau dėl žmogaus veiklos jis gali būti pažeistas, pavyzdžiui, teršiant vandenis radioaktyviuoju jodu.
Nustatyta, kad ozono sluoksnį naikinanti reakcija greičiau vyksta šiltuose, tropiniuose Pasaulinio vandenyno regionuose. Pasak mokslininkų, būtent dėl to reikia skirti labai didelį dėmesį pramoninei ozono taršai tropinių regionų pakrantėse esančiuose miestuose. Priešingu atveju ozonas ims reaguoti su jūros vandenyje ištirpusiomis medžiagomis ir susidarys cheminiai junginiai, sunaikinsiantys žymiai daugiau atmosferinio ozono. Šią uždarą grandinę dar labiau komplikuoja skirtingas ozono vaidmuo skirtingame atmosferos aukštyje.
Antai stratosferoje, nuo 12 iki 50 km aukštyje, ozonas mus saugo nuo pražūtingos Saulės ultravioletinės spinduliuotės. Tačiau nedideliame aukštyje ozonas yra atmosferą teršiančios dujos, ne tik sukeliančios įvairius susirgimus, bet ir, kaip paaiškėjo iš šio tyrimo rezultatų, sąveikaudamos su jūros vandeniu naikinančios naudingąjį ozono sluoksnį aukštuosiuose atmosferos sluoksniuose.
