Šiuo metu Lietuvos įstatymuose numatyta, kad arbatpinigiai gali būti įskaičiuojami į sąskaitą ir atitekti bendrovei, kuri vėliau juos išmoka darbuotojams pagal savo nustatytą tvarką, arba darbuotojai gali gauti arbatpinigius individualiai ir juos pasilikti sau. Ir vienu, ir kitu atveju arbatpinigiai yra traktuojami kaip gautos pajamos, kurios yra apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu.
Vis dėlto, ne paslaptis, jog klientų palikti arbatpinigiai tiesiog įkrenta į padavėjų, barmenų ir kitų darbuotojų kišenes bei tokiu būdu tampa papildomu priedu prie ir taip nedidelių atlyginimų.
Kliento „padėka“ – į sąskaitą
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys, parlamentaras Šarūnas Gustainis siūlo keisti dabartinį arbatpinigių reglamentavimą, numatant, kad arbatpinigiai būtų prilyginami su darbo santykiais susijusiomis pajamomis.
Liberalo idėja – paskatinti arbatpinigius mokėti banko kortele. Tokiu atveju, kaip siūlo Š. Gustainis, darbdaviui būtų numatyta prievolė administruoti darbuotojo arbatpinigius, deklaruotų juos ir mokėti 15 proc. GPM, o likusi dalis būtų grąžinta darbuotojui. Jokiais kitais būdais arbatpinigiai apmokestinti nebūtų.
„Žinant, kad 56 procentai lietuvių savo kasdieniuose pirkiniuose naudoja korteles, tai, jeigu kalbant apie kavines, restoranus, viešbučius ir kita, tai aš neabejoju, kad du trečdaliai žmonių atsiskaitinėja kortelėmis.
Man pačiam asmeniškai užsienyje labai patikdavo, kai tose vietose, kur tikrai geras maistas, geras aptarnavimas, aš mokėdamas kortele galėjau į tą patį terminalą įvesti atskirą skaičių eurų ar centų, kiek aš norėčiau palikti arbatpinigių. Ir matau, kaip gražiai ir gerai reaguoja aptarnaujantis personalas į tai, kai mato, kad palieki arbatpinigių, dėkoja.
Mano pataisos atvertų kelią mokėti arbatpinigius kortelėmis, tai yra galėtų perprogramuoti bankas aptarnaujančioms įmonėms savo terminalus, kad galima būtų du kartus sumą įvesti, reikalingą apmokėjimui. Kad mokesčiai būtų sumokėti šitoje vietoje, prievolė yra darbdaviui, tai yra apskaičiuoti, kiek arbatpinigių per sąskaitą buvo sumokėta, kuriam asmeniui ir už tą asmenį sumokėti 15 procentų GPM. Tai darytų ne darbuotojas, kas neveiktų, o darbdavys, kad būtume ir prieš valstybę, ir prieš įstatymą visi lygūs“, – portalui tv3.lt pasakojo Š. Gustainis.
Anot jo, įstatymų pataisos atneštų daugiau pinigų į arbatpinigių rinką, mat šiuo metu jie dažniausiai nėra apskaitomi.
„Aš nesakyčiau, kad aš siūlau apmokestinimą. Aš siūlau galimybę pagaliau mokėti arbatpinigius elektronine kortele“, – pažymėjo liberalas.
Šios įstatymo pataisos Seimo plenarinių posėdžių salę turėtų pasiekti ketvirtadienį.
Ekonomistas: tikslas geras, bet priemonės...
Portalo tv3.lt kalbintas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas, ekonomistas Žilvinas Šilėnas Seimo nario Š. Gustainio tikslas yra sveikintinas, tačiau priemonės tikslui įgyvendinti kelia abejonių.
„Tikslas, kad kortele būtų galima palikti arbatpinigių, yra geras, aš jam pritariu. Tačiau kaip tai įgyvendinti techniškai? Be apmokestinimo to nepadarysi. Jeigu pervedi arbatpinigius kortele, tos pajamos įtraukiamos į įmonės apskaitą ir jas pradeda norėti apmokestinti.
Mano galva, arbatpinigių apmokestinti nereikėtų. Kodėl? Todėl, kad tai yra arbatpinigiai. Jeigu mes kalbame apie sistemą, kai žmogus palieka arbatpinigių pardavėjui, vairuotojui, prekių pristatytojui kaip atsidėkojimą už gerą paslaugą ir tai nėra apskaitoma kaip darbuotojo reguliarus atlyginimas, tai tuomet ir nėra pagrindo jos apmokestinti“, – kalbėjo ekonomistas.
„Kodėl aš taip sakau? Ko aš bijau? Gali nepavykti apmokestinti arbatpinigių vien 15 procentų GPM tarifu. Jeigu mes tai susiejame su darbo santykiais, tai gali kilti klausimas, kodėl tada nereikėtų ir „Sodros“ mokesčių mokėti. Ar nesigaus taip, kad, norint apmokestinti arbatpinigius, iš esmės jie bus prilyginti darbo santykiams ir jiems reikės mokėti ir kitus mokesčius?“, – tęsė Ž. Šilėnas.
Atimtų motyvaciją dirbti
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pažymėjo, jog arbatpinigių siejimas su darbo pajamomis ir jų apmokestinimas iš esmės atimtų vieną iš svarbiausių motyvacijos priemonių jaunimui įsidarbinti kavinėse, restoranuose, viešbučiuose.
„Pas mus Lietuvoje yra toks srautas darbuotojų pratekamumo, kad mes nespėjame jų ruošti ir faktiškai esame kalviai virėjų, padavėjų visai Europai, tai būtent tokia atsiskaitymo sistema visiškai demotyvuotų tuos, kurie gauna arbatpinigius, nes jų darbuotojai tikrai negauna daug, ypač, jei tai nėra prestižinis brangus restoranas, o, kalbant apie visą Lietuvą, dažniausiai tai būna nedidelis restoraniukas ir tie arbatpinigiai, sakyčiau, yra vienintelė motyvacinė priemonė dirbti.
Daugelis padavėjų gauna minimumą ir tie arbatpinigiai yra papildomas priedas prie atlyginimo. Kadangi dažniausiai dirba studentai, jaunimas, moksleiviai, restoranų savininkai nenori į juos daug investuoti. Darbuotojai dažnai keičiasi ir, jeigu metų pabaigoje jiems sumokėti, apskaičiavus visus mokesčius, tai mes ir tų paskutinių darbuotojų nebeteksime“, – portalui tv3.lt aiškino E. Šiškauskienė.
Anot jos, Š. Gustainio idėja paskatinti arbatpinigius mokėti kortele nėra peiktina, tačiau Lietuva esą tam nėra subrendusi.
„Tarkime, Italijoje, Amerikoje, Prancūzijoje žmonės dirba visą gyvenimą padavėjais, ten subrendę vyrai, ši specialybė yra gerbiama, vertinama. O kas pas mus dirba padavėjais? Studentai, geriausiu atveju. Taigi, pas mus yra kita kultūra, kita situacija.
Situacija šiuo metu su darbuotojais yra katastrofiška. Neįmanoma surasti nei tų padavėjų, nei tų virėjų, nes daugiausiai jaunimas dabar išvažiuoja studijuoti į užsienį, tai tuo pačiu mes netenkame darbo jėgos. O rajonuose, regionuose yra dar blogiau, nes jaunimas emigruoja, išvažiuoja į didesnius miestus. Taigi, arbatpinigių apmokestinimas situaciją tik dar pablogintų“, – akcentavo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė.
